Socialiniame tinkle gyventojai dalijosi, kad juos, po švenčių grįžusius į darbus, pasitiko blogos naujienos.
„Darbdavys pranešė, kad sumažins algą. Įteikė ir dokumentus, kuriuos nori, kad pasirašyčiau. Kol kas niekur nieko nepasirašiau. Ar galiu nesutikti su algos mažinimu?
Ar gali darbdavys savavališkai, neatsiklausęs sumažinti atlyginimą?“ – klausė vyras.
Kita komentatorė pasakojo, kad darbdavys net nelaukė Naujųjų metų.
„Jau gruodžio mėnesio atlyginimas buvo mažesnis. Tačiau darbdavys mokėjo metinį priedą. Jis tikina, kad priedas padengs tą skirtumą. Tačiau juk priedai mokami tik kartą per metus.
O ką daryti kitais mėnesiais, kai gausime mažesnę algą, kas tada padengs tą skirtumą“, – skundėsi moteris.
Kita moteris tikino, kad darbdaviai tik rašydami darbo skelbimus atvirai nurodo atlyginimą.
„O paskui jau būna visko, jie tą algą gali ir sumažinti ar vėluoti sumokėti. Iš ankstesnio darbo būtent dėl šios priežasties ir teko išeiti. Darbdavys vis vėluodavo sumokėti algą.
Ėmiau bijoti, kad kada nors iš viso jos nesumokės. Todėl ir išėjau iš darbo“, – dar viena istorija dalijosi moteris.
Sumažinti algos be darbuotojo žinios – negalima
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad sudarydamos darbo sutartį, šalys turi susitarti dėl darbo užmokesčio, kurio keitimas darbdavio iniciatyva atliekamas vadovaujantis Darbo kodeksu.
„Jis numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu“, – komentavo VDI.
Anot jos specialistų, darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 5 darbo dienos.
„Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
Tačiau darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – pastebėjo VDI.
Pasak VDI, jeigu darbuotojas atleidžiamas be kaltės, jam turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Ne tik mažins algas, bet ir atleis darbuotojus?
Tuo metu verslo atstovai pastebi, pastaruoju metu dalies įmonių situacija tokia bloga, kad tenka skelbti bankrotą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius skaičiavo, kad vidutiniškai kas antra pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema.
Dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose.
„Produkcijos paklausos ir paklausos eksporto rinkose nepakankamumo problemas labiausiai jaučia drabužių siuvimo ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektorių įmonės.
Tik kas ketvirta guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonių tikisi paklausos eksporto rinkose augimo“, – komentavo pramonininkų atstovas.
Anot jo, drabužių siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonės dažniausiai svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per praėjusį gruodį penkios įmonės pranešė atleidžiančios 400 darbuotojų visoje Lietuvoje.