Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu, rašoma Lietuvos bankų asociacijos prezidento Dr. Stasio Kropo komentare.
Maža to, gruodžio mėnesio rodikliai paprastai tampa vieši vėliau nei paskelbiami einamųjų metų sausio ir vasario rezultatai. Atrodytų, kad balandžio viduryje nagrinėti tai, kas vyko gruody yra kiek pavėluota, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pernykštis gruodis buvo išskirtinis.
Lapkričio mėnesį nacionalizuotas ir beveik iškart uždarytas ketvirtasis pagal dydį Lietuvoje bankas – „Snoras“. Sistemai tai tolygu žemės drebėjimui. Ir jei lapkritį pamėginome įvertinti smūgio galią, tai gruodį paaiškėjo, kokią žalą šis procesas padarė visai sistemai.
Patikimumas pavyzdinis
Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos bankų sistema pasirodė esanti pavyzdinio patikimumo, o bankų klientai – racionalūs ir tikintys bankų priežiūros ir pačių bankų gebėjimu atlaikyti smūgius. Dar daugiau, pasaulyje rastumėme ne tiek jau daug šalių, kurių bankininkystė būtų pajėgi pergyventi tokio lygio sisteminį šoką be juntamo poveikio sistemos pamatams.
Panašu, kad didžiausią žalą „Snoro“ žlugimas padarė komercinės bankininkystės reputacijai ir pakirto po 2009 metų finansų krizės vėl susigrąžintą pasitikėjimą. Tokios žaizdos gydomos ilgai, tačiau visais kitais požiūriais Lietuvos komerciniai bankai yra sveiki.
Vien per lapkritį bendrasis bankų paskolų portfelis susitraukė 3,36 mlrd. litų, o indėlių suma sąskaitose sumažėjo net 5,77 milijardo. Lietuvos bankų asociacija, vos paskelbus šiuos duomenis, prognozavo, kad toks reiškinys bus laikinas.
Indėlių draudimo fondas dar iki Kalėdų gražino visus draudžiamos sumos neviršijančius indėlius jų savininkams, todėl galima buvo nuogąstauti, kad „Snoro“ istorijos išgąsdinti žmonės pinigų bankams nebepatikės. Tačiau beveik trys penktadaliai indėlių per gruodį vėl atsidūrė bankuose, bendrą depozitų portfelį padidindami nuo 39,10 iki 42,64 milijardo litų. Fiziniai asmenys, kurių indėlių suma per lapkritį dėl banko bankroto sumažėjo 4,07 milijardo litų, bankams gruodį vėl patikėjo 3,08 milijardo.
Paskolų portfelis sumažėjo
Tiesa, paskolų portfelis per gruodį neatsistatė ir dar šiek tiek sumažėjo – nuo 54,27 iki 53,8 mlrd. litų. Viso per 2011 metus bendrasis bankų paskolų portfelis sumažėjo nuo 58,18 iki 53,8 milijardo litų, tai yra 4,38 milijardo litų.
Tiesa, būtina paminėti svarbią išlygą – dalis žlugusio „Snoro“ išduotų paskolų atsidūrė nefinansinių institucijų balanse ir bankininkystės sistemos statistikoje neatsispindi, todėl absoliutūs paskolų portfelio mažėjimo skaičiai būtų kur kas mažesni.
Tačiau pačią mažėjimo tendenciją visgi tenka pripažinti, pažymint, kad jos priežastys su žlugusiu banku turi nelabai ką bendro, o ir pirmieji šių metų mėnesiai atskleidžia tą patį vaizdą – paskolų portfelis nežymiai traukiasi. Tai nėra ta tendencija, kuri patiktų bankams. Juk skolinimas įmonėms yra pagrindinis verslas ir jie net ir krizės laikotarpiu siekė išsaugoti kreditavimo galimybes.
Bankai rėmė vyriausybės finansinės inžinerijos ir verslo skatinimo iniciatyvas, aiškino būdus kaip sumažinti bankų reguliavimo negatyvų poveikį verslo kreditavimui, stiprino informacijos ir žinių, reikalingų mažoms, įmonėms pasiekiamumą.
Tačiau net ir skatinimo priemonių nepakanka, jei verslas nėra tikras dėl rinkų ir ateities plėtros perspektyvų. Neapibrėžta ekonomikos būklė ir skolų krizė Europos Sąjungoje mažina bendrą pasitikėjimą ir poreikį skolintis.
Naujos bankų reguliavimo taisyklės taip pat lemia kreditavimo pasiūlos mažėjimą ir griežtesnes bendras kreditavimo sąlygas.
Taigi, guodžia nebent tai, kad paskolų portfelio traukimosi sparta mažėja.
Mažėja naujų būsto paskolų apimtys
Kita metų pabaigoje fiksuota ir šiemet tebestebima tendencija – mažėjančios naujų būsto paskolų apimtys. Dar praėjusių metų spalį naujų būsto paskolų suma viršijo 138 mln. litų, lapkritį ji sumažėjo iki 128, gruodį – iki 104 milijonų. Šių metų vasarį naujų būsto paskolų portfelis tesiekė 90,9 mln. litų.
Turint galvoje, kad Lietuvos ekonomika yra auganti, tai nėra visai įprasta, juolab, kad didžiausio nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio laikotarpiu per mėnesį bankai vis vien išduodavo apie 50 mln. litų būsto paskolų.
Lietuvos bankų asociacija taip pat paskelbė ketvirtojo 2011 metų ketvirčio duomenis apie bankų klientų paskolų ir indėlių pasiskirstymą pagal apskritis. Palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu (palyginamumo dėlei, „Snoro“ banko rodikliai statistikoje neminimi), jokių didelių siurprizų nėra – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys stengėsi daugiau taupyti nei skolintis.
Tiesa, Vilniaus apskrities įmonės bendrame paskolų katile užima maždaug du trečdalius vietos, kas rodo tiek bendrą verslo aktyvumą sostinėje, tiek geresnes galimybes pasiskolinti centrinėse bankų buveinėse. Kita vertus, per metus Vilniuje ir apskrityje bendras skolininkų skaičius sumažėjo, taigi, vidutinės išduodamos paskolos vidurkis per metus išaugo.
Atmetus Vilnių, verslas aktyviausiai skolinosi Panevėžio mieste, Šiauliuose ir apskrityje, Tauragėje ir apskrityje – čia paskolų portfelių likučiai per metus padidėjo, tiesa, labai nežymiai. Visur kitur skolintasi mažiau, o bendras paskolų juridiniams asmenims likučių portfelis sumažėjo nuo 30,4 iki 30,3 mlrd. litų.
Augo fizinių ir juridinių asmenų indėlių suma
Tuo tarpu fizinių ir juridinių asmenų indėlių suma per metus augo labai sparčiai ir bemaž tolygiai. Fizinių asmenų ilgalaikiai ir trumpalaikiai depozitai pilnėjo absoliučiai visuose didžiuosiuose miestuose ir visose apskrityse. Juridinių asmenų indėliai iki pareikalavimo pildėsi visur, išskyrus Marijampolės apskritį, tačiau šios kategorijos bankų klientų terminuotųjų indėlių tendencija pernai buvo atvirkštinė – absoliučiai visose apskrityse sąskaitos tuštėjo.
Vilniaus apskrityje terminuotųjų indėlių sumažėjo maždaug 1,5 karto, Kaune – beveik dukart, Klaipėdoje – tris kartus, o Telšiuose terminuotųjų depozitų sąskaitose per metus pinigų sumažėjo daugiau nei 4 kartus.
Darant prielaidą, kad didesnę dalį juridinių asmenų lėšų bankuose sudaro įmonių pinigai, gera žinia ta, kad beveik visur įmonės padidino kasdienei veiklai skirtų lėšų sumą. Apyvartinėms lėšoms kaupiamų pinigų sumos augimas rodo, kad verslas veikia stabiliau, o įmonės vadovai turi daugiau manevro laisvės.
Tuo tarpu taupymo ribojimas rodo, kad, arba įmonės neturi galimybių dalies lėšų atidėti taupymui, arba jos tiesiog mano, kad šiame etape svarbiau daugiau dėmesio skirti kasdienei veiklai ir investuoti į plėtrą.
2009-aisiais pasaulinė finansų krizės sprogimo banga skaudžiausiai kirto bankams, tačiau Lietuvos bankininkystė ją atlaikė. 2011 metais „Snoras“ sprogo sistemos viduje, tačiau bankininkystės pamatai pasirodė esantys kur kas tvirtesni nei atrodo kai kuriems analitikams. 2012 metų pirmųjų mėnesių bankų veiklos rezultatai rodo, kad sistema yra sukrėsta ir atsargi, tačiau gyvybinga, saugi ir kaupianti potencialą augti.
