centrinis bankas

Kalbant apie nacionalinį įsiskolinimą, Jungtinės Valstybės žengia „netvariu“ keliu ir atėjo laikas spręsti šį klausimą, duodamas interviu sekmadienį sakė centrinio banko vadovas Jerome‘as Powellas. JAV iždo duomenimis, JAV nacionalinė skola šiuo metu sudaro daugiau nei 34 trilijonus JAV dolerių. „Kalbant apie tolimąją perspektyvą, JAV žengia netvariu finansiniu keliu. JAV federalinė valdžia žengia netvariu finansiniu keliu.

Vokietijos centrinis bankas penktadienį gerokai pablogino ekonomikos augimo kitąmet prognozę, pareiškęs, kad reikės laiko, kol didžiausia Europos ekonomika įveiks sąstingį. Centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 metais paūgės 0,4 proc., nors dar birželį prognozavo 1,2 proc. augimą. 2023 metais Vokietijos ekonomikai, kuri susiduria su didelėmis energijos ir maisto kainomis, gamybos lėtėjimu ir pasaulio ekonomikos silpnumu, prognozuojamas nedidelis nuosmukis.

Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas 2024 metais bazines palūkanas mažins mažiausiai tris kartus, o pirmas jų apkarpymas veikiausiai įvyks birželio mėnesį, prognozuoja „Financial Times“ kalbinti analitikai.

JAV Federaliniai Rezervai (šalies centrinis bankas) trečiadienį, antrą Federalinio atvirosios rinkos komiteto (FOMC) posėdį iš eilės, nusprendė bazinių palūkanų normų nekeisti. Jos lieka aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje – 5,25-5,5 proc. intervale. Sprendimas atitiko Volstrito analitikų prognozes.

Vengrijos centrinis bankas per savo pinigų politikos tarybos spalio mėnesio posėdį apkarpė bazinių palūkanų normą 0,75 procentinio punkto iki 12,25 procento. Pinigų politikos švelninimo sparta sulėtėjo, bet šįkart vis dėlto viršijo prognozes analitikų, kurių dauguma pranašavo bazinių palūkanų apkarpymą tik puse punkto, pažymi „Trading Economics“. Be to, paskolų su užstatu palūkanų norma sumažinta 250 bazinių punktų iki 13,25 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą padidinęs palūkanų normas elgiasi „pagal vadovėlį“, tačiau tai gali turėti ir neigiamų pasekmių realiai ekonomikai. Tačiau ji nesiėmė prognozuoti, kokia bus tolimesnė ECB politika palūkanų normų klausimu. „Faktas tas, kad per labai trumpą laiką bazinių palūkanų kylimas buvo labai ženklus, spartus, bet tai Centrinio Banko pinigų politikos klasika.

Nemažus viršpelnius skaičiuojantys komerciniai bankai Lietuvoje sulaukė vadinamojo solidarumo mokesčio, bet jų kreditavimo politika toliau varo į neviltį tiek verslą, tiek paskolų besitikinčius vartotojus.  Apie tai, kas lėmė tokias negeroves mums pažadėtoje gerovės valstybėje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Pasirodo, visoje Europoje 100 proc. indėlininkų pinigai komerciniuose bankuose yra verčiami paskolomis, o Lietuvoje – ne.

Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pasielgė taip, kaip ir buvo pranašauta –  devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanų normas. Kaip tai paveiks nekilnojamojo turto rinką ir kada galime tikėtis bendro kainų lygio mažėjimo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Japonijos centrinis bankas pripažino, kad jame bei kitų šalių centriniuose bankuose yra per mažai moterų pareigūnių, nes, pasak naujojo banko valdytojo Kazuo Uedos, tarp vyrų ir moterų darbuotojų šiose įstaigose egzistuoja „didelis atotrūkis“. K.Ueda Japonijos centrinio banko valdytojo pareigas pradėjo eiti praėjusį mėnesį, o kai kurie analitikai tvirtina, kad Japonijai atėjo laikas prisijungti prie Europos ir Jungtinių Valstijų ir paskirti moterį į šias pareigas, kuri būtų galėjusi pakeisti il...

Ketvirtadienį Lietuvos bankas (LB) visuomenei pristatys kaip gyventojams siūlomas investicinis gyvybės draudimas. Centrinis bankas atliko slaptojo pirkėjo tyrimą, kurio metu buvo tikrinama, kaip šios draudikų paslaugos parduodamos.

Rusijos centrinio banko vadovė penktadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks apie 3 procentus. Palyginti su 2021-aisiais – kai buvo likę vieneri metai iki sankcijų paskelbimo ir įmonių pasitraukimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą – tai yra staigus pokytis.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Kinijos centrinis bankas penktadienį antrą kartą šiais metais sumažino grynųjų pinigų atsargų, kurias bankai privalo laikyti, reikalavimus.  Bankas pranešė, kad nuo gruodžio 5 dienos mažina privalomųjų atsargų normą 0,25 procentinio punkto, o finansų institucijų sektoriaus svertinis kapitalo rodiklis sieks maždaug 7,8 procento.  Šis žingsnis padės „stabilizuoti ekonomiką ir įtvirtinti pagrindą <...> augimui“, nurodė centrinis bankas.

Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui – nuo pirmaujančių pasaulio centrinių bankų vadovų iki vartotojų: kada nustos kilti vartojimo prekių kainos? Rugsėjį infliacijos skaičiai JAV ir euro zonoje vėl buvo didesni, nei prognozuota. JAV infliacijos dinamikoje jau galima stebėti pirmuosius stabilizavimosi ženklus, o euro zonoje infliacija ir toliau išlieka rekordinė. Rudens pradžioje metinės vartojimo prekių kainos euro zonoje buvo išaugusios 10 proc.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymas mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų dalyvauti kare Ukrainoje gerokai padidins darbo jėgos stygių, nusmukdys vartotojų pasitikėjimą bei verslo aktyvumą, gali sukelti ekonomikos nuosmukį artimiausiais mėnesiais, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Rusijos centrinį banką (RCB). „Rugsėjį ekonominio aktyvumo atsigavimas sustojo, o mėnesio pabaigoje tendencijos ėmė blogėti“, – teigiama RCB analitinio departamento ataskaitoje.

Centriniai bankai turėtų „ryžtingai veikti, kad sugrąžintų infliaciją į tikslinį lygį“, rodikliams pasiekus kelių dešimtmečių aukštumas, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), pažymėdamas neįprastai nepalankią finansiniam stabilumui aplinką.

Ukrainos centrinio banko vadovas antradienį pranešė, jog traukiasi iš pareigų dėl sveikatos problemų. „Įteikiau atsistatydinimo prašymą ir paprašiau Ukrainos prezidento jį patenkinti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos nacionalinio banko vadovas Kyrylas Ševčenka. Jis paaiškino, kad sunkų sprendimą atsistatydinti priėmė dėl su sveikata susijusių problemų, kurių nebegalima ignoruoti.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino centrinius bankus sušvelninti savo pinigų politiką, kad būtų galima išvengti pasaulinės recesijos, ir pabrėžė, kad finansavimo sąlygų griežtinimas gali įstumti pasaulį į niūrų užsitęsusį sąstingį. Jungtinių Tautų prekybos ir prekybos konferencija (UNCTAD) savo pagrindinėje metinėje ataskaitoje vėl pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Kovą organizacija pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę sumažino nuo 3,6 iki 2,6 procento.

Norvegijos bankas ketvirtadienį ketvirtadaliu procentinio punkto iki 2,25 proc. padidino bazinę palūkanų normą, pasekdamas kitų pasaulio centrinių bankų kovos su infliacija pavyzdžiu. „Norges Bank“ pareiškė, kad infliacija, kuri rugpjūčio mėnesį metiniu palyginimu siekė 6,5 proc., „pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo ir yra daug didesnė nei prognozuota“. „Infliacija gerokai viršija mūsų siekiamą 2 proc.

Aukščiausios prabos auksinę monetą Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmečiui pristatė šalies centrinis bankas. Nors monetos nominalas – 50 eurų, norintieji įsigyti ją turės pakloti dešimt kartų daugiau. Istorikų vertinimu, Konstitucijos šimtmetis yra vertas auksinės monetos, mat 1922-aisiais priėmus Konstituciją, buvo galutinai sukurta moderni Lietuvos valstybė. Konstitucinio Teismo koridoriuje stovi stalelis su dėžutės su monetomis, jos įpakuotos į permatomą plastikinį dėklą.

JAV centrinis bankas antradienį pradėjo dvi dienas truksiantį posėdį, kuriame svarstys pinigų politikos klausimus ir, kaip plačiai manoma rinkose, vėl gerokai padidins palūkanų normas, siekdamas pažaboti kylančią infliaciją. Federalinio rezervo sistemos (FRS) pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) trečiadienį, kaip manoma, padidins bazinę palūkanų normą dar trimis ketvirtadaliais procentinio punkto. Ši norma šiemet bus padidinta jau ketvirtą kartą.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde mano, kad veiksniai, pastūmėję infliacijos augimą euro zonoje iki rekordinių aukštumų pastaraisiais mėnesiais, 2022-aisiais sumenks. „Tikimės, kad per šiuos metus infliaciją skatinantys veiksniai susilpnės“, – teigė Ch. Lagarde, sakydama kalbą Prancūzijos Senate. Euro zonoje metų infliacija gruodį pasiekė 5 proc. – visų laikų aukščiausią lygį, paskatinta sparčiai augančių energijos kainų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmadienį pranešė planuojantis atnaujinti eurų banknotų dizainą, o galutinį sprendimą dėl naujosios eurų išvaizdos tikimasi priimti 2024 metais. Eurų banknotai ir monetos į apyvartą buvo įvesti 2002 metais, o banknotų dizainas buvo pagrįstas „amžių ir stilių“ tema, pavaizduojant įvairioms epochoms būdingas langus, vartus ar tiltus, nereprezentuojančius konkrečių vietų ar paminklų. Per šį laiką dizainas buvo mažai keičiamas.

Koronaviruso krizė parodė, kad efektyviausi sprendimai atsiranda bendromis centrinių bankų ir vyriausybių pastangomis, todėl Europos Sąjungos ateitis neatsiejama nuo bendradarbiavimo ir federalizmo stiprinimo, sako 10 metų Lietuvos bankui (LB) vadovavęs kadenciją baigiantis Vitas Vasiliauskas.

Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį trečią kartą iš eilės sumažino bazinę palūkanų normą, tačiau šis JAV centrinio banko pinigų politiką formuojančio Federalinis atvirų rinkų komiteto (FOMC) sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame posėdyje nusprendė dar labiau sumažinti palūkanų normą, naudojantis indėlių galimybe, bei atnaujinti kelių milijardų eurų vertės kiekybinę palengvinimo programą, kad paskatintų lėtėjantį ekonomikos augimą.

Naujuoju šalies prezidentu išrinktas buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtina, kad dalis Seime atliekamų tyrimų buvo šiek tiek politiškai motyvuoti, dalis jų galėjo būti pradėti valdantiesiems rengiantis rinkimams, o ne tam, kad būtų išsiaiškinta tiesa.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pažeidė protokolą, sukritikavęs Federalinio rezervo sistemą (FRS) už palūkanų normų didinimą. Jis taip pat užsipuolė JAV centrinį banką dėl to, kad šis, jo nuomone, nepalaiko jo ekonominės politikos. Interviu agentūrai „Reuters“ D. Trumpas atsisakė patvirtinti, jog palaiko centrinio banko nepriklausomumą. Vos prieš mėnesį JAV prezidentas pareiškė, jog „nesidžiaugia“ dėl to, kad FRS didina bazinę palūkanų normą.

Gamintojai Jungtinėse Valstijose nerimauja dėl prezidento Donaldo Trumpo prekybos politikos, kurią kaltina dėl aukštesnių kainų ir tiekimo sutrikimų, teigiama JAV Federalinio rezervo sistemos (FSR) trečiadienį paskelbtoje apklausoje. Šiuo metu muitų įtaka kainoms, kurias už prekes sumoka vartotojai, galima vertinti „nuo menkos iki vidutiniškos“, teigiama FSR apklausoje, tačiau ši įtaka kai kuriuose sektoriuose artimiausiu metu gali padidėti.

Kaltinimai korupcija Latvijos banko vadovui Ilmarui Rimševičiui neabejotinai pakenkė Latvijos finansų sistemos reputacijai, antradienį Latvijos televizijai sakė Europos Parlamento narė Inesė Vaiderė. Pasak jos, I. Rimševičius turėtų atsistatydinti, net jei ir nelaiko savęs kaltu, nes centrinio banko vadovas simbolizuoja visą šalies finansų sistemą.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius įtariamas didelio masto kyšininkavimu, pirmadienį pranešė kovos su korupcija pareigūnai. Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) vadovas Jėkabas Straumė per spaudos konferenciją sakė, kad su šiuo baudžiamuoju procesus susiję du įtariamieji: aukšto rango Latvijos banko pareigūnas ir vienas fizinis asmuo. Byla yra susijusi mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšiu.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius turėtų atsistatydinti, kad nenukentėtų šalies kreditavimo reitingas ir finansų sistemos reputacija, mano Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komiteto pirmininkas Ainaras Latkovskis. Tai būtų garbingas I. Rimševičiaus poelgis net ir tuo atveju, jeigu jis nelaiko savęs kaltu; šį žingsnį jis turi žengti dėl Latvijos finansų sektoriaus stabilumo, naujienų agentūrai BNS sakė A. Latkovskis.

Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema trečiadienį pranešė, kad Vokietijos banko „Deutsche Bank“ ir Ispanijos banko „Santander“ padaliniai JAV neišlaikė vadinamojo bankų streso testo, kuomet vertinamas banko pasirengimas atlaikyti ekonominį šoką, kaip, pavyzdžiui, rimtą recesiją. JAV centrinis bankas nurodė, kad šiuose padaliniuose yra problemų, susijusių su kapitalo planavimu ir rizikos valdymu.

Programišių grupuotė „Anonymous“ antradienį atakavo Graikijos centrinį banką. Per ataką nukentėjo tik banko interneto puslapis, trečiadienį pranešė banko atstovas. „Ataka truko kelias minutes ir ją sėkmingai atrėmė banko apsaugos sistemos. Vienintelis dalykas, kuris nukentėjo, buvo mūsų interneto puslapis“, – pareigūną cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Skelbiama, kad kiti banko duomenys buvo apsaugoti.

Iranas gaus 32 mlrd. dolerių anksčiau įšaldytų lėšų po to, kai jam buvo panaikintos sankcijos įgyvendinant susitarimą su pasaulio galiomis dėl branduolinės programos, antradienį pranešė šiitų respublikos centrinio banko vadovas Valiollah Seifas. Valstybinė televizija citavo V.Seifą, kuris pažymėjo, kad 28 mlrd. dolerių (25,8 mlrd.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį perspėjo šalies skolintojus europiečius, kad jų primygtini reikalavimai apkarpyti graikų pensijas sužlugdys visas viltis pasiekti susitarimą, kuris galėtų apsaugoti Atėnus nuo bankroto, ir kad jiems teks susitaikyti su galimais padariniais.

 Ukrainoje įsigalint paliauboms, žlunga grivina. Centrinis bankas uždraudė beveik visą prekybą valiuta, mėgindamas sustabdyti jos kurso smukimą. Premjeras pareiškė, kad apie sprendimą sužinojo iš interneto, ir apkaltino, kad jis labai neigiamai paveiks ekonomiką. Kijevas pripažįsta, kad susirėmimų mažėja, bet Europos stebėtojai negali patvirtini, kad separatistai atitraukia sunkiąją ginkluotę.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Baigiantis metams laukiama svarbių naujienų iš kelių didžiųjų pasaulio rinkų - JAV, Kinijos bei euro zonos. Kaip ir praėjusią savaitę, daugiausiai gerų žinių tikimasi iš JAV, kur bus skelbiami BVP rezultatai, ilgalaikio prekių užsakymo ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai. Kelios geros žinios iš JAV Paskutinę šių metų savaitė JAV bus gausi makroekonominėmis naujienomis.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie euro zonos, euras pakeis litą ir taps vienintele teisėta, privaloma priimti atsiskaitymams, mokėjimo priemone šalyje. Reikės šiek tiek laiko priprasti prie naujos valiutos – prie konvertavimo, o taip pat ir prie išvaizdos. Labai svarbu gerai susipažinti su euro banknotų bei monetų išvaizda, jei yra galimybė, pačiupinėti juos, kad be vargo atskirtumėte tikrus pinigus ir netaptumėte sukčių aukomis.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Tinkamai įdiegti Europos bankų sąjungos elementai – nepriklausoma priežiūra, veiksmingas bankų pertvarkymas ir patikima indėlių garantijų sistema – užtikrintų, kad Europos finansų sektorius pats galėtų išsigydyti savo žaizdas, Seime vykusioje Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jungtinėms Valstijoms tebegresia potencialiai niokojantis valstybės bankrotas, senatoriams nesugebėjus susitarti dėl sąlygų, kurios leistų atnaujinti uždarytų federalinių institucijų darbą ir padidinti šalies skolinimosi ribą. Respublikonai ir demokratai, kariaujantys dėl šalies finansų jau ilgiau nei dvi savaites, sekmadienį mėgino teigiamai nušviesti savaitgalį vykusias derybas, nors nepavyko rasti jokio sprendinio, o pasaulinio ekonomikos sukrėtimo grėsmė išlieka.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Jungtinės Karalystės centrinis bankas svarsto popierinius banknotus pakeisti plastikiniais, kurie būtų patvaresni nei dabartiniai, kurių gamybai naudojama medvilnė, praneša „The Guardian“ naujienų portalas. Polimeriniai banknotai yra blizgesni, neplyšta ir jau naudojami tokiose šalyse kaip Kanada, iš kurios kilęs britų centrinio banko vadovas Marcas Carney.

Australijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą tuo bandydamas paskatinti ir pagreitinti ekonomikos augimą, rašo bbc.co.uk. Australijos rezervų bankas (RBA) sumažino bazinę palūkanų normą nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc. Praėjusią savaitę Vyriausybė sumažino augimo prognozes ir perspėjo, kad nedarbo lygis šalyje gali pakilti. Pastebima, kad bazinė palūkanų norma sumažinta likus mėnesiui iki rinkimų šalyje.

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Europoje rinkų dalyviams bus aktualūs gegužės mėnesio euro zonos infliacijos duomenys. Tikimasi, jog kainos, palyginti su tuo pačiu 2012 m. mėnesiu, kilo 1,4 proc. Tai būtų aukštesnis lygis nei matytas balandžio mėnesį (1,2 proc.), kai didelę įtaką turėjo atpigę energiniai ištekliai ir Velykų laikotarpis, kuris šiais metais buvo kovo mėnesio pabaigoje. Penktadienį paaiškės, ar euro zona pasiekė naują nedarbo lygio rekordą – 12,2 proc.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.