Pasaulinė ekonomikos krizė privertė Stokholme veikiančią bendrovę „H1 Communication“ ieškoti išlaidų mažinimo galimybių. Tokį šansą bendrovei suteikė už 760 kilometrų įsikūręs Talinas, rašo „Bloomberg“.
Šiuo metu 10 proc. įmonės darbuotojų yra estai, kurių darbo užmokesčio sąnaudos penkiais kartais mažesnės nei švedų. Įmonė vadovas Mattias Loovas ateityje ketina plėsti veiklą Baltijos valstybėse, nes regiono darbuotojai puikiai atlieka skambučių centro ir techninės pagalbos funkcijas. Anot jo, šiuo metu daug Šiaurės valstybių bendrovių stengiasi dalį savo veikos perkelti į Baltijos valstybes.
Estija, Latvija ir Lietuva traukia skandinavus dėl mažesnių atlyginimų, geografinės padėties, kalbų įgūdžių ir aukštos kvalifikacijos. Po krizės nedarbas Baltijos regione išaugo kone dvigubai, tie kas iki šiol neemigravo mielai pasinaudoja galimybėmis įsidarbinti skandinaviško kapitalo bendrovėse.
Lietuva, Latvija ir Estija ekonomikos krizės metu patyrė didžiausią nuosmukį visame pasaulyje. Naujienų portalas pastebi, kad nuo 2009 metų su transportu nesusijusių paslaugų eksportas regione išaugo 20 proc.
Oro linijų bendrovės ir bankai
Suomių skrydžių bendrovė „Finnair“ perkėlė finansinių paslaugų padalinį į Tartu, tuo tarpu švediško kapitalo bankas SEB aptarnavimo centrą įkūrė Latvijoje.
Į Baltijos valstybes atvyksta ne tik Skandinaviško kapitalo bendrovės. Vilniuje regioninį centrą atvėrė „Western Union“. Tuo tarpu po Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio vizito į Pietų Korėją, „Samsung“ Rygoje atidarė skambučių centrą.
Pernai darbo kaštai Lietuvoje buvo vieni žemiausių visoje Europoje (5,5 eurų už valandą). Šiuo atžvilgiu Lietuvą lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. Tuo tarpu Norvegijoje darbo jėgos valanda kainavo 8 kartus daugiau ir siekė 44,2 eurų. Suomijoje darbo jėga yra pigiausia tarp tarp visų Skandinavijos valstybių ir siekia 29,7 eurų už valandą. Estai savo darbą vertina brangiausiai tarp Baltijos valstybių. Valandinis darbo užmokestis Estijoje vidutiniškai siekia 8,1 euro.
Beldžiasi į duris
Baltijos šalyse gyvena 6,6 mln. gyventojų. Skandinavai vertina Baltijos šalių gyventojų kalbinius įgūdžius. Be to, Baltijos šalių gyventojai nelinkę pernelyg dažnai streikuoti. Baltijos šalių geografinė padėtis leidžia lengviau integruoti naujus darbuotojus.
Estijos LHV banko atstovo Ivarso Bergmaniso teigimu, Baltijos šalių darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos, be to jie linkę sutikti su lankstesnėmis darbo sutarčių sąlygomis.
2010 metais antras didžiausias pasaulyje anglies pluošto detalių, skirtų lėktuvams, gamintojas „Cytec Industries“ dalį savo finansinių ir žmogiškųjų išteklių funkcijų perkėlė į Latviją, kurioje pasitelkė universitetinį išsilavinimą turinčius darbuotojus.
„Ieškojome šalies, kurioje darbuotojai gebėtų bendrauti keliomis kalbomis, tokią darbo jėgą mums pasiūlė Latvija“, - sako „Cytec“ finansų vadovas Davidas Drillockas. Iš pradžių „Cytec“ perleido tik mažą dalį aptarnavimo funkcijų, tačiau netrukus latviai perėmė daugelį pareigų ir tapo tarptautiniu verslo aptarnavimo centru.
Visame regione nedarbas viršija 10 proc., tačiau didžioji dalis šių asmenų yra nekvalifikuoti darbuotojai, todėl vyriausybės privalo dėti pastangas ir ugdyti paklausius darbinius įgūdžius.
Nepaisant to, tarptautinės kompanijos randa tinkamų darbuotojų. 2010 Vilniuje duris atvėrė „Barclays“ IT centras, kuriame jau dirba 700 žmonių, nors iš pradžių bendrovė ketino įdarbinti tik 250.
2012 metais didžiausia pasaulyje kranų gamintoja „Konecranes“ Estijoje įkurs finansinių paslaugų centrą, o „Nordea“ bakas Taline ketina išplėsti skambučių centro veiklą.
Užsienio investicijos ir naujos darbo vietos gali sulaikyti bent dalį jaunų žmonių nuo emigracijos, kuri Lietuvoje buvo intensyviausia tarp visų Europos valstybių. Ne itin atsilieka ir Latvija iš kurios 2009-2010 emigravo 80 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Estijoje 2008-2010 ieškoti laimės į kitus kraštus išvyko virš 14 tūkst. gyventojų.
