bankas

Antradienį naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame vyras informavo apie neveikiančius „Citadele“  banko „Medus“ bankomatus ir teiravosi, kas nutiko.  „Sveiki, šiandien susidūriau su tokia situacija dėl „Medus“ bankomatų. Kaune Baltų pr. esantis bankomatas prie „IKI“ parduotuvės klaviatūros neturi, tad normalu, kad negalėjau nei pasitikrinti banko sąskaitos, nei išsigryninti pinigų“, – antradienį rašė kaunietis.

Visai neseniai šalį apskriejo žinia apie lietuvį, loterijoje laimėjusį istoriškai didžiausią sumą Baltijos šalyse – 81 mln. eurų. Nors apie tokią sėkmę svajoja kone kiekvienas, daugelis neįvertina tinkamo finansinio raštingumo pasirengimo svarbos. Kodėl laimėtojai dažnai iš karto išleidžia visus gautus pinigus, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Anglijos bankas ketvirtadienį pranešė, kad dar labiau mažina palūkanų normas. Ši žinia pasirodė po to, kai infliacija Jungtinėje Karalystėje (JK) pasiekė žemiausią lygį per trejus metus. Skelbiama, kad bankas eiliniame pinigų politikos posėdyje sumažino skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, iki 4,75 proc. Tai jau antras apkarpymas nuo rugpjūčio mėnesio.

Šalyje kilus „FoxPay“ skandalui, daugeliui kyla klausimas – kodėl piniginių reikalų su valstybe turintys šalies piliečiai negali įmokų mokėti tiesiai valstybei be jokių tarpininkų ir jų imamų mokesčių. O mokesčių tarpininkai susišluoja įspūdingas sumas. Štai „Foxpay“ pernai gavo beveik 2 mln. eurų pajamų.  Mažiau internete raštingi Lietuvos gyventojai net nežino, kaip mokesčius ir rinkliavas valstybei mokėti be tarpininkų arba jų neranda.

„Luminor“ bankas praneša, kad per 2024 m. trečiąjį ketvirtį uždirbo 55 mln. eurų grynojo pelno, kai per pernai tą patį laikotarpį – 64,9 mln. eurų. Pelno prieš mokesčius suma išliko beveik nepakitusi ir siekė 67,7 mln. eurų.   „Luminor“ per ketvirtį uždirbo 55 mln. eurų grynojo pelno, kai per pernai tą patį laikotarpį – 64,9 mln. eurų. Pelno prieš mokesčius suma išliko beveik nepakitusi ir siekė 67,7 mln. eurų.  Banko sąnaudų ir pajamų santykis sudarė 50 proc.

Vyriausybė pradėjo platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, už kurias mokės 2 procentus metinių palūkanų. Visgi gyventojai pastebi, kad dabartinėje investavimo rinkoje tokios palūkanos visai nėra konkurencingos. Tokią iniciatyvą patvirtinę krašto apsaugos ir finansų ministrai tikina – tikslas ne duoti progą gyventojams pasipelnyti, o surinkti paramą gynybai.

Statybos, remonto ir buities prekių prekybos grupės „Kesko Senukai Lithuania“ prezidento Artūro Rakausko valdoma bendrovė „ERA Family Finance“ galės įsigyti Lietuvos banko už pažeidimus baustą finansinių technologijų įmonę „PayRay Bank“. Konkurencijos taryba antradienį pranešė, jog leido A. Rakausko įmonei perimti visas „PayRay Bank“ akcijas ir įgyti jos vienvaldę kontrolę.

Girtas pensininkas Utenos centre banko skyrių apmėtė Molotovo kokteIliais. Laimei, incidento metu niekas nenukentėjo – banko skyrius jau nebedirbo. Kodėl 70-metis kėsinosi padegti banką, kol kas neaišku. Tačiau dabar senjorui gresia iki penkerių metų kalėjimo. Prie pastato Utenos centre priėjęs vyras, niekieno netrukdomas, uždegė butelius su degiu skyčiu ir metė į pastato sieną prie pat SEB banko durų. Įvykio liudininkė užfiksavo prie pastato sulėkusias tarnybas.

Sekmadienio rytą sutriko „Luminor“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. Dėl techninių kliūčių gyventojai skelbia interneto banke nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų. „Informuojame, kad dėl techninių priežasčių šiuo metu yra nesklandumų rodant informaciją mūsų interneto banke ir mobiliojoje programėlėje. Dirbame, kad išspręstume šią situaciją ir atsiprašome dėl nepatogumų“, – klientus informavo bankas.

Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį sumažino savo pagrindinę skolinimo palūkanų normą puse procentinio punkto. Normą JAV centrinis bankas apkarpė pirmą kartą nuo pandemijos laikų, smarkiai sumažinęs skolinimosi kainas prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus. FRS pinigų politikos formuotojai 11 balsų prieš vieną pritarė tam, kad JAV centrinio banko bazinė skolinimo palūkanų norma būtų sumažinta iki 4,75–5,00 proc., rašoma FRS paskelbtame pranešime.

Didžiausias Danijos komercinis bankas „Danske Bank“ sutiko sumokėti 6,3 mln. eurų baudą nutraukimui teisinio persekiojimo Prancūzijoje, susijusio su įtariamu pinigų plovimu per jo buvusį padalinį Estijoje. Dėl baudos su Prancūzijos nacionaliniais finansinių nusikaltimų prokurorais susitarta praėjusio mėnesio pabaigoje, o trečiadienį ją patvirtino teismas. Susitarime jokio kaltės pripažinimo nėra.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Finansų ekspertai ragina žmones taupyti. Tačiau ne visi taupymo būdai yra priimtini bankui. Gyventojai piktinasi, kad ilgus metus taupę grynuosius turi bankui aiškintis, iš kur gavo savo pinigus. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie grynuosius pinigus ir banko sąskaitą. Viena mergina pasakojo, kad grynaisiais pinigais sukaupė 5 tūkst. eurų. „Toks taupymo būdas man atrodė geriausias – kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą pinigų atsidėdavau į taupyklę. Dabar jau turiu sukaupusi 5 tūkst. eurų.

Rusijos centrinis bankas penktadienį padidino palūkanų normas iki 19 proc., nes įvertino, kad infliacija yra per didelė ir reikia vėsinti ekonomiką. Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija siekė 9,05 proc., anksčiau šią savaitę pranešė šalies statistikos agentūra. Palūkanų normos padidintos tuo metu, kai Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis po 2022 metų vasarį pradėto puolimo Ukrainoje. „Dabartinis infliacinis spaudimas išlieka didelis“, – sakoma Rusijos centrinio banko pranešime.

Lietuvos bankas, įvertinęs gautą informaciją, nustatė, kad yra kilusi grėsmė stabiliai ir patikimai mokėjimo įstaigos bendrovės „Kevin EU“ veiklai bei jos klientų interesams. Aiškėja, kad daugiau kaip penkis mėnesius įmonė vėluoja pateikti audituotas metines finansines ataskaitas, negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, užtikrinti veiklos tęstinumo.

Visoje Vokietijoje sutriko atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, o dėl problemos atsakingas IT paslaugų teikėjas. Nuo ankstyvo ryto sutrikdę mokėjimai debeto ir kredito kortelėmis, nors bankomatai veikia normaliai. Remiantis turimomis žiniomis, kibernetinės atakos galimybę galima atmesti, sakė Vokietijos bankininkystės sektoriaus komiteto (asociacijos) atstovas spaudai.

Norint nusipirkti butą Vilniaus centre be paskolos, nevalgyti, negerti ir vien tik taupyti tektų 10 metų. Pagal šį rodiklį tampame panašūs į Londoną ar Paryžių. Neįpirkdami vidutinio dydžio būstų, lietuviai jau dairosi vos keliasdešimties kvadratinių metrų butų, o senesnės statybos būstų pasiūla labai maža.  Standartinė vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina Vilniuje yra 3600 eurų. Tad už 26 kv. m. naujos statybos būtą Žirmūnuose tenka pakloti 93 tūkst. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vokietijos banko „Commerzbank“ sprendimas ateiti į Lietuvą dar nerodo lūžio taško šalies sektoriuje. Anot jos, lūžis įvyks tada, kai atvyks dar vienas žaidėjas, teikiantis finansines paslaugas. „Lūžis Lietuvos bankų sektoriuje bus tada, kai ateis dar vienas žaidėjas su finansinių paslaugų teikimu.

Ant sukčių atsiųstos nuorodos paspaudusi marijampolietė prarado daugiau nei 7 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, ketvirtadienį, apie 10 val. 43 min., Marijampolėje buvo gautas 59 metų moters pareiškimas. Ji pareigūnams nurodė, kad gavo žinutę su nuoroda, kurią atidariusi įvedė savo asmeninius duomenis ir taip iš savo banko sąskaitos prarado 7 tūkst. 279 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Kanados centrinis bankas trečiadienį, per trečią iš eilės pinigų politikos posėdį sumažino bazines palūkanas, atsižvelgdamas į infliacijos lėtėjimą bei stringantį ekonomikos augimą. Bazinė palūkanų norma, kaip ir per liepos bei birželio posėdžius, apkarpyta ketvirčiu procentinio punkto – iki 4,25 procento. Sprendimas pateisino rinkos lūkesčius.

Susidūrus su artimųjų mirtimi gyventojams tenka ne tik rūpintis laidotuvėmis, bet ir tvarkyti palikimo reikalus. Tačiau ne visada su institucijomis pavyksta susitarti. Kai kurie bankų klientai skundžiasi, kad už informaciją apie mirusios mamos pensiją, privalo sumokėti 15 eurų mokestį. Bankas ar ūkininkų turgelis? Socialiniame tinkle vilnietė Aurelija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad po mamos mirties apsilankiusi banke pasijuto tarsi turguje.

Latvijos komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 305,657 mln. eurų pelno – 12,8 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies centrinio banko penktadienį paskelbti duomenys. Palūkanų pajamos padidėjo 35 proc. iki 776,22 mln. eurų, o išlaidos – 3,3 karto iki 208,46 mln. eurų Komisinių pajamos smuktelėjo 0,1 proc. iki 168,324 mln. eurų, o išlaidos paaugo 3 proc. iki 50,466 mln. eurų. Bankų bendras turtas per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 1,4 proc. iki 28,629 mlrd.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, kaip ir prognozuota, padidėjo 0,5 proc. iki 6,883 trln. eurų ir metinis prieaugis buvo didesnis negu birželį, kuomet sudarė 0,3 proc., parodė Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Bankų skolinimo namų ūkiams metinis augimo tempas buvo sparčiausias nuo 2023 metų lapkričio, rašo portalas „Trading Economics“. Tuo tarpu skolinimas įmonėms padidėjo 0,6 proc. iki 5,140 trln.

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ gruodį Lietuvoje atidarys atstovybę, trečiadienį paskelbė bankas. „Commerzbank“ planuoja atidaryti naują atstovybę Vilniuje šių metų gruodį.

Sukčiai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir paslaugas. Pastarosiomis dienomis daugelis gyventojų į savo el. paštus gavo SEB banko įspėjimą apie sukčių suaktyvėjimą. Finansų ekspertai sako, kad būdų apsisaugoti yra, svarbu juos žinoti ir nepamiršti taikyti. Įsivaizduokite: jums paskambina „Google“ darbuotojas. Jo balsas sunerimęs.

Per 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banko ekspertai ištyrė, pakeitė naujais ir grąžino gyventojams 6 168 vnt. sugadintų eurų banknotų, kurių vertė – daugiau kaip 203 tūkst. eurų. „Atlikus ekspertizę, suplyšę, apdegę ar kitaip sugadinti pinigai dažnu atveju gali būti pakeisti į naujus banknotus. Norėtųsi visiems gyventojams priminti – sugadinus banknotus visada pirmiausia reikia kreiptis į Lietuvos banką.

Gali būti, kad jau šiemet apie atėjimą į Lietuvos rinką praneš Vokietijos bankas „Commerzbank“. Su jo atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bankas į Lietuvą dėmesį atkreipė po susitarimo dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Tiesa, didelių Lietuvos bankų įkainių ir paskolų palūkanų kamuojamiems privatiems klientams iš to didelės naudos nebus.

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ apie savo planus Lietuvoje praneš dar šiemet, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Pats bankas tikrai pakomentuos, tikrai nereikės laukti ilgai, kol išgirsime naujų konkrečių žinių. (...) Manome, kad tai tikrai bus šiemet“, – penktadienį žurnalistams po Gitano Nausėdos susitikimo su „Commerzbank“ delegacija sakė V. Augustinavičius.

Gyventojų sąskaitose – rekordinio dydžio indėliai. Bendra suma jau beveik pasiekė 23 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad tai – gerėjančio gyvenimo ir augančių pajamų pasekmė. Tiesa, pilnomis kišenėmis džiaugiasi toli gražu ne visi tautiečiai. O ir gauti pelno iš indėlių žmonės neskuba – net du trečdaliai negauna jokių palūkanų.  Beveik 23 milijardai eurų – tokia suma nugulusi lietuvių einamosiose sąskaitose ir indėliuose.

Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigos (MĮ) galės naudotis euro zonos Eurosistemos centrinių bankų mokėjimo sistemomis, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „EPĮ ir MĮ tai suteiks galimybę tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Kartu siekiama nesudaryti išskirtinių sąlygų EPĮ ir MĮ saugoti klientų lėšas centriniuose bankuose ir taip užtikrinti finansų sistemos stabilumą“, – pranešime sakė LB Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikina, kad tiek banko padaliniai, tiek jo internetinė svetainė veikė įprastai. Su problemomis nesusidūrė ir „SEB“. „Šiuo metu bankas veikia įprastai. Visą šia dieną su problemomis nesusidūrėme“, – Eltai teigė D. Taučkelaitė.

Vienas Taivano valstybinio kapitalo bankų „Bank of Taiwan“ ketina atidaryti savo filialą Lietuvoje, penktadienį skelbia „Verslo žinios“. Informaciją, kad Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, portalui patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas. Kaip skelbiama, „Bank of Taiwan“ atidaryti atstovybę Lietuvoje ketina norėdamas plėsti verslo apimtį Vidurio ir Rytų Europoje.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 156,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – beveik tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 156,8 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos augo 13,2 proc. iki 296,7 mln. eurų (pernai  tuo pat laiku – 262 mln. eurų), pranešė SEB.

„Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 410 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos sudarė 328 mln., o grynosios komisinių pajamos – 62 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas šiemet siekė 175 mln. eurų, pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. Banko duomenimis, bendras paskolų portfelis 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 9 mlrd. eurų.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį SEB banke bus atliekami planiniai informacinių sistemų darbai, būtini norint užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą. Dėl šios priežasties laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, o iki 40 minučių nebus galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, naudotis bankomatais. Iš liepos 12 į 13 d. tarp 3.00 iki 4.00 val.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat išlaikyti jų lygį kitoms sritims bei tam nutarus didinti banko turtą, Lietuvos Vyriausybė savo dalį ketina padidinti 4 mln. eurų.  Sprendimą dėl to Vyriausybė priims trečiadienį.    Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos indėlis į banko kapitalą turėtų būti didinamas ERPB dar pernai gruodį nusprendus akcinį kapitalą didinti nuo 30 mlrd. iki 34 mlrd. eurų.

Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkimą.  LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ apskundė teismui Europos Centrinio Banko įpareigojantį sprendimą mažinti veiklą Rusijoje, rašo britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis Italijos banko pareiškimais. Antrą pagal dydį iš Vakarų bankų kapitalą Rusijoje turintis „UniCredit“ buvo vienas iš kelių euro zonos kreditavimo įstaigų, gegužę gavusių ECB oficialų laišką, kuriuo pareikalauta spartinti lėšų išvedimą iš Rusijos.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, gegužę šiek tiek sumažėjo, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai suteikia Federalinei rezervų sistemai (FED) papildomų įrodymų, kad jos kova su infliacija grįžo į vėžes, nes pirmą metų ketvirtį metinė infliacija kiek paaugo. Prekybos departamentas pareiškime nurodė, kad kainų indekso PCE metinis įvertis gegužę didėjo 2,6 proc., o mėnesio infliacija išliko nepakitusi.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei anksčiau tikėjosi Lietuvos bankas, kurio ekonomistai keičia prognozes: žada spartesnį, beveik 2 procentus siekiantį, bendrojo vidaus produkto augimą. Lietuvos bankas taip pat priduria, kad Lietuva per 20 metų padarė milžinišką pažangą bandydama pasivyti Vakarų Europos valstybes. Esą dar po 15 metų lietuvių pragyvenimo lygis neturėtų nusileisti kitoms išsivysčiusioms Europos valstybėms. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pastaruoju metu sukčiai tampa vis aktyvesni ir išvilioja daugiau pinigų iš gyventojų. Gyventojas skundžiasi, kad iš banko gavusi žinutę, jog sistema aptikusi neįprastą bandymą atsiskaityti gyventojos kortele, o bankas atskleisti, kurioje sistemoje įvyko nutekėjimas, negali. Nors bankas individualius atvejus komentuoti atsisako, tačiau teigia, kad yra įpareigotas reaguoti nedelsiant kilus įtarimui, kad kortele bando atsiskaityti ne jos savininkas.

Seimui ketvirtadienį pristatoma Vyriausybės iniciatyva dar vieneriems metams pratęsti pernai įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą taip siekiant gauti papildomų lėšų gynybai. Iš jo 2025-aisiais tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.  Tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.   Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį teigė, kad 60 mln.

SEB bankas įspėja klientus, kad jungiantis prie interneto banko ir mobiliosios programėlės laikinai susidursite su nepatogumais. „Informuojame, kad dėl techninių profilaktikos darbų, šį penktadienį gegužės 24 d., nuo 6.00 iki 7.30 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke“, – pranešama.

Didieji Europos bankai, nepaisant pažadų pasitraukti, toliau tebedirba Rusijoje ir pernai Kremliui sumokėjo beveik milijardą eurų mokesčių. Jų pelnai Rusijoje dar įspūdingesni – viršija 3 milijardus eurų. Ir nors šių bankų veiklos pernykščiai rezultatai Rusijoje prastesni, pelnas yra trigubai didesnis buvusį prieš Rusijos plataus masto įsiveržimą į Ukrainą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socialdemokratams praeitą savaitę užsiminus apie galimybę kurti valstybinį banką, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad jis greičiausiai nebūtų efektyvus. Anot jo, daugelis visuomenės nesupranta, kad tokia finansų institucija vis tiek turėtų veikti rinkos sąlygomis. „Aš niekados netikėjau, kad mūsų valstybinis verslas, kai jis veikia konkurencinėje aplinkoje, jis galėtų būti efektyvus.

Rusijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų, prezidentui Vladimirui Putinui perspėjus pirma laiko nemažinti skolinimosi kainos. Maskva pernai savo pagrindinę palūkanų normą padidino iki 16 proc., kad suvaldytų staigiai kylančią infliaciją, Rusijos valiutai klibant po Vakarų sankcijų našta. Centrinis bankas penktadienį pranešė, kad palūkanas mažinti dar per anksti, mat metinis infliacijos rodiklis šiuo metu siekia 7,8 proc. ir viršija oficialų 4,0 proc. planinį rodiklį.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog skolinimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui paliks ribojančiame lygyje, siekdamas pažaboti infliacijos spartėjimą. Metų infliacija šalyje vasarį spartėjo iki 7,7 proc. nuo 7,4 proc. sausį, išliko aukščiausiame lygyje nuo 2023 metų vasario ir beveik dukart viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslinę viršutinę ribą.

Seimas sekmadienį nepritarė siūlymui nuo 2025 metų sugriežtinti kredito unijų veiklą. Po pateikimo už tokias pataisas balsavo 14 Seimo narių, prieš buvo 13 parlamentarų ir susilaikė 27 Seimo nariai. Kitu balsavimu projektas atmestas. Pataisas parengęs Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad jomis norėta pagerinti valdyseną šiose įstaigose, išskaidrinti vadovų rinkimų procesus.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.