Slaptasis TVF vadovės sąrašas kursto aistras

Graikijos vyriausybei sprendžiant ekonomines problemas šalyje netyla kalbos dėl vadinamojo Lagarde sąrašo, kuriame atsidūrė beveik du tūkstančiai turtingų graikų, įtariamų korupcija ir mokesčių vengimu.

Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus. Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis Graikijoje kur kas daugiau atgarsio sulaukė vadinamasis Lagarde sąrašas (pagal dabartinę TVF vadovę Christine Lagarde – red. past.).

Sąrašo odisėja

Sąraše atsidūrė 1991 turtingas graikas, turintis banko sąskaitą Šveicarijos banke HSBC ir įtariamas korupcija bei mokesčių vengimu. Dabartinė TVF vadovė Ch. Lagarde šį sąrašą perdavė Graikijos vyriausybei dar 2010 metais, kai ėjo Prancūzijos finansų ministrės pareigas. Buvo tikimasi, kad sąrašas padės kovoti su šalyje plačiai paplitusia mokesčių vengimo problema. Panašūs sąrašai buvo pateikti ir atsakingoms Italijos, Ispanijos bei Didžiosios Britanijos institucijoms.

Reikėtų pabrėžti, kad sąrašas buvo sudarytas pagal Šveicarijos banko HSBC surinktus duomenis, kuriuose įvardyti net 24 tūkst. mokesčius mokėti vengę ES valstybių piliečiai. Šiuos duomenis dar 2008 metais pavogė buvęs banko darbuotojas Hervesas Falciani.

Praėjusį mėnesį skelbta, kad vengiančiųjų mokėti Graikijos mokesčius sąrašas paprasčiausiai dingo iš Atėnuose esančios Finansų ministerijos. Buvęs Graikijos finansų ministras Giorgas Papaconstantinou pareiškė, kad iš Ch. Lagarde gautą kompaktinį diską su duomenimis perdavė šalies Finansinių nusikaltimų tarnybai (SDOE). Buvę ir esami tarnybos vadovai teigė nežinantys apie šį diską. Buvęs ministras pradėjo pirmąją Graikijos fiskalinio ir struktūrinio suderinimo programą mainais už 110 mlrd. eurų (380 mlrd. litų) tarptautinę paramą.

Po savaitės kitas buvęs Graikijos finansų ministras, dabartinis Socialistų partijos PASOK lyderis Evangelas Venizelas perdavė USB laikmeną su pavardėmis dabartiniam ministrui pirmininkui Anotiniui Samarui. Kaip teigė E. Venizelas, šiuos duomenis jis gavo iš buvusio SDOE vadovo Iannio Diočio, tačiau nenorėjo jų skelbti, nes jie buvo gauti nelegaliai.

Pandoros skrynia

Šiuo metu Graikijos finansinių nusikaltimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl 36 šalies politikų, įtariamų mokesčių vengimu ir korupcija. Panašu, kad garsusis sąrašas Graikijoje tapo tarsi Pandoros skrynia, kurią atvėrus prasidėjo nelaimių virtinė.

Dabartinei šalies vyriausybei gavus sąrašą ir pradėjus tyrimą dėl jame rastų pavardžių buvo sulaikytas buvęs gynybos ministras Yannis Sbokas. Kitą dieną po to savo namuose pasikoręs rastas buvęs Graikijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tzanis. Dar po kelių dienų Indonezijos sostinėje Džakartoje viešbučio kambaryje negyvas rastas Graikijos verslininkas Valssis Kambouroglou.

Graikijos žiniasklaidos teigimu, V. Kambouroglou kaltinamas dalyvavęs kyšininkavimo ir pinigų plovimo skandale kartu su buvusiu šalies gynybos ministru Akiu Tsochatzopoulu. Pastarajam pateikti kaltinimai pasisavinus 1,29 mlrd. JAV dolerių (3,43 mlrd. litų) per Gynybos ministerijos viešuosius pirkimus.

Verslininkas vadovavo bendrovei „Drumilan International“, kuri dalyvavo Graikijai parduodant Rusijoje pagamintas raketų sistemas TOR-M1. 2004 metais šalies parlamentas apklausė V. Kambouroglou dėl dalyvavimo perkant karo įrangą, tačiau verslininkas paneigė, kad kompanija užsidirbo iš šio sandorio, ir tuomet jam pavyko išvengti kaltinimų.

Tyrimas tęsiasi

Praėjusią savaitę Graikijos parlamentas nutarė į apklausą dėl Lagarde sąrašo išsikviesti dabartinį finansų ministrą Yannį Stournarą ir buvusius ministrus E. Venizelą, G. Papaconstantinou bei Filippą Sachinidį.

Parlamento nariai itin susidomėjo E. Venizelo dalyvavimu šiame skandale, nes, kaip teigiama, jis ilgą laiką turėjo šį sąrašą ir galėjo siekti nuo rimtų nemalonumų apsaugoti savo partijos PASOK narius. Be to, politikas užėmė vienus svarbiausių Graikijos vyriausybės postų: finansų ministro ir ministro pirmininko pavaduotojo.

Interviu šalies dienraščiams Graikijos premjeras A. Samaras teigė netoleruosiantis tokio lygio korupcijos. „Sieksime visiško skaidrumo, netrukus viskas turi būti paviešinta ir atskleista visa tiesa“, – laikraščiui „Vima“ teigė A. Samaras.

Visuomenės susidomėjimas Lagarde sąrašu išaugo Graikijai itin jautriu laikotarpiu. Šalies premjeras A. Samaras su koalicijos partneriais susitarė dėl naujų taupymo priemonių. Spalio pradžioje valdžia sutarė apkarpyti valstybės išlaidas 13,5 mlrd. eurų (46,5 mlrd. litų) ir pakelti mokesčius. Skaičiuojama, kad mokesčius mokėti vengiantys Graikijos piliečiai valstybei skolingi apie 54 mlrd. eurų (186 mlrd. litų), tačiau daugeliui iš jų iki šiol pavyko išvengti konkrečių kaltinimų.

Kaltųjų dėl dingusio Lagarde sąrašo paieškos neabejotinai kaitina eilinių graikų kraują. Gyventojai jaučia vis didesnę mokesčių ir taupymo priemonių naštą, tačiau nemato realių valdžios pastangų sprendžiant mokesčių vengimo problemą. Turtingi ir politinių ryšių turintys Graikijos piliečiai lieka nenubausti, o nuslėpti jų mokesčiai greičiausiai taip niekada ir nepasieks šalies biudžeto.

Minėtos dviejų artimai su šiuo sąrašu susijusių asmenų mirtys negali būti tiesiogiai siejamos su Lagarde sąrašu, tačiau kol šis nėra oficialiai paviešintas, įvykių chronologija byloja apie galimą rimtą skandalą. Pradėti tyrimai ir apklausos dėl kelių įtariamų valdžios atstovų gali būti tik ledkalnio viršūnė.