Jau ne vienerius metus tam teikiama ir Europos Sąjungos parama. Ja jau pasinaudoję ūkininkai tikina, kad miškas yra puikus pasirinkimas norint įdarbinti nenašią žemę.
„Džiaugiuosi pasinaudojęs parama miško įveisimui. Įsigijęs žemės svarsčiau ką su ja nuveikus, žemdirbystė joje buvo neįmanoma dėl mažo našumo. Tačiau išgirdau apie galimybę pasodinti mišką ja pasinaudojau. Šiandien buvusiame 80 ha nenaudingame plote veši jaunuolynas – ąžuolai, beržai, juodalksniai, gudobelės“, – žiniasklaidai yra pasakojęs raseiniškis Vytautas Bartusevičius.
Jam naujas miškas yra ne tik akims paganyti ar pasivaikščioti gryname ore. Miško savininkas tikisi, kad kada nors iš to bus apčiuopiamos naudos.
„Įveistas miškas – ne visiškai pramoninis. Sodinu su mintimi, kad kada nors kam nors jis duos pelną. O dabar tiesiog einu sau pakalnėmis ir gėriuosi mišku“, – džiaugėsi V. Bartusevičius.
Ūkininkai ir kiti nejaunesni asmenys nei 18 metų, fiziniai asmenys, įregistravę valdą,, įmonės ar savivaldybės norinčios žemę apsodinti mišku ar plėsti jo plotus kviečiamos pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“
Šiemet tai yra jau antrasis paraiškų priėmimų etapas. Jo metu bus paskirstyta per 9,2 mln. eurų paramos lėšų.
Paraiškas iki lapkričio 16 d. priima Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Jas teikti gali sklypo, kuriame ketinama veisti mišką, savininkas, tai gali būti fizinis arba juridinis asmuo Taip pat paraiškas gali teikti savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Mažiausias sklypo plotas, kuriame planuojama veisti mišką, turi būti 0,5 ha, nebent sklypas tampa jau esančio ar įveisto miško tąsa (yra šalia esančio miško). Parama gali būti skiriama ne tik miško įveisimui, bet ir miško priežiūrai. Galima gauti kasmetinę kompensacinę išmoką 12 metų.
Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti.
Taip pat parama neteikiama jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo.
Apželdinant greitai augančiomis medžių rūšimis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o miško priežiūros išmokos nemokamos.
Savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka irgi nemokama, o miško priežiūros, apsaugos išmoka mokama, jei želdinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.
Parama, kurią gali gauti pareiškėjai priklauso nuo miško želdinimo projekte suplanuotų ir sodinamų medelių rūšių bei mišku želdinamo ploto.
Kiekvienam projektui paskaičiuojamas individualus miško įveisimo ir miško priežiūros įkainis.
Jeigu ketinama įveisti spygliuočių (eglių ar pušų) mišką už 1 ha želdinamo ploto galima gauti nuo 1 283 eurų iki 1 425 eurų. Už spygliuočių miško priežiūrą galima gauti nuo 352 eurų iki 433 eurų už 1 ha per metus. Lapuočių miško 1 ha įveisimui galima gauti paramą, kuri siekia nuo 1 246 eurų iki 3 651 euro. Šio miško priežiūrai galima gauti nuo 163 eurų iki 317 eurų už 1 ha per metus.
Norint gauti paramą būtina būti pilnamečiu sklypo savininku (jei fizinis asmuo), dar reikia įregistruoti žemės ūkio valdą, turėti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą veisti mišką ne miško žemės sklype ir patvirtintą miško želdinimo ar žėlimo projektą, taip pat pateikti paraišką ir visus reikalingus dokumentus finansavimui gauti.
NMA pastebi, kad pagrindinės klaidos, kurias daro pareiškėjai ir yra šių reikalavimų nesilaikymas.
Pareiškėjai su paraiška pateikia ne visus reikalingus dokumentus ar duomenis (tokie kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimas veisti mišką sklype, nepateikiami vektoriniai sklypo duomenys ir kt.). Taip pat miško želdinimo projektai paruošiami ne pagal reikalavimus arba miškas suprojektuotas veisti jau apaugusiame mišku plote.
NMA teigimu, jeigu pareiškėjas paramos negauna, o pagal pateiktą paraišką ir miškas dar būna neįveistas, galima teikti naują paraišką.
