Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“.
Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas. Tačiau problemos Estijos, Latvijos ir Lietuvos nekilnojamo turto rinkose kiekvieną ketvirtį vis labiau gadina minėtų bankų finansinius rodiklius.
„SEB“ buvo viena pirmųjų Skandinavijos kredito įstaigų, įžengusių į Baltijos šalių rinką. 1998 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Vilniaus banku“, „Eesti Uhispank“ ir „Latvijas Unibanka“. Vėliau visi trys buvo perimti ir sujungti į „SEB“ grupę. Naujai suformuotas bankas Švedijoje užima stiprią poziciją verslo klientų srityje. Gimtinėje „SEB“ uždirba beveik pusę pelno. Baltijos šalių įnašas 2008 metais sudaro apie penktadalį. Tačiau neseniai pristatyti antrojo ketvirčio finansiniai rodikliai – nuviliantys. Operatyvusis pelnas smuko 20 procentų, lyginant su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu. Nuosavo kapitalo pelnas (return on equity) tesiekia 15 procentų, palyginus su 20 procentų pernai. Pasirodo, blogus rezultatus įtakojo didėjantys kreditų nuostoliai Baltijos šalyse.
Viena didžiausių Šiaurės Europos finansinių bendrovių yra „Nordea“. Beje, žodis „Nordea“ susideda iš „Nordic ideas“, kas reiškia „Šiaurės idėjos“. Viena tokių idėjų 1990 metais buvo plėstis į Baltijos regiono valstybes. Susivienijus Švedų „Nordbanken“, suomių „Merita“, danų „Unibank“ bei norvegų „Christiania Bank“, atsirado „Nordea“, kuri paskui išsiplėtė į Lenkijos ir baltų rinkas. Po kelių pelningų metų šiemet ir pas Nordea nusimato nuosmukis. Antrojo ketvirčio rezultatai rodo, kad pelnas iš operatyvios veiklos – 6 procentais mažesnis nei pernai. Nuosavo kapitalo pelnas irgi nukrito iki 16 procentų. Už blogas paskolas vėl atsakingi baltai. Tiesa, grupės pelnas nėra taip priklausomas nuo Baltijos šalių.
Kiek kitokiu keliu į Baltijos valstybes atėjo „DnB NOR“. Norvegų bankas kartu su vokiečių „NordLB“ įkūrė atskirą bankų grupę Baltijos regionui – „DnB Nord“. Norvegams priklauso 51 procentas bendros įmonės akcijų. Naujai įkurta grupė nuo 2006 metų valdo bankus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Danijoje ir Suomijoje. Lietuvos filialas, buvęs „Žemės Ūkio Bankas“, – didžiausias.
„Danske Bank“ yra vienas iš naujesnių svečių Baltijos šalių rinkoje. Danų kredito įstaiga 2006 metais už 4,4 milijardus eurų nupirko suomių „Sampo“ banką, kuris jau nuo seniau veikė Baltijos šalyse bei Rusijoje. Be to, „Danske bank“ turi atstovybes Norvegijoje, Švedijoje bei Airijoje. Kredito įstaiga pasižymi tuo, kad nemaža pajamų dalis – iš prekybos vertybiniais popieriais. Dėlto šiemet, finansų krizės metais, antrojo ketvirčio rezultatai yra prastesni už praeitų metų rodiklius.
Labiausiai pirštus Baltijos valstybėse nusvilo „Swedbank“. Švedijoje privačių klientų segmente stiprias pozicijas užimantis bankas 2005 metais perėmė „Hansabanką“ ir tapo viena didžiausių finansinių bendrovių Baltijos šalyse. Šiuo metu daugiau nei pusė švedų koncerno privačių klientų yra baltai. Net trečdalį „Swedbank“ pelno sukuria buvę „Hansabanko“ filialai. Be to bankas aktyviai plečiasi Rusijoje bei Ukrainoje, kur 2007 metais įsigijo „TAS-Kommerzbank“. Tačiau artėjanti recesija bei didėjantys kreditų nuostoliai Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje turi neigiamų padarinių nuo Baltijos rinkos priklausančiai kredito įstaigai. Papildomai slegia ir finansų krizė: pagal pranešimus spaudoje, „Swedbank“ dėl „Lehman“ bankroto patyrė didesnius nuostolius nei buvo tikėtasi.
Praeitą savaitę spekuliacijos apie „Swedbank“ vystėsi toliau. Švedijos spaudoje netyla kalbos, kad „Swedbank“, o ypač Baltijos filialai stovi pardavimų sąraše. Pasak suomių naujienų agentūros, „Hansabankas“ patiria didelius nuostolius ir dėl to gali būti parduotas. Vienu iš galimų pirkėjų įvardinamas bankas „Nordea“. Kiti šaltiniai teigia, kad „Danske Bank“ irgi domisi galimybe įsigyti „Swedbank“ privačių klientų skyrių, tačiau tam nesusilaukė pritarimo Švedijoje. Galų gale ir „SEB“ oficialiai pareiškė, kad atidžiai stebi pakitimus gimtajame bankų sektoriuje ir kad galbūt dalyvaus bendrovių susijungimuose.
Vis dėlto „Swedbank“ turi ir kitą galimybę – padidinti kapitalą. Tam bankas turėtų išleisti naują akcijų paketą. Bet ar ši alternatyva priimtina dabartiniams savininkams – abejotina. Banko pardavimas būtų pelningesnis variantas. Akcijų rinkoje „Swedbank“ vertė siekia apie tris su puse milijardų eurų. Dabartinėje ekonominėje aplinkoje tai yra gana nemaža „sumelė“. Todėl tikėtina, kad banką perims ne vienas pirkėjas, o iškart keli. Tereikia prisiminti „ABN Amro“, kurį lygiai prieš metus perėmė trijulė „Royal Bank of Scotland“, „Banco Santander“ ir „Fortis“. Šį galimą scenarijų patvirtina ir tai, kad „Nordea“ domisi „Swedbank“ baltų filialais, o „SEB“ ir „Danske Bank“– labiau švedų filialais.
Pasak Skandinavijos spaudos, „Swedbank“ likimas turėtų spręstis ateinančiomis savaitėmis. Šis sprendimas turės didelės įtakos ne tik Skandinavijos, bet ir, ko gero, Baltijos šalių finansų sektoriui.
