Savarankiškai – pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą – dirbantys ar juridinį asmenį turintys gyventojai tokių palengvinimų neturi, tačiau atitinkamai moka mažesnius mokesčius.
Vis tik šią tvarką yra siūloma keisti, kad, užklupus tokiems netikėtumams, kaip koronaviruso pandemija, tūkstančiai žmonių neliktų be pajamų.
Taip dirbdama praranda tūkstančius eurų
Klaipėdietė Akvilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad keletą metų dirbo įmonėje su individualios veiklos pažyma.
„Darbo grafiko nebuvo – buvo svarbu tik per tam tikrą laiką atlikti paskirtas užduotis. Tai dirbau panašiai, kaip dirba žmonės su darbo sutartimi, tik kiek laisviau.
Darbdavys mažino veiklos apimtis ir kelis darbuotojos atleido. Tarp jų ir mane. Supratau, kad likau tiesiog be nieko: už ištikimą kelių metų darbą nepriklausė išeitinė išmoka, o, kol susirasiu kitą darbą, negausiu nė cento iš „Sodros“, – piktinosi Akvilė.
Pagal dabar galiojančią tvarką, 9 mėnesius „Sodros“ mokama nedarbo išmoka priklauso tik pagal darbo sutartį bent 12 mėn. dirbusiems ir po to Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems asmenims.
„Sodra“ duomenimis, 2024 m. sausio mėn. šią išmoką gavo 82,9 tūkst. gyventojų, o vidutinė suma siekė 543,4 euro per mėnesį.
Be to, pagal darbo sutartį dirbusiems gyventojams, atleistiems iš darbo ne dėl jų kaltės, darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką.
Jeigu toje pačioje darbovietėje asmuo išdirbo mažiau nei 1 metus, išeitinė išmoka siekia 0,5 jo vidutinio darbo užmokesčio.
Jei stažas darbe yra didesnis nei 1 metai, mokama 2 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2110 eurų. Su tokia alga išeitinė išmoka siektų 1055 arba 4220 eurų.
Dalis savarankiškai dirbančiųjų nedarbo išmokas gauna
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad savarankiškai dirbantys nesudaro darbo sutarčių, nes teikdami paslaugas nėra pavaldūs.
Tai reiškia, kad jiems nėra taikomos jokios Darbo kodekso nuostatos – jie veikia pagal civilinius, t. y. sutartinius, santykius.
Ministerija įvardijo, kad šiuo metu nedarbo socialiniu draudimu yra draudžiama dalis savarankiškai dirbančių asmenų:
- individualių įmonių savininkai;
- tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariai;
- mažųjų bendrijų nariai.
Taigi šie asmenys, sumokėję socialinio draudimo įmokas, teisę į išmokas (tarp jų ir nedarbo išmoką) įgyja bendra tvarka.
Vis tik kita dalis savarankiškai dirbančių asmenų (užsiimantys individualia veikla pagal pažymą ar verslo liudijimą; ūkininkai; šeimynų dalyviai) šiuo metu nedarbo draudimu, pasak SADM, yra nedraudžiami.
77 tūkst. lietuvių liko be pajamų
Pasak SADM, COVID–19 pandemijos sukelta krizė Lietuvoje ir jos neigiamos pasekmės parodė, kad didelė dalis savarankiškai dirbančių asmenų patenka į socialinės apsaugos užribį dėl nenumatyto jų vykdomos veiklos nutraukimo.
„Kadangi tik dalis savarankiškai dirbančių asmenų yra draudžiami nedarbo draudimu (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai), paskelbto karantino ir sustabdytų tam tikrų ekonominių veiklų pasekmės skaudžiai atsiliepė nedarbo draudimu nedraustiems savarankiškai dirbantiems asmenims.
Sumažėjo jų pajamos, todėl karantino laikotarpiais vidutiniškai 77 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų buvo mokama išmoka, kompensuojanti jų pajamas. Iš valstybės biudžeto 2020–2021 m. buvo išmokėta per 243,7 mln. eurų“, – dėstė SADM.
Tačiau taikyta išmokų paramos priemonė buvo vienkartinė.
Pokyčiai bus svarstomi Seime
Vis tik į tai buvo atsižvelgta: siekiant savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti stabilų, nuolat veikiantį socialinės apsaugos mechanizmą tais atvejais, kai yra nutraukiama vykdoma veikla ir netenkama pajamų, SADM kartu su Mokesčių reformos projektais 2023 m. pateikė siūlymą plėsti nedarbo draudimo sistemos aprėptį.
T. y. nedarbo draudimą suteikti ir papildomoms savarankiškai dirbančioms asmenų grupėms:
- asmenims, užsiimančiais individualia veikla pagal pažymą;
- šeimynos dalyviams;
- fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis.
Ministerija nurodė, kad šiuo metu teisės aktų projektai yra pateikti svarstyti Seimui.
Kokios įmokos ir išmokos atsirastų?
Anot SADM, projektais siūloma, kad naujai įtrauktiems į nedarbo draudimo sistemą asmenims:
- reikės mokėti 1,31 proc. įmokų nuo apmokestinamų pajamų;
- bus taikoma galiojanti įmokų mokėjimo tvarka;
- teisė į išmoką bus įgyjama tik mokėjus įmokas nuo MMA ne trumpiau kaip 9 mėn.;
- išmokos trukmė bus ilginama 1 mėn. už kiekvieną įmoką nuo 12 MMA per naują mokestinį laikotarpį;
- bendra trukmė bus ne ilgesnė nei 9 mėnesiai;
- išmokos dydis priklausys nuo sumokėtų įmokų.
Vis tik išmokų iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų savarankiškai dirbantiems asmenims, ministerijos teigimu, numatyti neketinama.
Tad savarankiškai dirbę asmenys toliau negautų išeitinės, ilgalaikio darbo išmokų, netekus darbo, ar Garantinio fondo išmokų, darbdaviui bankrutavus.
„Nedraustos nedarbo socialiniu draudimu savarankiškai dirbančių asmenų grupės į minėtą draudimą gali būti įtrauktos tik Seimui priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus“, – pabrėžė SADM.
5 tūkst. ir daugiau eurų siekiančios išmokos
Tv3.lt primena – jeigu asmuo toje pačioje darbovietėje (tik su darbo sutartimi) išdirbo 5 ar daugiau metų, jam priklauso „Sodros“ mokama ilgalaikio darbo išmoka.
Kaip aiškino „Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič, jei:
- darbovietėje dirbote nuo 5 iki 10 metų, ilgalaikio darbo išmokos dydis sieks 77,58 proc. vieno mėnesio vidutinio jūsų darbo užmokesčio;
- dirbote nuo 10 iki 20 metų, ilgalaikio darbo išmokos dydis bus 77,58 proc. dviejų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio;
- dirbote ilgiau kaip 20 metų, ilgalaikio darbo išmoka sieks 77,58 proc. trijų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio.
Taigi, jei asmuo visus metus būtų gavęs minėtą 2110 eurų atlyginimą, išmestas iš darbo po 5–10 metų jis gautų 1636,9 euro ilgalaikio darbo išmoką.
Jei toje darbovietėje jis būtų išdirbęs 10–20 metų, išmoka siektų 3273,9 euro. O, jeigu daugiau kaip 20 metų – net 4910,8 euro.
Dar viena pagalba – tai iš Garantinio fondo darbuotojams skiriamos išmokos tais atvejais, kai jų darbdaviai tampa nemokūs, bankrutuoja.
Taigi, kai darbdaviui yra iškeliama nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, darbuotojui yra išmokama jo kreditorinio reikalavimo suma, bet ne didesnė nei 6 minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
2024 m. MMA siekia 924 eurus, tad minėta išmoka galėtų siekti 5544 eurus.
Visų šių išvardytų išmokų savarankiškai dirbantys asmenys negauna.
Nedarbo ir kitų išmokų negali gauti 141 tūkst. gyventojų
„Sodra“ aiškinimu, savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus verslo liudijimus) prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas atsiranda tik deklaravus pajamas VMI už praėjusius metus.
Todėl paskutiniai turimi aktualūs duomenys, kiek asmenų Lietuvoje dirba savarankiškai, yra tik už 2022 m.
„Sodra“ įvardijo, kad 2022 m. savarankiškai dirbusių ir mokėjusių VSD įmokas buvo tiek:
- mažųjų bendrijų narių – 2,7 tūkst.;
- individualių įmonių savininkų – 3 tūkst.;
- dirbančių pagal verslo liudijimą – 8,5 tūkst.;
- ūkininkų – 8,7 tūkst.;
- vykdančių individualią veiklą – 118 tūkst.
Taigi visų aukščiau išvardytų išmokų ir lengvatų neturi teisės gauti apie 141 tūkst. savarankiškai dirbančių lietuvių.
