Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio. Naujausiais duomenimis dabar BVP jau viršija 80 proc. ES vidurkio.
Per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais – pustrečio karto. Lietuva prie ES vidurkio artėja sparčiausiai iš visų naujųjų ES narių. Lietuvos sėkmę daugiausiai lėmė jos žmonės – išsilavinusi darbo jėga, ekonomikos atvirumas, struktūriniai pokyčiai, stojimas į tarptautines organizacijas, rašoma Lietuvos banko pranešime.
„Lietuva sėkmingai įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link. Tačiau, norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui. O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Pastebima, kad spartesnį artėjimą prie ES vidurkio pristabdė gan nedidelis aukštos pridėtinės vertės eksportas, lėtai gerėjanti žmogiškųjų išteklių kokybė, žemas investicijų lygis ir nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.
Lietuvos BVP vienam gyventojui kasmet augo daugiau nei 5 proc., tai daugiausiai nulėmė kapitalas, darbas, našumas.
Lietuvos ekonomistai apskaičiavo, kad jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastaruosius dešimt metų, šalies ekonomika ES vidurkį pasiektų 2024 m. Tačiau Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumas tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebi, kad toks ūkio augimo tempas Lietuvai nėra garantuotas. Tai lemia darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas.
Darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės
Specialistai atkreipia dėmesį, kad darbingo amžiaus gyventojų ne tik mažėja, bet mažės ir ateityje, o tai gali daryti didelė įtaką Lietuvos ekonomikai.
Teigiama, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą nulemia demografinės tendencijos. Lietuvos banko pranešime rašoma, kad jau artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau vadinamojo kūdikių bumo (gimusių XX a. pokario laikotarpiu) atstovų, negu į darbo rinką įsileis po Nepriklausomybės atgavimo gimusių jaunuolių. Manoma, kad šio neigiamo darbo jėgos veiksnio nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi teigiamas migracijos balansas, kai į šalį atvykstančių yra daugiau nei išvykstančių.
Didžiausią įtaką darbingo amžiaus gyventojų mažėjimui daro tai, kad nors gimstamumas ir išaugo - gimusiųjų skaičius nedidėja. Lietuvoje didelis darbingo amžiaus gyventojų mirtingumas, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta.
Svarbu atkreipti dėmesį į migraciją ir technologijas
Lietuvos banko atliktoje analizėje išskiriamos kelios kryptis, į kurias reikėtų orientuotis siekiant įveikti kylančius iššūkius. Vienos iš svarbiausių krypčių, kurios, pasak ekonomistų, padėtų: daugiau investuoti ir didinti našumą; skirti daugiau dėmesio švietimui ir kvalifikacijos kėlimui; įgyvendinti tinkamą migracijos politiką. Specialistai teigia, kad svarbu pasiekti ir technologijas – Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.
Pasak specialistų, kryptinga imigracijos politika prisidėtų prie ekonomikos plėtros, kadangi imigrantai papildo vietinių įgūdžius, yra labiau linkę kurti inovacijas. Atvykstantieji į šalį taip pat užpildo vietinių neužimamas rinkos dalis, sumažina verslo plėtros ribojimus dėl darbuotojų trūkumo, pagyvina tarptautinę prekybą, skatina vietinius įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Visgi įžvelgiama, kad didėjanti imigracija gali mažinti bendrąjį našumą, sulėtinti BVP augimą.
Eurostat ir Lietuvos banko skaičiavimais Lietuva tarp kitų ES šalių, lyginant vienos dirbtos valandos darbo našumą, yra 19 vietoje. Manoma, kad pagrindiniai iššūkiai čia – žemi gebėjimai spręsti problemas naudojant technologijas, žemas aktyvumas keliant kvalifikaciją, negerėjantys moksleivių gebėjimai, absolventų turimų ir darbo rinkai reikiamų įgūdžių neatitikimas.
Našumui didelę įtaką daro išsilavinimas ir nors Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi didelė visuomenės dalis, pastebimas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.
Atkreipiamas dėmesys, kad našumą padidintų ir automatizacija, robotizacija, dirbtinio intelekto panaudojimas.
„Technologinė pažanga tam tikra prasme yra neišvengiamybė ir turint mintyje demografines tendencijas, automatizacijos įsisavinimas yra svarbus didinant našumą Lietuvoje ir šios tendencijos palankiausios bus aukštos kvalifikacijos darbuotojams“, – pastebi G. Šimkus.
Pastebima, kad Lietuvoje tik 8 proc. įmonių, turinčių daugiau nei 10 darbuotojų, gamyboje naudoja 3D spausdintuvus ar pramoninius/paslaugų robotus, kai, pavyzdžiui, Švedijoje 10 proc. naudoja 3D spausdintuvus ir net 30 proc. – pramoninius bei paslaugų robotus.
