Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog Vyriausybės žingsnis sveikintinas, tačiau yra pagrindo didinti minimalią algą dar sparčiau.
„Sunku vertinti, nes oficialiai mums niekas nepateikė pasiūlymo, Vyriausybė savo ruožtu svarsto. Be abejo, tai, kad Vyriausybė kalba apie didesnį minimalios algos dydį – sveikintinas žingsnis, tačiau mes dar birželį sakėme, kad yra visos prielaidos mokėti ne mažiau kaip 750 nuo kitų metų“, – BNS sakė I. Ruginienė.
„Jeigu laikomės Trišalės tarybos sutartos formulės ir žiūrint ekonominius rodiklius, matome, kad tas skaičius galėtų būti didesnis“, – pridūrė ji.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad minimali alga turi didėti, tačiau reikia atsižvelgti ir į darbo našumą.
„Mūsų nuomone, minimalią alga didinti turime, bet norime pridėti į formulę dar vieną dedamąją – darbo našumą. Net ir kai anksčiau buvo planuojama didinti iki 703 eurų, jau čia buvo maždaug keturis kartus daugiau nei auga darbo našumas“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
Pasak jo, darbdavių atstovai nori išgirsti motyvus, kodėl siūlomas toks augimas. Anot R. Sartatavičiaus, nerimą pastaruoju metu kelia ir neapibrėžta politinė bei ekonominė situacija.
„Gali būti didelių bėdų rudenį, žiemą verslui dėl to, jog žaliavos brangsta, stringa, dėl situacijos politinės tiek su Kinija, tiek su Baltarusija. O tam, kad mokėtų atlyginimą, reikia užsidirbti. Žiūrime rezervuotai ir norime išgirsti motyvus, kodėl 730 eurų“, – teigė R. Sartatavičius.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas mano, kad būtent toks MMA didinimo pasiūlymas susijęs su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu, siekiant švelninti įtampą. Jis taip pat teigė, kad klausimas pirmiausiai turėjo būti išdiskutuotas Trišalėje taryboje.
„Manęs nenustebino šitas Vyriausybės žingsnis, manau, tai labai stipriai susiję su rengiamu rugsėjo 10 dienos mitingu. Vyriausybė turėjo kažką apčiuopiamo pasiūlyti žmonėms, parodyti, kad deda dideles pastangas. Norėjo tokią gerą naujieną paskelbti ir šiek tiek sumažinti besiformuojančią konfliktinę situaciją“, – BNS sakė D. Arlauskas.
Pasak jo, vietoj minimalios algos didinimo galėtų būti svarstomas neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas.
„Jeigu yra prognozė Lietuvos banko, kad didės vidutinis atlyginimas, tuo pačiu didėja infliacija, krenta perkamoji galia. Mes ne kartą sakėme, kad reikia ieškoti kitų būdų, pirmiausia neapmokestinamo dydžio didinimas būtų žymiai geresnis ir logiškesnis variantas. Tokiu atveju nedidėtų našta verslui, o žmonės gautų didesnes pajamas“, – teigė D. Arlauskas.
Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti siūlymą MMA nuo kitų metų didinti 88 eurais (12 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų.
Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų.
Jei Vyriausybė iš esmės pritars, penktadienį siūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.
Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai, dėl MMA didinimo bendro sutarimo nerado ir Vyriausybei pateikė skirtingas pozicijas.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
