išeitinė išmoka

Ne paslaptis, kad už šiurkščius pažeidimus, pavyzdžiui, pravaikštas ar neblaivumą darbo vietoje, darbdavys gali atleisti iš karto be jokios išeitinės išmokos. Vis tik nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ir dėl tokių smulkesnių darbuotojo pažeidimų, kaip naršymas internete ar kalbėjimas telefonu. Tačiau, pasak specialistų, tokiais atvejais svarbu atsižvelgti, kas yra nurodyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, kurios kiekvienoje darbovietėje yra skirtingos.

Panevėžio apygardos teismui nurodžius vienai didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių HISK (buvę „Panevėžio keliai“) buvusiam vadovui Virmantui Puidokui sumokėti apie 230 tūkst. eurų išeitinę išmoką, bendrovė ją išmokėjo, pranešė V. Puidoko atstovas.  V. Puidoko atstovas komunikacijai Nerijus Mikalajūnas pirmadienį pranešė, kad HISK į antstolio sąskaitą pervedė 232 tūkst. eurų išeitinę išmoką.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis sumažinamos išeitinės išmokos, jeigu žmogus iš darbo išeina dėl karantino sąlygomis paskelbtų prastovų.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Dėl koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų ilgą laiką tūkstančiai darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas. Visgi, ribojimams laisvėjant atsiranda ir naujų darbo vietų. Tad jeigu galvojate keisti darbą ir palikti dabartinį darbdavį, tai dėl prastovų galite reikalauti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės išmokos. Darbdaviai jau skundžiasi valdžios institucijoms dėl tokios Darbo kodekso nuostatos ir ragina ją kuo greičiau keisti.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Teismui pripažinus, kad buvusios Kauno antrosios ligoninės direktorių Kauno politikai atleido neteisėtai, savivaldybė turės medikui išmokėti apie šimtą tūkstančių litų. Kauno valdininkai aiškina, esą jis trukdęs pertvarkyti ligonines ir jau geriau sumokėti kompensaciją, nei vilkinti reorganizaciją. Buvusios antrosios klinikinės ligoninės vadovas Tautvydas Jankauskas miesto Tarybos sprendimu darbo neteko praėjusį spalį, nors teisininkai įspėjo politikus, kad tai gali būti neteisėta.

Buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kuris prieš šis savaites iš šių pareigų buvo atleistas, gavo 100 tūkst. JAV dolerių išeitinę išmoką, skelbia Rusijos bulvarinė žiniasklaida. 74 metų J. Lužkovas, kuris Maskvos mero pareigas ėjo 18 metų, buvo atleistas paties Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo rugsėjo 28 dieną. Atleidimo priežastimi buvo įvardijamas pasitikėjimo praradimas.

Garantinio fondo tarybos posėdyje buvo apsvarstytos 69 bankrutuojančių, bankrutavusių ir likviduotų dėl bankroto įmonių paraiškos. 977 šių įmonių darbuotojams iš Garantinio fondo skirta 3,4 mln. litų iš dalies atlyginti įsiskolinimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinių išmokų ir neapmokėtų prastovų.