Kartu bus sudarytos sąlygos plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.
Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui leisti uostui statyti ir plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ar sandėliavimui reikalingą infrastruktūrą. Be to, uosto direkcijos vidutinė metinė kapitalo grąža iš investicijų į šią infrastruktūrą sumažinta nuo 6 iki 2 procentų.
Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika yra sakęs BNS, jog sumažinta kapitalo grąža nebūtų taikoma konkrečioms įmonėms – kalbama apie konkrečias veiklas, kurios negeneruoja finansinės grąžos, bet yra svarbios Lietuvai, pavyzdžiui, laivų remontas, kuris įdarbina daug žmonių.
„Jei tam tikros veiklos jos negeneruoja, tai logiškai mąstant, jos turėtų išnykti, bet dabar daromas žingsnis, kas jos neišnyktų“, – sakė jis.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS anksčiau sakė, kad problema iškilo po to, kai uosto plėtojimo taryba įpareigojo direkciją surasti plotus, kur būtų galima vystyti vėjo jėgainių surinkimą ar jų komponentų gamybą.
Pasak A. Latako, uostas negalėtų statyti ar rekonstruoti krantinių šiose teritorijose, nes nustatyta 6 proc. grąža apriboja jo investicijas. Tokios grąžos neduoda ir investicijos į laivų statybos ir remonto įmonių infrastruktūrą, nes jos pritraukia kur kas mažiau laivų nei krovos bendrovės.
Pasak A. Latako, Klaipėdos uoste yra kelios potencialios teritorijos, kur būtų galima rinkti ar gaminti vėjo jėgaines, – Vakarų Baltijos laivų statykloje (ji priklauso Estijos grupės „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos grupei), pietinėje uosto dalyje, Smeltės pusiasalyje.
Dvi laivų statybos ir remonto įmonės prašo uosto investuoti 77 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad dviejų įmonių – „Klaipėdos laivų remonto“ ir Vakarų laivų gamyklos – naudojama uosto infrastruktūra pastatyta prieš 50 metų ir yra nusidėvėjusi, dalis jos avarinės būklės, todėl įmonės uosto prašo į ją investuoti apie 77 mln. eurų (be PVM).
Klaipėdos uostas daugiausia pajamų gauna iš atplaukiančių laivų. Pasak Susisiekimo ministerijos, šios rinkliavos sudaro apie 88 proc. visų jo pajamų, dar 12 proc. surenkama iš uosto žemės nuomos.
Laivų statybos ir remonto įmonės yra didžiausios darbdavės uoste – jose dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, dar beveik tiek pat samdoma rangovų, be to, jos teikia paslaugas Karinių jūrų pajėgų laivynui. Atnaujinus jų infrastruktūrą, augtų įmonių veiklos apimtys, apyvarta, būtų sukurta naujų darbo vietų, jos galėtų teikti paslaugas NATO laivams, be to, čia galėtų būti gaminamos ar sandėliuojamos vėjo elektrinės.
Seimui jau pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jeigu jos būtų priimtos iki Kalėdų, jūrinio vėjo aukcionas galėtų įvykti 2023 metais.
Vėjo elektrinių parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.
Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“.
Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“.
