Nors praėjusieji metai buvo vieni pelningiausių per visą Lietuvos bankų istoriją, pernai žlugęs „Snoras“ prilygo bombos sprogimui sistemos viduje, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Visų pirma, tai buvo tikras šoko terapijos testas bankininkystei. Tai buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai. Didelė dalis per indėlių draudimą žlugusio banko klientams atitekusių pinigų per trumpą laiką vėl sugrįžo į bankus“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Kropas.
Anot jo, nė vienas bankas uždarius „Snorą“ neturėjo likvidumo problemų, didžioji dalis išmokėtų indėlių sugrįžo į bankus.
„Dėl „Snoro“ netekome apie trečdalio bankų skyrių. Bankų skyrių mažėjimo tendencija pastebima ir kitose Europos šalyse. Kita tendencija – po krizės tiek Europoje, tiek Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama taupymui ir investavimui ir mažiau skolinimui ir vartojimui“, – apie pokyčius po „Snoro“ žlugimo kalbėjo S. Kropas.
Naujausiais duomenims, 2010 metais Lietuvoje veikė 729 bankų skyriai, šiuo metu šis skaičius sumažėjęs iki 420.
„Faktas, kad fizinių bankų skyrių Lietuvoje labai smarkiai sumažėjo, todėl rinkos dalyviams teks spręsti klausimą, kaip užpildyti atsiradusias spragas. Yra du realūs variantai. Eiti tuo pačiu keliu ir atkurti trūkstamas infrastruktūros dalis arba tiesiog keisti pačią infrastruktūrą“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Anot jo, atkurti buvusią sistemą neperspektyvu, todėl galima prognozuoti, kad „Snoro“ žlugimas pastūmės Lietuvoje veikiančius bankus sparčiau diegti e. bankininkystės įrankius.
„Turėtų daugėti internetinės bankininkystės sinergijų su kitomis paslaugų rūšimis. Mažiau aktualus tampa ir bankomatų tinklų tankumas, nes daugumos paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę tokį poreikį mažina“, – sakė S. Kropas.
„Turime pakankamai liesą bankinį sektorių. Bankinis sektorius galėtų vaidinti didesnį vaidmenį ekonomikos ir resursų atsigavimui., – pridūrė jis.
Jo teigimu, valdžios reguliavimo kai kuriais atvejais bankų sektoriuje yra per daug.
„Pavyzdžiui, atsakingo skolinimosi reguliavimai yra geri, bet galbūt galima buvo juos lėčiau įgyvendinti“, – kaip vieną iš pavyzdžių pateikė S. Kropas.
