baltijos jūra

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad buvo pakviesta stebėtojo teisėmis dalyvauti prie Danijos krantų stovinčio Kinijos laivo, siejamo su dviem pažeistais povandeniniais kabeliais Baltijos jūroje, tyrime.  Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Dvylika Šiaurės Europos valstybių imsis kontroliuoti rusišką naftą Baltijos jūra transportuojančių tanklaivių judėjimą. Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams, daugeliui kurių jau seniai metas atsidurti metalo lauže, bus rengiamos patikros – aiškinamasi, kas išdavė draudimą. Sankcijų ir draudimo sąlygų pažeidėjams gresia bausmės.

1994 m. rugsėjo 28 d. Baltijos jūroje nuskendo laivas „MS Estonia“, katastrofa pražudė 852 žmonių gyvybes. Praėjus trisdešimčiai metų po tragedijos vis dar sklando įvairios sąmokslo teorijos, įtarimai, išlieka neatsakyti klausimai, rašoma „Estonian World“. 1994 m. rugsėjo 28 d. kelionė Baltijos jūroje virto viena didžiausių jūrų katastrofų Europoje, kai nuskendo laivas „MS Estonia“ ir nusinešė net 852 gyvybes.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai į laisvę išleido rugsėjo pabaigoje bangų išmestą ruoniuką. Tada ligų ir parazitų išsekintas mažylis svėrė vos 18 kilogramų. Globojamas biologų, jis jau puikuojasi kone 50 kilogramų. Ruoniukas išskirtinis – rudenį tokių mažylių dar nebuvo pasitaikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Gyvūnų reabilitacijos centre, Lietuvos jūrų muziejuje, iš vandens kyšo ruoniuko galva.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai sutaria, kad, reaguojant į pastaruoju metu Baltijos jūroje fiksuotus incidentus, reikia svarstyti apie bendrą jūrinį patruliavimą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad veiksmų reikia imtis ne tik NATO lygmeniu, tačiau ir Baltijos jūros regiono valstybių lygmeniu.   „Svarstau apie bendrą jūrinį patruliavimą Baltijos valstybių, Lenkijos, Švedijos, Suomijos.

Vokietijos gynybos ministerija įslaptino sraigtasparnio apšaudymo incidentą Baltijos jūroje – anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos karinis laivas atakavo Vokietijos sraigtasparnį signalinėmis raketomis, rašoma „Bild“. Remiantis karinio portalo „Augen geradeaus!“ turima informacija, į Siriją plaukusį Rusijos tanklaivį lydėjo Rusijos karo laivas „Merkurij“. Kai Vokietijos fregatos „Nordrhein-Westfalen“ borto sraigtasparnis priartėjo prie ginkluoto rusų laivo, iš tanklaivio buvo paleisti keli šūvia...

Vokietijos agentūra DPA, remdamasi šaltiniu, skelbia, kad Bundesvero sraigtasparnis buvo apšaudytas signalinėmis raketomis. Incidento detalės nepateikiamos. Agentūra pažymi, kad signaliniai šaudmenys naudojami tik ekstremalių situacijų metu. Skelbiama, kad sraigtasparnis nenukentėjo, bet tarp abiejų pusių „kilo įtampa“. Kaip pažymi „Berliner Zeitung“, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock trumpai užsiminė apie incidentą NATO diplomatijos vadovų susitikime Briuselyje.

Suomijos transporto agentūra „Traficom“ antradienį pranešė, kad Suomiją ir Švediją jungiantys šviesolaidiniai kabeliai, regis, buvo pažeisti atsitiktinai. „Atrodo, kad abu kabeliai buvo pažeisti atliekant statybos darbus“, – sakoma „Traficom“ pranešime spaudai ir priduriama, kad jie jau sutvarkyti. Anksčiau skelbta, kad Suomijos policija tiria incidentą, kai pirmadienio popietę buvo pažeistas šią šalį su Švediją jungiantis interneto kabelis. Švedų pareigūnai sakė įtariantys sabotažą.

 Žygiu iš Palangos į Klaipėdą šeštadienį baigsis devynis mėnesius trukusi ekspedicija aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. Organizatoriai kviečia gyventojus šeštadienį prisijungti prie paskutinių 24 ekspedicijos kilometrų – žygis prasidės nuo Palangos tilto. Tuo metu sekmadienį Klaipėdos koncertų salės terasoje vyks ekspedicijos sutiktuvių renginys, o artėjantį penktadienį Vilniuje organizuojamas ekspedicijos baigiamasis renginys „Sugrįžome.

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos tarptautinėse karinėse jūrų pratybose Suomijoje vykdė rajono, salų ir objekto žvalgybos bei reido užduotis. Penktadienį pasibaigusiuose pratybose tarptautinėse pratybose „Stingdantys vėjai 2024“, kurios vyko Suomijos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, salų archipelage, Lietuvos kariai užduotis vykdė kartu su Suomijos Pakrančių bataliono žvalgybos kuopa bei Jungtinių Valstijų (JAV) jūrų pėstininkais-žvalgais.

Du Baltijos jūros telekomunikacijų kabeliai, kurie buvo nutraukti Švedijos teritoriniuose vandenyse, jau sutvarkyti, penktadienį pranešė jų operatoriai, o tyrimas dėl Kinijos laivo, plaukiojusio tame rajone, vyksta toliau.

Kinų laivas įtariamas sąmoningai pažeidęs požeminius interneto kabelius Baltijos jūros dugne, skelbiama „The Wall Street Journal“. Teigima, kad kinų laivas „Yi Peng 3“ apie 160 kilometrų tempė inkarą Baltijos jūros dugnu ir taip pažeidė ten nutiestus kabelius. Pranešama, kad tarptautiniai tyrėjai mano, jog rusiškų trąšų pilno krovininio laivo „Yi Peng 3“ įgula apie 160 kilometrų vilko inkarą Baltijos jūros dugnu ir sugadino jį kertančius kabelius.

Užbaigti tyrimai, kurių metu įvykio vietoje buvo bandoma išsiaiškinti, kodėl nutrūko du Baltijos jūroje nutiesi ryšių kabeliai, trečiadienį pranešė Švedijos ir Suomijos valdžios institucijos. Šiuo metu analizuojami surinkti duomenys, paaiškino Švedijos policija. Pareigūnai pridūrė neatmetantys galimybės, kad žala buvo padaryta tyčia, o pats incidentas tiriamas kaip galimas sabotažo aktas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. Jos veiklą užtikrins ir koordinuos „Eurojustas“, trečiadienio vakarą pranešė Generalinė prokuratūra.

Lietuva jungiasi prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) inicijuotos tarptautinės deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo ir atsparumo skaitmenizuotame pasaulyje stiprinimo. Šiam sprendimui trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Grėsmės povandeniniams kabeliams ir kitai kritinei povandeninei infrastruktūrai nuolat didėja. Šie itin svarbūs objektai vis dažniau tampa autoritarinių valstybių fizinių ar kibernetinių atakų taikiniais.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį sakė norintis karinio jūrų laivyno patruliavimo programos – Baltijos jūrai nuo Rusijos keliamų grėsmių apsaugoti.

Švedijos premjeras kviečia Kinijos laivą, kuris įtariamas pažeidęs povandeninius kabelius Baltijos jūroje, atplaukti į Švedijos vandenis ir padėti išsiaiškinti incidento aplinkybes. Iš Rusijos į Egiptą plaukęs krovininis laivas šiuo metu prisišvartavęs prie Danijos krantų. Krovininis Kinijos laivas prieš kelias savaites Baltijos jūroje praplaukė vietas, kur buvo pažeisti du svarbūs povandeniniai komunikacijos kabeliai, jungiantys Lietuvą ir Švediją bei Suomiją ir Vokietiją.

Iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileidęs ilgiausias pasaulyje panardintas povandeninis kelių ir geležinkelių tunelis 2029 m. sujungs Daniją ir Vokietiją. Tunelis sutrumpins ne tik kelionių laiką tarp šių valstybių, bet ir suteiks naudos klimatui, sukurs naujų darbo vietų, rašoma CNN. Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X atidarė pirmąją tunelio, tiesiamo po Baltijos jūra, atkarpą. Tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams po to, kai 2020 m. buvo pradėtos statybos.

Baltijos jūroje planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje vykdant dugno tyrimus aptiktas objektas – iš tiesų yra nuskendęs laivas. Tai galutinai patvirtino atlikti papildomi tyrimai.

Danija, stebinti netoli jos krantų po dviejų povandeninių telekomunikacijų kabelių Baltijos jūroje pažeidimo sustojusį Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pareiškė, jog veda derybas su Kinija dėl šio laivo.

Rusijos patrulinis laivas pasirodė Kategato sąsiauryje, kur dabar stovi Kinijos laivas, įtariamas sugadinęs povandeninius kabelius. Rusijos raketinis korvetinis laivas „Merkurijus“ įplaukė į Kategato sąsiaurį tarp Danijos ir Švedijos, penktadienį pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“ (HS). Laikraščio apklausti ekspertai teigė, kad laivas gali būti naudojamas Kinijos laivui „Yi Peng 3“, kurį ten sulaikė Danijos karo laivai ir kuris, kaip įtariama, sugadino povandeninius ryšių kabelius, stebėti.

Baltijos jūroje pradėti pažeisto telekomunikacijų kabelio tarp Helsinkio ir Rostoko remonto darbai. Specializuotas laivas „Cable Vigilance“ pirmadienio rytą iš Prancūzijos Kalė uosto atplaukė į incidento vietą ir pradėjo darbus, rodo tinklo operatorė „Cinia“ duomenys. Planuojama, kad povandeninis kabelis „C-Lion1“ bus sutvarkytas iki lapkričio pabaigos. „Cinia“ prieš savaitę nustatė, kad į pietryčius nuo Elando salos pažeistas kabelis.

Politikai ir institucijos prašo gyventojų nepanikuoti dėl įvairių Kremliaus mūsų šalyje vykdomų sabotažo ar teroro išpuolių, bet tuo pačiu ir slepia, kiek ir kokių išpuolių iš viso Rusija įvykdė. Vietoje to, kartoja, kad valstybė ruošiasi įvairiems išpuoliams ir stiprina svarbių objektų apsaugą. Savaitgalį nutraukti interneto kabeliai Baltijos jūroje – tik vienas iš rusų taikinių. Jie taikosi ir į kitus po vandeniu einančius kabelius ir į ant žemės esančius energetikos objektus.

Baltijos jūroje gyvena vienišas mažasis delfinas, rašo „The Independent“. Kaip sako tyrėjai, jis tapo toks vienišas, kad pradėjo kalbėtis su savimi. Delfinas gyvena Svendborgsundo kanale Danijoje. Vietiniai jį pavadino Delle vardu. Delfinas ėmė kalbėtis su savimi Įprastai ši delfinų rūšis šioje vietoje negyvena. Jie žinomi kaip labai socialūs gyvūnai, bendradarbiaujantys, kartu medžiojantys ir besiporuojantys.

Savaitgalį Baltijos jūroje po vandeniu buvo pažeisti du šviesolaidiniai kabeliai. Vienu jų duomenys tekėjo tarp Vokietijos ir Suomijos,  kitu – tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuos pažeidimus Vokietijos gynybos ministras vadina hibridine ataka ir sabotažu. Svarstydami galimus kaltininkus, kai kurie Lietuvos politikai žvelgia į Rusiją ir mini šios šalies karinį laivyną.

Danijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad stebi vieną Kinijos krovininį laivą Baltijos jūroje, kelioms šalims pradėjus tyrimus dėl įtariamo dviejų pažeistų povandeninių telekomunikacijų kabelių sabotažo. „Danijos gynyba gali patvirtinti, kad esame vietovėje netoli Kinijos laivo „Yi Peng 3“, – rašoma kariuomenės elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP ir priduriama, kad kol kas daugiau komentarų šia tema neteiks.

Kinija trečiadienį pareiškė neturinti žinių apie galimą kinų laivo vaidmenį incidente, kurio metu Baltijos jūroje buvo apgadinti du ryšių kabeliai. Paklausta apie leidinio „Financial Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli šių povandeninių kabelių, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje, trečiadienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Financial Times“ (FT). Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Antradienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime laikinasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, kad jei paaiškės, jog už telekomunikacijų kabelio Baltijos jūroje nutraukimą yra atsakinga kuri nors šalis, ES privalės imtis atitinkamų priemonių.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas karinio jūrų laivyno klausimais Nikolajus Patruševas užsimena apie Rusijos planus didinti savo vaidmenį Baltijos jūroje, rašo „Newsweek“. Baltijos jūra kartais yra vadinama „NATO ežeru“. NATO nuolat didina savo kontrolę Baltijos jūroje. Baltijos jūrą įvardija kaip prioritetą Baltijos jūra yra praktiškai uždara, labai svarbi prekybai, energetinei infrastruktūrai ir karinei strategijai.

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar nutraukti prieš tris dešimtmečius pasirašytą Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės. Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog susitarimas Lietuvai nėra aktualus, be to, jis neįmanomas bet kokiam bendradarbiavimui su Rusija nutrūkus dėl jos karo prieš Ukrainą.

Penktadienį naftos tanklaivyje Baltijos jūroje kilęs gaisras nepadarė žalos laivo korpusui, pranešė Vokietijos pakrančių policija. Narai šeštadienį apžiūrėjo 73 metrų ilgio tanklaivio „Annika“ išorę. Su filmavimo įranga panėrę ekspertai siekė nustatyti, ar dėl didelio karščio neatsirado korpuso deformacijų ar dažų pakitimų. Tanklaivis gabeno 640 tonų mazuto. Nustatyta, kad gaisras kilo tanklaivio galinėje dalyje.

Baltijos jūroje užsidegė 73 metrų ilgio Vokietijos tanklaivis „Annika“. Anot leidinio „Ostseezeitung“, šiandien 9 val. 14 min. laive pasigirdo sprogimas, o po to pasirodė tiršti dūmų kamuoliai. Septyni įgulos nariai evakavosi specialiu gelbėjimo laivu. Laivas yra Meklenburgo įlankoje tarp Kiūlungsborno ir Varnemiundės miestų. Pranešama, kad laivas gabeno kelis šimtus tonų mazuto. Gelbėjimo tarnybų laivai ėmėsi gesinti gaisrą; papildomos gelbėtojų pajėgos skrenda sraigtasparniais.

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Nors kalendorius rodo, kad vasara jau baigėsi, Palangoje ji tęsiasi. Oro temperatūra – 26 laipsniai, šviečia saulė, tad ne vienas poilsiautojas ne tik deginasi ant smėlio, o ir maudosi Baltijos bangose. Žmonės noriai traukia ir į kavines, ir restoranus. O štai viešbučiuose laisvų kambarių kasdien, artėjant savaitgaliui, lieka vis mažiau.  Nors jau rugsėjo vidurys, Palangoje tęsiasi vasara. Žmonės prie jūros ne tik deginasi, o ir lipa į bangas net nesiraukydami dėl šalčio.

Savaitgalį policija pranešė, kad Palangos paplūdimyje iš vandens ištrauktas moters kūnas. Aiškėja, jog tai buvo Seimo narės Monikos Ošmianskienės mama. „Su dideliu liūdesių rašau žinią, kad netekau savo mylimos mamos. Šiek tiek guodžia tai, kad nesenai buvusį jos gimtadienį paminėjome gražiai ir ji buvo laiminga. Iškeliavo netikėtai, greitai ir kiek poetiškai – vos įžengusi į jūrą. Nuo šiol Baltija man visada primins mamą.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Kol vasariški orai vis dar džiugina, minios poilsiautojų atostogauja pajūryje. Į pajūrį žmones traukia ne tik noras pasimėgauti saulės voniomis, bet ir vis dar pakankamai šilta Baltijos jūra.

Pirmadienį Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje prasidėjo tarptautinės taršos likvidavimo incidentų pratybos „Balex Delta 2024“. Lietuvos kariuomenė (LK) praneša, kad iki ketvirtadienio vyksiančių pratybų metu bus vykdoma taršos žvalgyba iš oro, taršos sklaidos modeliavimas, incidentų likvidavimas jūroje, uoste ir pakrantėje bei surinktų teršalų priėmimas iš laivų.

Pakartotinį antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą planuojama skelbti lapkričio 18 dieną, o jo laimėtoją tikimasi paskelbti kitų metų birželį, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Informacijos apie konkursą paskelbimo (…) data numatyta lapkričio 18 diena“, – pirmadienį susitikime su rinkos dalyviais sakė VERT Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja Laura Kasparavičiūtė.

Sekmadienį popiet Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo net tris pagalbos prašymus iš Bendrojo pagalbos centro (BPC). Visiems pranešėjams pagalbos prireikė dėl sugedusių katerių variklių Kuršių mariose, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak JGKC, atsižvelgiant į vis stiprėjantį vėją, buvo reaguota nedelsiant. Gelbėjimo rajonai apėmė Kuršių marias prie Bulvikio rago, Kiaulės Nugaros ir Naglio rago. Išgelbėta vienuolika asmenų, iš jų – keturi vaikai.

Baltijos jūroje pirmadienį prasideda didžiausios tarptautinės taršos likvidavimo incidentų pratybos „Balex Delta“. Rugpjūčio 26–29 dienomis vyksiančias pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP) kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba bei Lietuvos jūrų muziejumi. Jomis siekiama tobulinti Baltijos jūros regiono šalių pasirengimą bendrai reaguoti į didelius taršos incidentus jūroje.

Klaipėdoje gelbėdamas keturis skendusius nepilnamečius nuskendo 40-metis ukrainietis. Paplūdimyje ilsėjęsis vyras šoko į pavojingą jūrą pamatęs, jog grįžti į krantą nebegali 16–17 metų paaugliai. Jis laikė nepilnamečius, kol vandens motociklu atvyko gelbėtojai, tačiau vaikus ištraukę į krantą ir grįžę jūroje jie aptiko tik didvyrio ukrainiečio kūną. Tragiškas savaitgalis Klaipėdos paplūdimyje. Gelbėdamas keturis skęstančius 16–17 metų nepilnamečius nuskendo 40-metis ukrainietis.

Jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą Baltijos jūroje teigiamai vertina ir palaiko gerokai daugiau nei pusė lietuvių (66 proc.), rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas tyrimas. Anot tyrimo, jame dalyvavę gyventojai mano, kad vėjo elektrinės pajūrio regione yra vienas iš energetinės nepriklausomybės garantų. Su šiuo teiginiu sutiko 76 proc. respondentų, o dar 77 proc. nurodė, kad pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį Lietuvai yra strategiškai svarbu.

Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, rasta mamuto iltis. „Stebuklas! Olandų kepurė dovanojo mamuto iltį! Kiek seniau dovanojo mamuto dubenkaulį, gauruotojo raganosio slankstelio dalį, laukinio arklio vamzdinį kaulą“, – pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė regioninio parko direkcija. Anot jos, iltį aptiko parko lankytojas. Praėjusią savaitę jis pamatė paplūdimyje iš smėlio bangų mūšos zonoje kyšantį medžio šakos gabaliuką, bet truktelėjęs už jo ištraukė kaulą.

Turbūt pritarsite, kad Baltijos šalys apdovanotos išskirtinio grožio paplūdimiais – čia pėdas glosto auksinis smėlis, plaučius užplūsta gaivus pušų aromatas, o akis džiugina ritmingai banguojanti jūra.

100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.