Andrius Kubilius šią vasarą įveikė mažiausiai dvi dviračių trasas. Vieną – privalomąją, kitą - dėl malonumo. Malonumams buvo palikta Vokietija, o pasivažinėjimas po Radvilų valdas Baltarusijoje turi ir kitą, energetinės nepriklausomybės prasmę.
Ką tik į Klaipėdą buvo atplukdyta venesuelietiška nafta. Jos maršrutas drieksis iki Baltarusijos.
Iš pažiūros, eilinis verslo sandoris. Tačiau taip nemano Rytų Europos politologai, laikantys šį žingsnį neseniai užsimezgusios Lietuvos ir Baltarusijos draugystės rezultatu. Staiga suliepsnojusi meilė Baltarusijai matoma plika akimi. Ten traukia oficialios ir neoficialios lietuvių delegacijos, o daugybę metų smerktas ir kritikuotas kaimyninės šalies diktatorius staiga tampa didžiausiu Lietuvos draugu. Akivaizdūs ir žemiškesni dalykai: mūsų parduotuves staiga užplūdo baltarusiškos prekės.
Ir visa tai vardan abiems šalims svarbios energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.
Minskas jau kalba apie nuolatinius naftos iš Venesuelos srautus, kurie išaugs iki 2 mln. t per metus. Baltarusijai tai turi strateginę reikšmę. Pavasarį vykęs dviejų skandalingų pasaulio figūrų – Aleksandro Lukašenkos ir Hugo Chavezo susitikimas baigėsi kontrakto pasirašymu. Minskui tai buvo netikėta sėkmė, ir špyga Rusijos panosėj. Juk šiemet Rusija pilnai apmuitino 10 mln.t naftos, kuri tiekiama Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms. Be muitų Baltarusija gali nusipirkti tik 6 mln. tonų. Tik tiek, kad užtektų vietos rinkai. Jos naftos įmonės jau dirba tik puse pajėgumų, todėl Venesuelos nafta jiems – tikras išsigelbėjimas.
Nuo birželio tanklaiviai jau reguliariai juda Baltarusijos kryptimi. Pirmiausia jie atplaukė į Odesą. Ukraina skelbia, kad pagrindinis Baltarusijos tiekimo kontraktas sudarytas įvežti naftą per Odesos uostą: šiemet - 1,52 mln. tonų, kitąmet - 4 mln. tonų. Iki Mozyrio gamyklos gali būti pratęstas naftotiekis Odesa-Brodai, tuomet baltarusiai iš Venesuelos importuotų 10 mln. tonų naftos.Dar vienas tanklaivis atplaukė į Estiją, o štai dabar – ir į Klaipėdą.
Rusija puikiai supranta, kad Venesuelos naftą importuojanti Baltarusija turi kitų interesų, nes rusiška nafta jiems kainuotų gerokai mažiau nei gabenama iš Venesuelos.
Šis naftos tranzitas Lietuvai – geras verslas, o A. Lukašenkai Lietuva - geras sąjungininkas energetinei nepriklausomybei pasiekti.
Tačiau naftos verslas gali padėti išspręsti ir Lietuvos- Baltarusijos dujų problemas. Apie tai kalbama nuo birželio, kuomet „Gazprom“ sumažino dujų tiekimą Baltarusijai, reikalaudami susimokėti skolą už dujas ir pamiršdami, kaip giliai į skolas už dujų tranzitą jie yra įsiskolinę Baltarusijai. Kaimynai staigiai sumokėjo rusams ir ėmėsi skubių veiksmų. Premjeras Sergejus Sikorskis Nesvyžiuje susitiko su Kubiliumi, kur tarėsi dėl dujų terminalo statybos. Konkrečios kalbos apie šias investicijas jau turi prasidėti netrukus, ir indėlis, kurį į šias statybas žada įnešti Minskas mums yra labai viliojantis. Kalba eina ne tik apie dideles Minsko investicijas bei 285 km dujotiekį iš Klaipėdos. Yra ir kitas, labai svarbus motyvas. Minsko indėliu gali tapti geri ryšiai su Kataru, didžiausiu pasaulyje suskystintų dujų gamintoju.
Dabar Lietuvos valdžia dabar daro viską, kad iš „Gazprom“ perimtų savo dujotiekių kontrolę vien dėl to, kad jais naudotis galėtų ir kitos kompanijos. Be šito niekaip nepavyks pristatyti dujų iki planuojamo dujų terminalo.
Kai kurie analitikai mano, kad tokie draugiškumai – tik A. Lukašenkos priešrinkiminė kompanija. Vėl pratęsęs savo kadenciją ir prarijęs nemalonias piliules, kurias jam pastaruoju metu dalina Vladimiras Putinas, jis atsigręš į Maskvą. O tada mūsų svajonę apie energetinę nepriklausomybę gali ištikti koma.
