įmonės

Didžiausios šalies įmonės praėjusiais metais gavo 77,9 mlrd. eurų pajamų – 2,6 proc. mažiau nei 2022 metais, tačiau uždirbo 5,1 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – 19 proc. daugiau nei užpernai, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Beveik dviejų trečdalių įmonių pajamos per metus augo, o 42 proc.

Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius Europos Sąjungos investiciniams projektams skirtomis lėšomis. Tam skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. „Skirdami finansavimą labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tikimės greitesnio jų tobulėjimo ir progreso prisitaikant prie dabarties pokyčių. Tam rengsime įvairius mokymus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir darbuotojams perkvalifikuoti, ypatingą dėmesį skirsime skaitmeninimo įgūdžiams.

Liepos 1 dieną įsigalioja asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa, pagal kurią bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo duomenys. Ekspertai prognozuoja, kad dėl to padaugės ieškinių teismams. Teisinės kontoros „Ellex Valiūnas“ ekspertas Ignas Sidaras sako, kad Duomenų apsaugos inspekcija nuo šiol, atsižvelgdama į komercinės informacijos ir asmens duomenų apsaugą, turės nurodyti konkretaus pažeidėjo pavadinimą.

Įmonės, pradelsusios mokėjimų terminus „Sodrai“ ir nereaguodamos į raginimus sumokėti, gali netekti galimybės pagal sutartą grafiką išsimokėti atidėtas įmokas – daugiausia skolas, kurių prisikaupė dar nuo COVID-19 laikų.

Šalies Gitanas Nausėda palaiko idėją steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Jau daugiau nei 15 metų girdime, kad smulkiojo verslo atstovai ombudsmeną matytų kaip rimtą pagalbininką.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį bus apdovanotos atsakingiausios verslo įmonės. Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų įteikimo renginyje bus paskelbtos atsakingiausios Lietuvos įmonės nominacijose – „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“, „Įvairovę skatinanti darbovietė“. Taip pat bus pagerbtas pagrindinės nominacijos „Metų social...

Dalis ekonomistų ir pramonininkų sako, kad Raudonojoje jūroje vykstantys neramumai gali būti palankūs Lietuvoje produkciją gaminančioms įmonėms, trečiadienį skelbia portalas „15min“. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, dėl neramumų Raudonojoje jūroje prekės iš Azijos gabenamos ne per Sueco kanalą, o aplinkui, dėl to pabrango konteinerių gabenimas.

Pernai Lietuvoje įregistruota iš viso 15,7 tūkst. naujų įmonių. Registrų centro analitikų teigimu, tokio didelio naujų įmonių ir organizacijų kiekio nėra buvę pastaruosius 25 metus. „Paskutinį kartą toks didelis naujai registruotų juridinių asmenų skaičius fiksuotas 1997 metais, kuomet juridinių asmenų registravimą vykdė savivaldybės, ministerijos ir kitos institucijos.

Lietuvos bankas (LB) patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie, pasak valdybos nario Simono Krėpštos, leis šalies įmonėms mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkose.  „Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams.

Lietuvoje veikia bene daugiausiai kriptovaliutomis užsiimančių įmonių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos bankas pripažįsta, kad virtualiomis valiutomis užsiimančios įmonės į Lietuvą keliasi todėl, kad pas mus beveik nėra jokio kriptobendrovių reguliavimo. Specialistai pripažįsta, kad neretai tokios bendrovės tampa puikia terpe sukčiams veistis ir pinigų plovimui, nes pervedimų kriptovaliuta susekti beveik neįmanoma.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Vandens tiekėjai nuo kitų metų sausio dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių negalės jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, keturi buvo prieš, o 11 susilaikė.

Per metus tarp 500 didžiausių įmonių Vidurio ir Rytų Europoje lietuviškų bendrovių skaičius išliko nepakitęs – 22, remdamasi 2022 metų rezultatais, skelbia rizikos valdymo bendrovė „Coface“. „Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas sako, kad pernai savo pozicijas labiausiai stiprino energetikos įmonės.

Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

Beveik penktadalis (18 proc.) statybų įmonių yra prie bankroto ribos, o trečdalis (31 proc.) rizikuoja vėluoti atsiskaityti, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ statybų sektoriaus analizė. Anot jos, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 18 proc. statybų bendrovių, kai metų pradžioje tokių įmonių buvo 20 proc., o 2022 metų pradžioje – 19 proc. Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 31 proc.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Latvijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 4,78 tūkst. naujų įmonų – 11,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Užsienio kapitalo registruota mažiau nei 12 proc. visų naujų įmonių, o daugumoje jų – iš Lietuvos, Estijos, Rusijos, Ukrainos. Per pirmus šešis metų mėnesius likviduotų įmonių sumažėjo 34,2 proc. iki 3,82 tūkstančio.

Automobilius įmonių vardu registruojantys verslininkai turėtų suklusti – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina ne tik, kur ir kada pilatės kurą, bet taip pat stebi, ar nevažiuojate pramogauti. Sužinojus, kad yra piktnaudžiaujama mokestinėmis lengvatomis, už tai gali tekti paploninti piniginę. Tačiau dalis ekspertų žeria kritiką, kad dėl to nukentėjo kitos sritys, kurias turėtų prižiūrėti VMI specialistai.

10 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių – PVM mokėtojų – yra sukaupusios 4,5 mlrd. eurų vertės prekių atsargų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai atlikusi analizę. Pasak jos, dalis prekybininkų turi sukaupę itin daug atsargų, o kai kurių vertė pranoksta bendrų pardavimų vertę.  „Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), išankstiniais duomenimis, balandį siekė 1,52 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 3,3 procento. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 2,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – mažmeninė prekyba padidėjo 0,1 procento.

Vilniaus rajone aptikus nelegalų skaldos sąvartyną Šatrininkų seniūnas Veslavas Starikovičius teigia, jog ši įmonė veikė 12 metų ir nusiskundimų nebuvo, tuo metu rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad ketinama atlikti panašaus pobūdžio veiklą vykdančių įmonių monitoringą.  Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) paskelbė, kad Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, aplinkosaugininkai aptiko neteisėtą atliekų sąvartyną, dėl jo žala aplinkai gali viršyti 1,4 mln. eurų.

Darbuotojų įvairovė – svarbus įmonių lyderystės darbo rinkoje bruožas. Personalo valdymo specialistai įsitikinę, kad komandoje puoselėjama įvairovė leidžia visai organizacijai veikti efektyviau ir ugdo darbuotojų pasitikėjimą. Kaip užtikrinti, kad iš skirtingų žmonių suburta komanda būtų vieninga, o kiekvienas jos narys – jaustųsi komfortiškai, pasakoja ekspertai.

Lietuvoje mažėja žmonių, manančių, jog dauguma bendrovių dirba skaidriai: šiais metais  39 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikia daugiau nei pusė įmonių, tuo metu 2021 metais taip manė 49 proc. apklaustųjų.  Tai parodė kovos prieš šešėlinę ekonomiką iniciatyvos „Baltoji Banga“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Lietuvos mokslo institucijos ir įmonės nuo šiol gali kreiptis dėl savo kuriamų gynybos produktų testavimo Lietuvos kariuomenėje, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak pranešimo, taip siekiama paskatinti Lietuvos gynybos pramonės vystymąsi. Išbandę testuojamus produktus kariuomenės ekspertai pateiks išvadas apie kuriamo produkto savybes. Tai padės sukurti gynybos poreikius atitinkančius produktus, tinkančius Lietuvos gynybai ir eksportui.

Kremlius trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali išplėsti užsienio bendrovių, kurių gali turtas būti laikinai areštuotas, sąrašą, jei Rusijos aktyvai užsienyje būtų „eksproprijuoti“. Tokie komentarai pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, patvirtinantį dviejų Vakarų energetikos grupių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – verslo perėmimą Rusijoje ir pagrasino tą patį padaryti kitų įmonių atžvilgiu.

Turtingiausiu Lietuvos verslininku laikomo Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama investicijų bendrovė „NDX Group“ pernai pardavė Baltarusijoje, Gardine veikiančią didelę mėsos perdirbimo įmonę „Kvin Food“, valdančią prekės ženklą „Grodfud“. Be to, pernai parduota ir Lenkijos ėdalo naminiams gyvūnams gamintoja  „Mispol“.  „NDX Group“ direktorius Liudas Stembra BNS patvirtino, kad „Kvin Food“ buvo parduota pernai balandį, o ją išsimokėtinai įsigijo įmonės direktorius Valerijus Zago...

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės Seimo narių siūlymui atsisakyti ribojimų įmonėms ar organizacijoms vadintis raidžių ir skaitmenų deriniais, kurie negali būti suprantami kaip žodžiai. Tačiau ministrų kabinetas siūlo projektą tobulinti. Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, lietuvių kalba sudaryti įmonių pavadinimai yra sunkiau suprantami užsienyje, o tai riboja verslo plėtrą, konkurencingumą, įėjimą į naujas rinkas.

Seimas ketvirtadienį sugriežtino Lietuvos įmonių atsakomybę už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus – joms numatyta iki 50 tūkst. eurų bauda, su pažeidimais siejamų prekių ar pinigų konfiskavimas bei bauda, siekianti iki 5 proc. metinių pajamų. Už Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš, aštuoni susilaikė.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tikisi, kad kai kurių mokesčių pertvarką planuojanti valdžia nedidins mokestinės naštos verslui, nes tai gali sužlugdyti mažas ir vidutines įmones, stabdyti investicijas, didinti bedarbių ir emigrantų gretas. Anot jo, geriau netobuli, bet stabilūs mokesčiai. S. Besagirskas teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą bankų solidarumo mokestį ir tikisi, kad dėl to bankai neturėtų branginti savo paslaugų.

Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė ketina griežtinti atsakomybę už jų pažeidimus. Siūloma konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes, skirti jų vertei prilygstančias baudas įmonėms, taip pat – iki 5 proc. metinių pajamų baudas, bet ne mažesnes kaip 10-20 tūkst. eurų. Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos siūlo, kad griežtesnės bausmės galiotų ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir valstybės nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Už gražiausius pavadinimus Kalbos inspekcija antradienį apdovanojo 22 lietuviškų įmonių vadovus. Minint Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, jie įvertinti Kultūros ministerijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį ruošiantis aiškintis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad viena iš svarstomų krypčių yra su Rusija dirbančių įmonių viešinimas.   „Viešinimas yra viena iš svarstomų krypčių.

Odontologų įmonių pelningumas neretai viršija trečdalį jų pajamų, o nemokiomis tampa tik vienetai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. Nepaisant per pandemiją 2020-2021 metais buvusių ribojimų, bendros jų pajamos augo ir 2021 metais siekė 294,6 mln. eurų – 39,8 proc. daugiau negu 2020 metais (210,7 mln. eurų) ir 76 proc. daugiau negu 2019 metais (167 mln.

Nors dėl Maskvos karo Ukrainoje kilo visuotinis pasipiktinimas, iš Rusijos pasitraukė nedaug Vakarų bendrovių, parodė Šveicarijoje atliktas tyrimas. Sankt Galeno universiteto ir IMD instituto Lozanoje mokslininkai išnagrinėjo, kiek Europos Sąjungoje (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalyse įsikūrusių bendrovių faktiškai pardavė Rusijoje turėtą veiklą nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo savo karinę invaziją į Ukrainą.

Su Rusija ir kitomis agresorėmis pripažintomis valstybėmis prekiaujančias Lietuvos įmones reikia viešinti, kad apie jas sužinotų visuomenė, sako Seimo vicepirmininkas Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Tikiu, kad esame pasiekę tokią situaciją, kai (būtinas didesnis – BNS) tokių įmonių viešinimas, kurios toliau aktyviai prekiauja. Spauda turi viešinti, rodyti visuomenei.

Latvijoje per praėjusius metus įregistruotos 8826 naujos įmonės – 4,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais ir mažiausiai nuo 2004-ųjų, rodo jų registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. 48,5 proc. naujų įmonių pernai įregistruota sostinėje.  Be to, naujų bendrovių akcinis kapitalas turi tendenciją mažėti. Užpernai bendras naujų bendrovių akcinis kapitalas buvo 243,49 mln. eurų, o pernai – tik 63,92 mln. eurų.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2022 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Štai ką turime prisiminti: Sausis 3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios vertė pasiekė 6,06 mlrd. eurų, laikoma vertingiausia bendrove Baltijos šalyse, nusprendė trijų šalių ekspertai.  Pasak pranešimo, bendrovės vertė per metus išaugo 39 proc., arba 1,7 mlrd. eurų. Ji aplenkė praėjusių metų lyderę „Vilniaus prekybą“, šių metų tyrime užėmusią antrą vietą – jos vertė per metus padidėjo maždaug 1 proc. – nuo 4,7 mlrd. iki beveik 4,8 mlrd. eurų.

Atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonės įmonės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jau gali kreiptis dėl 10 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė paskelbusi kvietimą iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai.  „Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms paskirstysime iki 6 mln. eurų, o didelėms įmonėms iki 4 mln. eurų finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams diegti“, – pranešime sakė viceministras Vincas Jurgutis.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai, prekiautojams tikintis, kad infliacija pradės lėtėti ir palengvins įmonių ir namų ūkių naštą.  Ekonomikos instituto ZEW sudaromas indeksas lapkritį šoktelėjo 22,5 punkto iki minus 36,7 punkto. Tai jau antras prieaugis iš eilės po kelis mėnesius trukusio neigiamų nuotaikų stiprėjimo.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino nacionalizuoti investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ Baltarusijoje turimas įmones ar jų akcijas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie naują sugriežtinimą vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais Tai palies ne tik automobilių prekeivius, statybų ar kitus verslo atstovus, bet ir kiekvieną gyventoją. Visgi jau dabar žeriama kritika, kad numatyti pokyčiai gali tapti tikra našta, kuri sukels didelių nepatogumų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad siekiant efektyviau valdyti klientų aptarnavimui skirtą laiką, nuo spalio 17 d. keičiasi aptarnavimo padalinių darbo laikai visoje Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. Rezervuoti laiką vizitui į padalinius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) bus galima nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadieniais klientai paslaugas galės gauti nuotoliniu būdu.

Seimas spręs, ar susijusios įmonės arba verslininkai, neskaidantys verslo dirbtinai, galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Teigiama, kad pataisa turės teigiamą poveikį smulkiajam verslui. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą. Už balsavo 119, o susilaikė vienas parlamentaras. Toliau pataisą Seimas svarstys lapkričio 3 dieną.

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo pasiekimais ar planais. Didėjant kalbančiųjų skaičiui daugėja ir triukšmo, per kurį vis sunkiau išgirsti esmę: kiek tikėtinas yra jūsų verslo tvarumas? Kiek esate pažengę tvarumo kelionėje? Ir kokie kiti žingsniai? Perėjimas prie žaliosios elektros energijos, mažinama tarša, planai pašalinti CO2 emisijas visoje veiklos grandinėje, perdirbti tinkamos pakuotės, atsakingai išgautos žaliavos –...

JAV iždas ketvirtadienį paskelbė naujas taisykles, pagal kurias bus reikalaujama, jog šalyje verslą vykdančios įmonės atskleistų savininkų informacija, taip siekiant užkirsti kelią korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui, vykdomiems per fiktyvias įmones.  Šių griežtesnių reikalavimų taikinyje atsidurs ir Rusijos oligarchų remiamos įmonėms, mėginančios išvengti sankcijų, įvestų dėl invazijos į Ukrainą, sakoma Iždo pranešime.

Vyriausybė ekstremalių situacijų metu galės laikinai pratęsti energetikos įmonių taršos leidimų galiojimą, o savivalda – leisti įmonėms nepaisyti taršos limitų.  Tai reiškia, kad įmonėms, bus leidžiama naudoti taršesnį kurą, pavyzdžiui, mazutą šilumai gaminti ir laikinai viršyti taršos normas.