Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį. Vis tik ekonomistų vertinimu, didesnio išorinio sukrėtimo tikimybė sumažėjo, todėl bankas didina Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,6 proc.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, artimųjų Rytų šalys visada yra padidintos rizikos židinys, kuris pirmiausia turi įtaką naftos kainoms. Taip pat nereikėtų laikyti esminiu lūžiu Kinijos ir JAV susitarimo. Niekas nesitiki, kad šis susitarimas bus ilgalaikis, ypač turint omenyje, kad šiemet laukia JAV prezidento rinkimai. JAV bet koks Kinijos ekonomikos spaudimas vertinamas teigiamai. Tad įvykęs susitarimas yra tik laikinas atšilimas, kurį nulėmė artėjantys prezidento rinkimai.
„Lietuva priklauso Euro zonai, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į Europos šalių ekonominę situaciją. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje sparčiai traukiasi eksporto rinkos, o šalies ekonomistai ateities perspektyvas vertina ypač skeptiškai. Per pastaruosius metus buvo pagaminta mažiau automobilių, nei krizės metais 2008−aisiais.
O Vokietijos eksportas Lietuvai ypač svarbus, nes tai yra didžiausia eksporto rinka Lietuvai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nepaisant situacijos Vokietijoje, Lietuvoje eksportas augo 7 proc.“, − teigia ekonomistas.
Situacija Lietuvoje
„Pastaruosius trejus metus Lietuvos BVP augimas svyravo ties 4 proc. kartele ir buvo vienas sparčiausių ES. Vis tik tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojams nepavyks visiškai atsispirti neigiamoms išorinėms tendencijoms, nes Vokietijos pramonė išlieka recesijoje, ir kitos svarbios eksporto rinkos taip pat, tikėtina, augs lėčiau“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais jau buvo fiksuoti prekių eksporto išsikvėpimo ženklai, o mažėjantys eksporto užsakymai rodo, kad tokios tendencijos tęsis ir šių metų pradžioje.
Vis tik, anot N. Mačiulio naujas dešimtmetis Lietuvoje prasideda ne krize, bet nuosaikiu ekonomikos augimo lėtėjimu, kurį lemia eksporto rinkos traukimasis Europoje.
„Swedbank“ ekonomistai dėl didesnių akcizų bei brangstančios elektros iki 2,7 proc. padidino infliacijos prognozę. Tačiau prognozuojama, kad tokia infliacija per daug nesikandžios − net ir sparčiau kylant kainoms, vidutinis darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir sieks 7 proc.
Pasak N. Mačiulio, atlyginimų tendencijose ir šiemet bus stebima nemaža divergencija – minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektorių darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje augimas turėtų sulėtėti iki maždaug 6 procentų.
„Pernai stebėjome naują reiškinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje – į Lietuvą sugrįžtančių ir atvykstančių gyventojų buvo net 10,8 tūkst. daugiau nei išvykstančiųjų. Sugrįžtantys emigrantai ir imigrantai iš trečiųjų šalių padėjo spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir, priešingai nei nepagrįstai baimintasi, visai neprislopino kitų darbuotojų atlyginimų augimo. Panašios tendencijos turėtų tęstis ir šiemet, nors grynoji imigracija turbūt nebebus tokia didelė“, − teigiamai migracijos tendencijas vertina vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Taip pat anot N. Mačiulio, imigrantai neužėmė lietuvių darbo vietų, kaip buvo baiminamas, o kaip tik leido įmonėms plėstis, nes darbuotojų trūko. Tad imigrantai tikrai nėra skurdžios valstybės bruožas.
Tačiau ekonomistas pastebi naują tendenciją - didėja cigarečių kontrabanda. „Nielsen“ atlikto tyrimo metu matoma, kad yra savivaldybių, ypač Baltarusijos pasienyje, kontrabandinės cigaretės sudaro daugiau kaip pusę visos rinkos.
Anot N. Mačiulio, tai lemia didinami akcizai ir nepakankamas dėmesys kontrabandos kontrolei ir jos suvaldymui.
Artėjimas prie Vakarų valstybių − lėtesnis
Praėjusį dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis išskirtine konvergencija – vienam gyventojui tenkantis BVP ir faktinės individualaus vartojimo išlaidos, atsižvelgus į kainų skirtumus, prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai. BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 81 proc., o individualaus vartojimo išlaidos – net 90 proc. ES vidurkio. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tolesnis progresas, nors ir tęsis, visgi bus lėtesnis.
„ES vidurkio nepavejame dėl trijų pagrindinių priežasčių − nepalankios demografinės padėties, nepakankamų investicijų ir prastos švietimo kokybės, pastaroji problema svarbiausia ir aktualiausia. Kas ketvirtas moksleivis nepasiekia minimalių gebėjimų, kurie reikalingi tolimesniam mokymuisi ar darbo rinkai. Ši situacija aktualiausia regioninėse mokyklose, kuriose klasės sujungiamos. Mokyklos išsaugomos, bet mokslo kokybė nukenčia“, − tikina N. Mačiulis.
