Preliminariais duomenimis, JAV kalėdinė prekyba šiemet 4 proc. mažesnė. Japonijos gamybos apimtys sumažėjo 8,1 proc. Naftos kainą aukštyn pakylėjo Izraelio ir Palestinos konfliktas. Ukrainai dėl skolų gali būti nutrauktas dujų tiekimas.
JAV
Per pirmą prekybos dieną po Kalėdų akcijų kainos JAV kilo antrą sesiją iš eilės. Dauguma rinkos dalyvių tarp Kalėdų ir Naujųjų metų atostogauja, todėl tradiciškai pasyviai reaguojama į pasirodančias naujienas, o didesnių svyravimų nebent sukelia tie investuotojai, kurie dėl mokesčių stengiasi uždaryti turimas pozicijas prieš metų pabaigą.
Dėl pasaulinės finansų rinkų ir ekonomikos krizės Dow Jones industrial average indekso reikšmė šiemet jau yra nukritusi 36 proc. – daugiausia nuo 1931 metų. S&P 500 indeksas šiemet prarado 40,5 proc. – daugiausia nuo jo skaičiavimo pradžios 1957 metais. Iki šiol didžiausias jo nuosmukis 29,7 proc. buvo užfiksuotas 1974 metais. Technologijų kompanijų indekso Nasdaq nuosmukis 42,5 proc. šiemet nėra didžiausias per 37 šio indekso skaičiavimo metus – sprogus „dot.com“ burbului 2001 metais jo reikšmė buvo nudardėjusi žemyn beveik 60 proc.
„General Motors“ akcijų kaina penktadienį šoktelėjo į viršų 13 proc. po to, kai JAV federalinis rezervų bankas (FED) šios automobilių gamintojos finansiniam padaliniui, turinčiam didelių nuostolių dėl probleminių aktyvų, suteikė komercinio banko statusą. Tai savo ruožtu sudarys sąlygas kompanijai gauti valstybės paramą iš 700 mlrd. JAV dolerių fondo, skirto blogoms bankų paskoloms išpirkti. Pirmoji 4 mlrd. JAV dolerių paskolos dalis „General Motors“ ir „Chrysler LLC“ turėtų pasiekti jau pirmadienį. Dar 5,4 mlrd. JAV dolerių sunkumų dėl krintančių pardavimų ir apyvartinių lėšų stygiaus patiriančios kompanijos gaus kitų metų sausio 16 d., o likusius 4 mlrd. JAV dolerių – kovo 17 d.
„MasterCard Worldwide“ padalinys „SpendingPulse“ pranešė, kad per kalėdinę prekybą nuo lapkričio mėn. iki gruodžio mėn. 24 d., kuri prekybininkams yra produktyviausias pagal pardavimus laikotarpis, JAV mažmeninės prekybos apimtys, preliminariais duomenimis, buvo 4 proc. mažesnės, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai. Sunkiausiai sekėsi nebūtiniausių prekių, pvz., drabužių, buitinės technikos ir prabangos prekių, segmentams. Šie skaičiai yra kur kas mažesni už JAV nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos prognozes, pagal kurias buvo tikimasi metinio pardavimų augimo 2,2 proc. Tai rodo, kad, nepaisant krintančių degalų kainų, namų ūkių vartojimas, kuris sudaro du trečdalius didžiausio pasaulio ūkio BVP, JAV mažėja sparčiau, nei tikėtasi. Tai vyksta dėl neatsigaunančio kreditavimo, nuosmukio būsto rinkoje ir pramonės sektoriuje, augančio nedarbo ir prastėjančių ateities pajamų perspektyvų.
Tikėtina, kad ir šią savaitę prekyba akcijomis bus gana vangi. Investuotojų dėmesį turėtų atkreipti antradienį skelbiamas JAV „Conference Board“ vartotojų pasitikėjimo indeksas. Tikimasi, kad indekso reikšmė dėl sumažėjusių degalų kainų ir slopstančių infliacinių lūkesčių turėtų ūgtelėti nuo 44,9 lapkritį iki 45,2 gruodį. Nepaisant to, indekso reikšmė išliks viena žemiausių – žemiausias 38,3 taškas buvo pasiektas lapkritį. Naujausia darbo rinkos ataskaita, kuri bus skelbiama trečiadienį, gali parodyti, kad naujos darbo paraiškos gali pasiekti naują aukščiausią tašką per 26 metus. „Briefing.com“ apklausa rodo, kad ISM pramonės įmonių pirkimų vadybininkų pasitikėjimo indeksas gali sumažėti nuo 36,2 punkto lapkritį iki 35,4 gruodį. Mažesnė už 50 punktų indekso reikšmė rodo šalies pramonės ir galimą BVP nuosmukį artimiausiais mėnesiais.
Nepaisant sėkmingai išleistos rekordinės 120 mlrd. JAV dolerių vyriausybės skolos vertybinių popierių emisijos, smarkiai išaugusios JAV iždo obligacijų pasiūlos nepakako tam, kad jų pajamingumai bent kiek atsiplėštų nuo visų laikų žemiausio taško, o kainos sumažėtų. Didžiulių nuostolių akcijų ir žaliavų rinkose šiemet patyrusių investuotojų, kurie ieško saugaus užutėkio savo lėšoms nukreipti, susidomėjimas vyriausybės skolos instrumentais išlieka pakankamai didelis ir tikriausiai toks turėtų išlikti dar kurį laiką. 10 metų JAV obligacijų pajamingumas penktadienį sumažėjo nuo 2,16 iki 2,14 proc., 30 metų obligacijų – nuo 2,63 iki 2,6 proc. „Lehman Brothers“ indeksas, atspindintis JAV vyriausybės obligacijų grąžą, rodo, kad šiemet ji kol kas siekia 14,3 proc. ir yra viena didžiausių iš visų turto rūšių.
Vakarų Europa
Praėjusi savaitė Vakarų Europos akcijų rinkose buvo trumpa, tačiau per kelias prekybos dienas užfiksuotas daugelio indeksų neigiamas savaitinis pokytis. Visos Europos akcijų kainas atspindintis indeksas MSCI Europe per praėjusią savaitę nukrito 1,86 proc. Nors ir buvo tikimasi šiokio tokio akcijų kainų augimo, tačiau padidėjusios finansavimo sąnaudos ir recesijos požymiai daugumos įmonių akcijų kainas nusvėrė į neigiamą pusę.
Praėjusią savaitę žemyn keliavo automobilių gamintojo „Vokswagen“ akcijos kaina (-9 proc.) po to, kai Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ paskelbė prognozuojanti pirmą veiklos nuostolį per pastaruosius 71 metus. Pigo ir Prancūzijos padangų gamintojo „Michelin“ akcijos (-4,3 proc.), kai įmonė paskelbė sumažinusi gamybą beveik visose savo gamyklose.
Ši savaitė Europos akcijų rinkoms, kaip ir praėjusioji, nepasižymės dideliu prekybos aktyvumu. Ekonominių rodiklių naujienos taip pat nebus gausios. Iš visų naujienų dėmesys atkreiptinas į Vokietijos vartotojų kainų indekso statistiką – toliau prognozuojamas infliacijos tempų lėtėjimas nuo 1,4 proc. lapkritį iki 1,2 proc. gruodį.
Azija
Dalis Azijos rinkos indeksų šiandien kilo dėl pasigirdusių naujienų apie kai kurių draudikų susijungimus. Taip pat brango žaliavų gamintojų akcijos dėl kylančių metalų kainų. Nors pasaulyje šiuo metu ir matyti sinchronizuotas ekonomikų lėtėjimas ir geresnių makroekonomikos rodiklių pasigirsta vis rečiau, tačiau naujienos apie įmonių susijungimus yra gana džiuginantis ženklas.
Japonijos gamintojų gamybos apimtys lapkričio mėnesį krito 8,1 proc., rinkos prognozavo gamybą mažėsiant 6,8 proc. Tai didžiausias šio rodiklio reikšmės mažėjimas nuo 1953 metų. Nors rodiklio pokytis ir yra prasčiausias, bet tarp analitikų vyrauja nuomonė, kad tai dar ne pabaiga ir prastesnių ekonominių naujienų dar sulauksime šį pavasarį. Japoniją skaudžiai paveikė vienalaikė recesija tiek JAV, tiek Europoje, kuri lėmė didelį eksporto paklausos sumažėjimą. Šalies Centrinis bankas, visą šį laikotarpį laikęs žemas palūkanų normas, šiuo metu turi gana mažai erdvės manevruoti vykdydamas skatinančią pinigų politiką. Ekonominio sulėtėjimo požymius patvirtino ir infliacijos statistika. Japonijos vartotojų kainos augo 1 proc. metiniu tempu, mažiau, nei prognozavo ekonomistai (1,1 proc.)
Indijoje paskelbti savaitės infliacijos duomenys parodė, kad didmeninės kainos Indijoje per savaitę, pasibaigusią gruodžio 13 d., ūgtelėjo 6,61 proc., lyginant su atitinkama savaite 2007 m. Akivaizdžiai šioje šalyje stebima disinfliacija, nes dar prieš savaitę, pasibaigusią gruodžio 6 d., buvo skelbti 6,84 proc. metinė infliacija. Panašu, kad ir artimiausiu metu infliacijos lygis šalyje kris, o tai skatins Centrinį banką imtis skatinamosios politikos ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą, kuri dabar siekia 6,5 proc.
Kinijos nacionalinė energetikos agentūra pranešė, kad Kinija, pasinaudodama krintančiomis naftos kainomis, aktyviai kaupia naftos atsargas ir ketina didinti pačių rezervuarų pajėgumus savo energetiniam saugumui užtikrinti. Vien lapkričio mėn. į vieną iš naftos rezervuarų buvo patiekta 7,3 mln. barelių žaliavinės naftos. Taip pat pranešta apie niūrokas žinias plieno gamintojams, nes pagal duomenis šiuo metu vien Kinijos plieno gamintojų sandėliuose sukauptos didžiulės 63 mln. tonų plieno atsargos, tai sudaro 13 proc. metinės šalies plieno gamybos.
Lotynų Amerika
Brazilijos centrinio banko vadovas Henrique Meirellesas šalies prezidentui pažadėjo, kad bazinės palūkanų normos per kitą Centrinio banko valdybos posėdį sausio mėn. 20–21 d. bus sumažintos. Gruodžio 10 d. Centrinio banko sprendimas palikti bazinę palūkanų normą nepakeistą ties 13,75 proc. yra siejamas su nacionalinės valiutos realo nuosmukiu JAV dolerio atžvilgiu, kuris gali sukelti importinių vartojimo prekių kainų infliacinį šuolį ateityje. Šis sprendimas jau spėjo susilaukti daug kritikos strėlių tiek iš Brazilijos politikų, tiek iš ekonomistų, tiek iš žiniasklaidos. Pastaruoju metu šalies ekonomika susidūrė su pavėluotu neigiamu pasaulinės kreditų krizės ir mažėjančios žaliavų paklausos poveikiu, kuris nusitaikė skaudžiai kirsti pramonei, eksportui ir kitąmet gerokai sulėtinti lig šiol sparčiai augusio Brazilijos ūkio plėtrą.
Vidurio ir Rytų Europa
„Fitch“ reitingų agentūra gruodžio 24 d. peržiūrėjo Serbijos reitingų perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“ ir taip pabrėžė, kad reitingai gali būti pabloginti. Šiuo metu ilgalaikio skolinimosi užsienio ir vietine valiuta reitingai yra „BB-“, o trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta – „B“. Perspektyvos pakeitimą lėmė prastėjanti ekonominė situacija pasaulyje, santykinai didelė Serbijos skola ir einamosios sąskaitos deficitas, kuris, „Fitch“ skaičiavimais, šiemet sieks 18 proc. BVP.
Palyginti, keletą dienų anksčiau „Fitch“ sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą vienu laipteliu iki „BBB+“, vietine valiuta – iki „A-„, o trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta – iki „F2“.
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ir Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Timošenko vakar telefonu aptarė energijos tiekimo iš Rusijos į Ukrainą klausimą. Pokalbio detalės neskelbiamos. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gasprom“ nuo sausio 1 d. neturės jokio juridinio pagrindo tiekti dujas Ukrainai, jei ši nesumokės savo skolos, kuri šiuo metu siekia 2,1 mlrd. JAV dolerių. „Gasprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas vakar radijo „Echo Moskvy“ laidoje teigė, kad yra 50 proc. tikimybė, kad dujų tiekimas Ukrainai bus nutrauktas.
Dėl Rusijos banko jau šešias savaites vykdomos rublio silpninimo politikos, siekiant kompensuoti naftos kainų kritimą, Rusijos rublis krito iki rekordinių žemumų euro atžvilgiu. Dabar euras kainuoja 40,89 rublio.
Žaliavos
Žaliavinės naftos „WTI” artimiausio mėn. ateities sandoriai brango tiek gruodžio 26 d., tiek ir per šiandienos prekybą Azijoje. Pagrindine priežastimi, pastūmėjusia naftos kainas link 39 JAV dolerių už barelį, tapo prasidėjęs Izraelio ir Palestinos konfliktas. Investuotojai su nerimu laukia, kaip pasibaigs ši karo veiksmais kvepianti situacija, nes 2006 m. vasarą vykę kovos veiksmai tarp Izraelio ir Libano „Hezbollah” grupuotės buvo gerokai sukėlę tuometines naftos kainas. Baiminamasi, kad OPEC valstybės, remiančios musulmoniškąją Palestiną, gali įsivelti į šį prasidėjusį konfliktą. Šiandien ateities sandorių prekybos skaičius yra kuklus, nes daugelis investuotojų atostogauja, tačiau galima laukti nemažų svyravimų, net ir esant mažoms apyvartoms.
Aukso kaina toliau po truputį skinasi kelią į viršų ir per šiandienos prekybą buvo peržengusi 890 JAV dolerių už trojos unciją ribą. Neramumai Palestinoje ir pingantis JAV doleris euro atžvilgiu skatina rinkos dalyvius investuoti į auksą: jie tikisi, kad ir artimiausiu metu tokia situacija bus labai palanki auksui brangti.
