Išaugus maisto ir kitų prekių, paslaugų kainomis, ne visiems užtenka pajamų net būtiniesiems poreikiams patenkinti. Tačiau jie turi pragyventi iš 354 eurų per mėnesį.
Ekonomistai pastebi, kad dabar infliacija mažėjo, kainos nebedidėja, tačiau jos ir toliau yra kone 50 proc. didesnės nei prieš kelis metus.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad išaugo įvairios išmokos. Vis dėlto žmonių tai neguodžia.
Didžiąją dalį pajamų išleidžia maistui?
Kainų lyginimo portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas yra įsitikinęs, kad prie išaugusio skurdo nemaža dalimi prisidėjo išaugusios maisto produktų kainos.
„Valstybė nesusitvarkė su infliacija, tiksliau, net nebandė tvarkytis. Pastarąjį kartą pajamas biudžetininkams ir socialiai remtiniems žmonėms valdžia didino 2024 metų pradžioje. Iki to laiko jie kažkaip išgyveno. Bet, manau, tas pajamų didinimas nieko neišspręs.
Dabar visi aiškina apie krentančią ar stipriai sumažėjusią infliaciją, tačiau buvusių kainų augimo niekas nekompensavo“, – pastebėjo maisto kainų specialistas.
Anot jo, per keturi metus bendra prekių ir paslaugų infliacija išaugo apie 35 procentus, o maisto apie 50 procentų.
„O žmonių pajamos tokiais tempais tikrai neaugo. Mažiau uždirbantys žmonės vien maistui išleidžia savo 50 procentų pajamų“, – skaičiavo P. Čepkauskas.
Išaugo skurstančių skaičius
Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, absoliutaus skurdo lygis šalyje 2023 m. sudarė 6,5 proc., palyginti su 2022 m., jis padidėjo 2,7 procentinio punkto.
2023 m. apie 187 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
„2023 m. absoliutaus skurdo riba siekė 354 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Didėjant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuotų pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydžiui absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2022 m., padidėjo 32,6 proc.“ – skelbė Valstybės duomenų agentūra.
Agentūros duomenimis, darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2023 m. jis sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 2,6 proc.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2023 m. sudarė 5,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 3 proc. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,6 proc. ir 2023 m. sudarė 7,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (11 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 11,6 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 32,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 6,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2022 m., padidėjo 1,9 procentinio punkto, bedarbių – 8,5, senatvės pensininkų – 2,4 proc.
Skurdą lėmė išaugusios kainos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad naujausi Valstybės duomenų agentūros paskelbti oficialūs faktiniai skurdo rodikliai atspindi 2023 metais atliktos apklausos apie 2022 metų gyventojų pajamas duomenis.
„2022 m. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą smarkiai pakenkė visos Europos ekonomikai, sukėlė didelės infliacijos bangą, tad visi šie rodikliai turi būti vertinami ir interpretuojami atsižvelgiant į šį kontekstą.
Kartu, absoliutaus skurdo lygio padidėjimui įtakos turėjo labai ženklus minimalių vartojimo poreikius dydžio (MVPD) išaugimas (nes jis naudojamas kaip absoliutaus skurdo riba). Šiam išaugimui įtakos turėjo infliacija. MVPD lyginant su ankstesniais metais padidėjo beveik 33 proc. (2022 m. MVPD 267 eurai, 2023 m. MVPD 354 eurai). Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2023 m. sudarė 6,5 proc., palyginti su 2022 m., jis padidėjo 2,7 procentinio punkto“, – priežastis aiškino ministerija.
Ji tikino, kad nepaisant išaugusio skurdo, didėjo socialinės išmokos. Anot ministerijos, socialinės išmokos turi labai didelę įtaką absoliutaus skurdo mažinimui.
„Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui, o mažiausias absoliutaus skurdo lygis tarp pensininkų“, – komentavo ministerija.
Didės atlyginimai ir augs vartojimas
Tuo metu ekonomistas skaičiuoja sumažėjusią infliaciją ir prognozuoja Lietuvos ekonomikos atsigavimą.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.
„Praėjusių metų problemos liko praeityje, šiuo metu stebime vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Metų pradžioje pradėjo augti ir mažmeninė prekyba, ir apdirbamoji gamyba, pagerėjo daugelio sektorių lūkesčiai. Vis tik paklausos atsigavimas eksporto rinkose nebus nei stiprus, nei tolygus, todėl pagrindinis šių metų augimo variklis bus vidaus paklausa“, – prognozavo N. Mačiulis.
Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o vien prekių kainos buvo 2,4 procento mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistais mažina iki 1 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina iki 9,2 procento.
„Dėl išblėsusios infliacijos ir sparčiai tebeaugančių atlyginimų bei socialinių išmokų šiemet lietuvių perkamosios galios augimas bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Po praėjusių metų nuosmukio šiemet vartojimas turėtų paaugti beveik 4 procentais“, – teigė N. Mačiulis.
