Vis tik 2 metai vaiko priežiūros atostogų – gana ilgas laikas, per kurį gali būti ne tik surastas geresnis darbuotojas, bet ir pasikeisti pati pozicija, darbdavio lūkesčiai ar įmonės tikslai. Tad gali nutikti taip, kad darbdavys į darbą gali piktybiškai nebepriimti.
Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris anonimiškai pasiskundė, kad baigiasi vaiko priežiūros atostogos, bet darbdavys jos nenori priimti atgal ir reikalauja parašyti prašymą savo noru išeiti iš darbo.
„Kaip elgtis tokiu atveju? Ar man priklausytų išeitinė, jeigu jis mane atleistų?“ – teiravosi moteris.
Žmonės komentaruose įspėjo jokiu būdu prašymo pačiai nerašyti, o tokį darbdavio elgesį skųsti.
Vis tik nemažai jų, remdamasi savo asmenine patirtimi, nurodė, kad nepadės nei Valstybinė darbo inspekcija (VDI), nei Darbo ginčų komisija – jeigu darbdavys toliau psichologiškai spaus iš darbo išeiti, darbuotojas ilgai neištvers.
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ko tokiu atveju gali imtis darbuotojas ir ką darbdavys privalo jam išmokėti.
Įspėja nieko nesirašyti ir rinkti įrodymus
VDI primena, kad po tikslinių (pvz., vaiko priežiūros) atostogų grįžusiam darbuotojui darbdavys privalo užtikrinti tą pačią ar lygiavertę darbo vietą / pareigas.
Be to, turi būti užtikrintos ne mažiau palankios negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir visos geresnės sąlygos, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.
„Darbuotojas prašymą atleisti darbuotojo iniciatyva turi teikti tik tada, kai tokia yra darbuotojo valia. Darbdavys versti darbuotoją nutraukti darbo santykius tokiu pagrindu neturi teisės.
Taigi rekomenduojame darbuotojui tokio prašymo nepasirašyti, jei tai neatspindi darbuotojo valios, ir rinkti įrodymus dėl galimai neteisėtų darbdavių veiksmų. Pvz.: susirašinėti laiškais, žinutėmis, įrašyti pokalbį ir t. t.“ – vardijo inspekcijos atstovai.
Jie pridūrė, kad nutraukiant darbo sutartį savo noru be svarbių priežasčių darbuotojui net nepriklausytų išeitinė išmoka.
Taigi, darbuotojai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys turi įstatyminį įpareigojimą suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą, nepaisant pokyčių įmonėje, apibendrino vadovaujantis kontoros „Verum“ partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas.
Pataria derėtis ir prašyti kompensacijos
Advokatas neslėpė, kad tokių atvejų, kuomet po vaiko priežiūros atostogų grįžusio darbuotojo darbdavys nebenori priimti, pasitaiko.
„Tai – žmogiška. Su pakaitiniu darbuotoju susigyveno, nebenori kažką keisti, gal galvoja, kad atostogavusio darbuotojo kvalifikacija krito“, – svarstė advokatas.
Vis tik pakliuvus į tokią situaciją M. Šimkūnas siūlo kompromisą – darbdavys ir darbuotojas visuomet gali siūlyti vienas kitam nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu.
Ir, nors tokiu atveju Darbo kodeksas nenumato darbdaviui prievolės mokėti išeitinę išmoką, šalys gali derėtis dėl sąlygų, o darbuotojas prašyti papildomos kompensacijos, kuri padengtų prarastas pajamas.
Pašnekovas pripažino, kad darbuotojas neturi teisės vienašališkai reikalauti kompensacijos, bet, jeigu darbdavys yra suinteresuotas darbuotojo išėjimu, jis gali sutikti su darbuotojo lūkesčius atitinkančios išmokos mokėjimu.
Darbuotojai kas mėnesį gali gauti dvi algas
Advokatas atkreipė dėmesį, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
„Vadinasi, jeigu darbuotojos, grįžusios po vaiko priežiūros atostogų ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, jai gali būti siūloma kita – lygiavertė.
Jeigu siūloma pozicija netenkina, darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti, bet ir tai nereiškia, kad darbdavys turės teisę atleisti darbuotoją iš darbo. Tokioje situacijoje darbdaviui belieka forminti darbuotojai prastovas“, – dėstė M. Šimkūnas.
VDI aiškinimu, už pirmas 3 darbo dienas prastovų darbdavys darbuotojui turi mokėti jo vidutinį darbo užmokestį, vėliau – 40 proc. jo vidutinio atlyginimo.
Inspekcijos atstovai pridūrė, kad kiekvieną mėnesį darbuotojui už prastovas mokama alga negali būti mažesnė nei tuo metu šalyje įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
„Taip pat paminėtina, kad prastovos laikotarpiu nėra draudžiamas darbas kitoje darbovietėje. Taigi vienoje darbovietėje galite darbuotis, o kitoje gauti ne mažesnį kaip MMA užmokestį už prastovas“, – nurodė VDI.
Anot advokato, galiojant tokiems darbuotojų, auginančių vaikus iki 3 metų, darbo sutarčių nutraukimo apribojimams, darbuotojų derybinės pozicijos tariantis nutraukti darbo sutartį ir gauti didesnę pinginę kompensaciją yra gan geros:
„Nes toks darbuotojas realiai „nepajudinamas“. Kad į tokią situaciją nepatektų, darbdavys turėtų pavaduojantį darbuotoją priimti pagal terminuotą sutartį.“
Kada priklauso 6 mėn. alga ir kur kreiptis?
VDI dar paminėjo, kad darbo sutarties pasibaigimas vienašališkai iš darbdavio pusės (jeigu tai – ne biudžetinė įstaiga), galėtų būti įvykdomas tik įspėjant darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir išmokant jam ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Inspekcija pabrėžė, kad darbdaviui nevykdant darbo teisės reikalavimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją aukščiau aptarta tvarka.
Atstovai primena, kad darbuotojas, manantis, kad buvo pažeistos jo teisės, buvo nevykdomi arba netinkamai vykdomi abipusiai susitarimai, į Darbo ginčų komisiją su prašymu turi kreiptis per 3 mėn., o neteisėto atleidimo atveju – per 1 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Atstovai nurodo, kad prašymą komisijai galima teikti per elektroninių paslaugų sistemą EPDS arba artimiausiame VDI teritoriniame skyriuje.
Taip pat užpildytą ir pasirašytą prašymo formą (19 forma) galima siųsti el. paštu [email protected] arba registruotu laišku.
