„Faktas tas, kad per labai trumpą laiką bazinių palūkanų kylimas buvo labai ženklus, spartus, bet tai Centrinio Banko pinigų politikos klasika. Kai Centriniam Bankui atrodo, kad infliacija lėtėja nepakankamai greitai, tai jis prideda prie palūkanų normos, taip buvo visada“, – antradienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Dabar problema yra ta, kad tai atsitiko per labai trumpą laiką, per faktiškai metus laiko palūkanos padidėjo 4 proc. punktais, tokio fenomeno nesame matę, bet ir infliacijos tokio lygio, kokia buvo 2022 m. irgi nesame matę“, – pažymėjo ji.
Politikė tikino, kad palūkanų normų kėlimas lemia ne tik infliacijos lėtėjimą, tačiau ir kredito brangimą bei jo prieinamumą verslams.
„Centrinis Bankas reaguoja pagal vadovėlį, o pasekmės realiai ekonomikai gali būti nebūtinai vien tik teigiamos. Infliacija lėtėja ir tai akivaizdu, bet kredito brangimas ir naujo kredito prieinamumas verslams ir ekonomikai, žinoma yra problema, kai palūkanų normos yra tokio dydžio, kaip dabar“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Kokia bus tolesnė ECB politika nesiimu spėlioti, nes iš mano pusės tai būtų spekuliacija. Būtų džiugu, kad kuo greičiau susiklostytų situacija, kai ECB valdyba manytų, kad tikrai gali sustoti. Tokiu atveju nauja pusiausvyra leistų prisitaikyti visai likusiai realiai ekonomikai“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc ir bus taikomos nuo 2023 m. rugsėjo 20 d.
Centrinio banko pranešime dėstoma, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.
Rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.
Atsižvelgdami į stiprėjantį ECB vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs 0,7 proc., 2024 m. – 1 proc., o 2025 m. – 1,5 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidinio paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
