vėjo jėgainės

Per pirmąjį šių metų pusmetį pagal Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) priimtas atrankos išvadas, sausumoje galėtų būti statomos 248 vėjo elektrinės, kurių bendra galia sudarytų iki 1984 MW. Skelbiama, kad daugiausiai vėjo elektrinių šiemet suplanuota Biržų rajono – 69 vėjo elektrinės ir Rietavo – 54 vėjo elektrinės, savivaldybėse.

Kelmės rajone „Ignitis renewables“ statome vėjo elektrinių parke iškilo pirmoji, 240 metrų aukščio vėjo elektrinė, kurios instaliuota galia yra 7 megavatai (MW). Iki metų pabaigos šiame vėjo parke planuojama pastatyti visas 44 vėjo elektrines. Pasak „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovo, Giedriaus Meškelės, vėjo elektrinių parke montuojamos gamintojo „Nordex“ vėjo elektrinės. Montavimas tęsis iki metų pabaigos, lygiagrečiai bus pradėti testavimo darbai.

Energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ dalyvaus antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkurse. Įmonė pirmadienį pranešė, jog Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateikė pasiūlymą. Iki šiol grupė deklaravo nedalyvausianti šiame konkurse, nes yra laimėjusi pirmąjį.

Bendrovė „Enefit Green“ pradėjo statyti pirmąsias 230 metrų ilgio vėjo turbinas „Kelmė I“ vėjo jėgainių parke. Iš viso bus sumontuota 14 vėjo turbinų, kurios pagamins apie 270 gigavatvalandžių atsinaujinančios elektros energijos per metus. Vėjo turbinų gamintojas „Nordex“ turbinų bokštus, mentes ir gondolas šiam vėjų jėgainių parkui, gabeno laivais iš įvairių pasaulio šalių į Klaipėdos uostą, o pats gabenimas iš uosto į Kelmės vėjo jėgainių parką užtruks apie mėnesį.

Šią savaitę „Enefit Green“ pradėjo vėjo elektrinių komponentų gabenimą iš Klaipėdos jūrų uosto į Kelmės regione vystomą vėjo elektrinių parką. Vėjo elektrinių komponentų transportavimas per Klaipėdos miestą vyko naktį, siekiant užtikrinti eismo saugumą bei minimalų trikdžių kiekį.  Kelmės vėjo elektrinių parką vakarų Lietuvoje kompanija „Enefit Green“ statys trimis etapais, iš kurių pirmuoju bus sumontuota 14 vėjo elektrinių.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį paskelbė antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą. Jame bus varžomasi dėl teisės Baltijos jūroje statyti 700 megavatų (MW) suminės galios jėgaines su galimybe gauti valstybės paramą. Konkursas vyks keliais etapais. Pirmiausia, vyks dalyvių registracija ir dokumentų pateikimas.

Marijampolės kaimiškoje teritorijoje suplanuota pastatyti 35 vėjo elektrinių parką. Nors savivaldybės administracija tam pritarusi, žemdirbiai tokį progresą vertina atsargiai, o kai kurie į savo žemę vėjo jėgainių statytojų įsileisti net ir neketina. Jėgainių parkas iškils Sasnavos ir Igliaukos seniūnijų teritorijose – arčiausi kaimynai bus Baraginė, Kuktai, Gudinė, Smilgiai, Lapiškiai, Bajarskai ir kiti kaimai ar gyvenvietės.

Lapkritį vystytojai įsipareigojo įrengti 1,191 gigavato (GW) bendros galios saulės, vėjo jėgainių ir kaupimo įrenginių (baterijų), antradienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot jos, su 10 vystytojų sudaryti bankų garantijomis patvirtinti ketinimų protokolai kuriais prie perdavimo tinklo suplanuota prijungti 0,773 GW galios vėjo elektrinių, 0,26 GW – saulės ir 0,158 GW galios kaupimo įrenginių.

Aukcionų statyti vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje laimėtojai turėtų paaiškėti gruodžio mėnesį, pranešė Estijos vartotojų teisių apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (TTJA). Elektroninis aukcionas teisei statyti vėjo jėgainių parką „Liivi 2“ numatytas gruodžio 7-ąją, o „Liivi 1“ – gruodžio 12-ąją. TTJA  pažymi, jog atitinkančiomis Statybos kodeksą pripažintos visų septynių pretendentų paraiškos, kurios dabar perduotos atitinkamoms nacionalinėms institucijoms jų atsiliepimams.

Po pernykščių elektros kainų šuolių, rodos, šiemet situacija stabilizavosi. Tačiau neilgam. Vakar, rugpjūčio 21 d., elektros kaina viršijo 200 Eur/MWh ribą. Specialistai tikina, kad kaina pakilo dėl karščių ir dėl to, kad Suomija išjungė vieną elektrinės reaktorių. Tuo metu elektros tiekėjai skaičiuoja, kad kai kurie gyventojai mėnesio pabaigoje gali sulaukti didesnių sąskaitų.

Lietuvos kapitalo elektronikos, filmų prekybos ir atsinaujinančios energetikos grupės „ACME Grupė“ antrinė bendrovė „Pirmas vėjas“ vėluodama daugiau nei metus pradeda statyti du 13,8 megavato (MW) įrengtosios galios vėjo parkus Šilutės ir Kelmės rajonuose. 7,8 mln. eurų vertės 6 vėjo turbinų statybos generalinė rangovė yra „Inikti wind“, ji 15 metų prižiūrės jėgaines, pranešė „ACME Grupė“.  Pernai balandį grupė ir „Inikti wind“ skelbė, kad parkų statybos kainuos 5,1 mln.

Rugpjūčio 15 dieną užsidegė vėjo jėgainės turbina, esanti rytinėje Anglijos pakrantėje. Remiantis vietinių naujienų pranešimais, nelaimė įvyko privačiame vėjo jėgainių parke „Scroby Sands“, esančiame netoli Didžiojo Jarmuto miesto, Norfolko grafystėje. Gelbėjimo tarnybos operatyviai sureagavo į incidentą ir evakavo visą personalą iš netoliese esančio ūkio. Vėjo jėgainių parko operatorius patvirtino, kad per incidentą jų darbuotojai nenukentėjo.

Lenkijos valstybės valdoma energetikos grupė „Orlen“ pranešė ketinanti iki 2026 metų Baltijos jūroje pastatyti 4,73 mlrd. eurų vertės 1,2 GW jūros vėjo elektrinių parką, siekdama papildomai paskatinti Lenkijos perėjimą prie naujos energetikos sistemos, skelbia Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis lenkų portalu „Parkiet“. Ketvirtadienį projektą patvirtino bendrovės stebėtojų taryba, rašoma „Orlen“ pranešime.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ baigė statyti keturis 306 megavatų (MW) bendros galios vėjo parkus Anykščių, Jonavos, Rokiškio ir Telšių rajonuose.  „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS nurodė, jog į keturis vėjo parkus bendrovė investavo apie 400 mln. eurų.  Pasak jo, tuo pačiu metu vykusios keturių parkų statybos šiuo metu yra didžiausios Baltijos šalyse.

Atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) bendrijos, piliečių energetikos bendrijos, įmonės ir ūkininkai gali teikti paraiškas vėjo elektrinių įrengimui. Iš viso tam numatyta 18 mln. eurų. Finansavimą galima gauti iki 3megavatų (MW) įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir Energetikos ministerija.

Pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ su SEB banku sutarė dėl 12,1 mln. eurų paskolos vėjo jėgainių statybai Telšių rajone. Su SEB banku sudarytas verslo kredito sandoris, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Skolintos lėšos bus panaudotos vėjo jėgainių su visais antraeiliais daiktais, priklausiniais ir įranga statyboms Telšių rajone, Skurvydiškės kaime. Šių metų vasarį „Žemaitijos pienas“ pranešė, kad iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos – tai yra  komerciniais pagrindais – konkursą.

Estijos grupės „Merko Ehitus“ valdoma bendrovė „Merko statyba“ gavo daugiau kaip 14 mln. eurų Estijos energetikos grupės „Enefit Green“ įmonės „Energijos žara“ užsakymą statyti vėjo jėgainių parkų transformatorių pastotes Kelmės rajone.  Įmonės ketvirtadienį pranešė pasirašiusios tai numatančią sutartį.    „Merko“ Lietuvoje vadovas Saulius Putrimas sako, kad prieš kelerius metus įmonė subūrė komandą būtent atsinaujinančios energijos projektams. ir tai pasiteisino.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Energetikos ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus dėl vietos Baltijos jūroje, kur būtų plėtojamas toks parkas, taip pat dėl reikalavimų konkurso dalyviams.   Vyriausybei priėmus nutarimus, kovo 30 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti parko vystytojo konkursą, panešė ministerija.

Vienas aukšto rango Nyderlandų žvalgybos pareigūnas pirmadienį apkaltino Rusijos laivą bandžius perprasti Nyderlandų vėjo jėgainių parkų Šiaurės jūroje veikimą. Jo teigimu, taip buvo siekiama sutrikdyti šalies elektros energijos infrastruktūrą. Karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Janas Swillensas sakė, kad pastaraisiais mėnesiais į Nyderlandų teritorinius vandenis buvo įplaukęs Rusijos laivas, kuris buvo išlydėtas Nyderlandų pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

Aštuoni iš dešimties (79 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką, o daugiau nei trečdalis (34 proc.) mano, kad šalis turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektra iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi, rodo naujausia apklausa. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 23 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pasigaminti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Egiptas antradienį susitarė įrengti vieną didžiausių pasaulyje vėjo jėgainių parką, o susitarimas pasiektas Egipte vykstančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP27 kuluaruose.  Sausumos vėjo jėgainių projekto Egipte pajėgumai sieks 10 gigavatų, kai jis bus baigtas, o kasmet bus pagaminama 47,8 tūkst. gigavatvalandžių švarios energijos, sakoma JAE valstybinės naujienų agentūros WAM pranešime, kuriame nenurodyti tikslūs terminai.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione. Patvirtinti reikalavimai dalyvių finansiniam pajėgumam, patirčiai vykdant tokio pobūdžio projektus, numatyti įpareigojimai prisidėti prie aplinkos apsaugos bei pajūrio bendruomenės gerovės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ siūlo supaprastinti reikalavimus vėjo energetikos projektų vystytojams ir palengvinti naujų vėjo parkų prijungimą prie tinklo.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, šalyje yra bent du nauji vėjo jėgainių parkai, kuriems komercinės veiklos leidimo nesuteikė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Asociacijos laikinojo direktoriaus Edgaro Maladausko teigimu, du nauji vėjo jėgainių parkai jau buvo išbandyti, tačiau apie keturis mėnesius stovi be darbo, nes leidimų veiklai negauna dėl pakeistų reikalavimų.

Latvijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo švelninami reikalavimai energijos gamybos ir tiekimo objektų, įskaitant vėjo jėgainių parkų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, statybai. Įstatymas parengtas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos gamybą, taip pat padidinti Latvijos energetikos sektoriaus saugumą ir nepriklausomybę, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime.

„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables" pasirašė sutartį dėl 100 proc. įmonės, vystančios vėjo parką Lenkijoje, akcijų įsigijimo. Įsigyto vystomo vėjo parko (Silezija 2) instaliuota galia sieks iki 137 MW. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, planuojama parko komercinės veiklos pradžia – 2024 m. antras pusmetis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  „Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti.

Rusijos agresijos akivaizdoje Vyriausybė užsimojo iki 90 proc. elektros pasigaminti Lietuvoje. Tai reiškia vietinę gamybą padvigubinti – pristatyti daugybę saulės ir vėjo jėgainių. Tačiau verslininkai ir gyventojai skundžiasi, kad norint pasistatyti vėjo jėgainę užtrunka iki 3 metų ir daugiausia laiko užima biurokratiniai derinimai. Pas premjerę Ingridą Šimonytę susirinkę Seimo partijų atstovai sutarė šias kliūtis skubiai naikinti.

Palangos miesto bendruomenei ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungai nuogąstaujant dėl jūroje planuojamų statyti vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui, energetikos ministras Dainius Kreivys žada, kad jėgainės nuo kranto nebus matomos, rašo portalas vz.lt. Vėjo jėgainių parkas jūroje bus nutolęs nuo Palangos apie 29,5 km ir persidengs su teritorija, kurioje yra naftos.

Vėjo jėgainės, planuojamos įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, turės reikšmingos neigiamos įtakos Palangos turizmo potencialui ir plėtrai, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus.  Kaip praneša „Vakarinė Palanga, meras prašo valstybės vadovų užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo.

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje panaudotos elektros, rašoma komentare.

Danijos valdžia „palaimino“ didžiulės dirbtinės salos Šiaurės jūroje statybų projektą. Plote, kuriame tilptų 18 futbolo aikščių, bus įrengti 200 vėjo generatorių, galinčių užtikrinti elektros energijos tiekimą trims milijonams namų ūkių. Tai yra didžiausias statybų projektas per visą Danijos istoriją, kurio vertė turėtų siekti 28 mlrd. eurų. Pusė salos priklausys valstybei, kita pusė – privačiam sektoriui. Ateityje žadama salos plotą didinti triskart.

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines, Vyriausybė trečiadienį atvėrė kelią Klaipėdos uoste kurtis jų gamybos, surinkimo bei sandėliavimo įmonėms. Kartu bus sudarytos sąlygos plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.

Vėjo jėgainių skleidžiami žemo dažnio, žmonėms negirdimi virpesiai žmonių sveikatai nekenkia, nors yra išplitę nuogąstavimai, kad ši vibracija gali sukelti nemalonių simptomų, rodo pirmadienį Suomijoje paskelbta studija. Jau anksčiau atlikus virtinę tyrimų buvo padaryta išvada, jog vėjo turbinų keliamas girdimasis triukšmas sveikatai didelio poveikio nedaro, bet gali būti įkyrus ir trikdyti netoliese gyvenančių žmonių miegą.

Lietuvai atsisakant pasenusių elektros gamybos pajėgumų, šalis neabejotinai jų pritrūks, sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa, sako energetikos viceministras. Egidijaus Purlio teigimu, Lietuvos laukia rimti iššūkiai, pereinant nuo tradicinių prie atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI). „Turint omenyje pagrindinį šiuo metu Baltijos šalyse įgyvendinamą – sinchronizavimo – projektą, susidursime su dideliu lanksčios, stabilios ir nuspėjamos generacijos trūkumu.

Telšių rajone lietuviško kapitalo bendrovė „L-Vėjas“ planuoja plėtoti maždaug 60 megavatų (MW) bendros galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį neatskleidžiamos. „L-Vėjas“ vadovas Saulius Velička teigė, kad šiuo metu vyksta derybos su investuotojais, reikiamus dokumentus planuojama parengti iki metų pabaigos. „Ne visi baigti teritorijų planavimo dokumentai, gali užtrukti iki metų galo. Investicijos dar derinamos su investuotojais.

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

2015 m. Lietuvos vėjo jėgainės prigamino kaip niekada daug elektros energijos. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, visos Lietuvos vėjo jėgainės kartu sudėjus pernai pagamino  ženkliai daugiau elektros negu 2014 m. Šalyje iš skirtingų šaltinių 2015 m. iš viso buvo pagaminta 3,271 TWh, arba 34,2 proc. visos Lietuvoje suvartotos energijos, likusi dalis buvo importuota. Vėjo jėgainės generavo ketvirtadalį (24,6 proc.) visos Lietuvoje pagamintos energijos.

Paryžiuje susirinkę pasaulio lyderiai pernai nusprendė, kad žmonės turi baigti pro pirštus žiūrėti į klimato atšilimą ir nedelsiant imtis veiksmų. Vieni jų - naudoti kuo daugiau "žaliosios energijos". Tačiau yra vienas "bet" - ši energija pakankamai brangi. Tad kaip šiemet elgsis Lietuva - didins elektros kainas ar klimato taršą? Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 metų užtikrinti, kad 23 proc. energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Energetikos ministerija atnaujino ir pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuris bus palankesnis visiems elektros vartotojams bei skatins investicijas į vėjo energetikos plėtrą. Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW.

Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti. Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų.

 Klimato kaitos prevencijos procesai vyksta visame pasaulyje – nuolat strateguojama ir kalbama apie tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali būti efektyviai pasiektas plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, vėjo energetiką. Taip būtų sunaudojama mažiau iškastinio kuro. Lietuvos vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis sudaro ketvirtadalį metinio mūsų šalies elektros energijos poreikio. Be to, jos sutaupė apie 350 mln.

2014 m. visame pasaulyje naujai instaliuotų ir pradėjusių veikti vėjo jėgainių bendra galia siekė 48,3 GW. Apskritai 2014 m. vėjo energetikai buvo sėkmingi: instaliuota 37,1 proc. daugiau jėgainių negu 2013 m. Net pusė (51,3 proc.) naujos galios buvo instaliuota Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ketvirtadalis (25,9 proc.) naujų instaliacijų teko Europai.

2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW. Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW.

 2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW. Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW.

 Gyvenimas netoli vėjo jėgainių parkų nedaro jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai, skelbiama Masačusetso technologijų instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) mokslininkų atlikto tyrimo išvadose. Atliekant tyrimą analizuotos ir apibendrintos įvairių sričių mokslinės studijos apie vėjo jėgainių poveikį aplinkinių gyventojų sveikatai, taip pat valstybiniai, nevyriausybinių organizacijų atlikti jėgainių poveikio tyrimai.

Masačiūsetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) inžinieriai sukūrė gamybos procesą aukštesniems vėjo jėgainių bokštams statyti, pasinaudoję tradicine vamzdžių gamybos technologija. Vėjo jėgaines paprastai stengiamasi iškelti kuo aukščiau, kad būtų galima pagaminti daugiau energijos – kuo aukščiau nuo Žemės paviršiaus, tuo stipresni vėjai pučia.