Daug kas baiminasi, kad išsigryninti pinigų pavyktų tik daliai gyventojų, kadangi bankomatuose tiesiog neužtektų grynųjų. O atsiskaitymai kortelėmis ar el. bankininkystė galbūt neveiktų išvis.
Vis dėlto tiek Lietuvos bankas (LB), tiek visos kitos finansų įstaigos yra pasirengę planus, kas karo atveju būtų daroma su gyventojų pinigais, kaip būtų užtikrinami atsiskaitymai už būtiniausias prekes ar kur būtų galima rasti „Kritinius bankomatus“.
Kur ir kaip saugomi gyventojų indėliai bei pinigai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė nurodė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams licencijas išdavė ir jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas bei Europos centrinis bankas.
O šių bankų aktyvus sudaro Lietuvos gyventojų ir įmonių indėliai.
Pašnekovė ramino, kad lėšos sąskaitose yra privati indėlininkų nuosavybė – ji yra neliečiama ir saugoma Konstitucijos bei kitų šalies įstatymų.
Tad visus klausimus, susijusius su Lietuvoje registruotuose bankuose ir kredito unijose laikomų indėlių panaudojimu, sprendžia tik indėlių savininkai.
Pasak Lietuvos banko atstovo žiniasklaidai Giedriaus Šniuko, naujausiais (2024 m. gruodžio mėn.) duomenimis, gyventojai bankuose laiko beveik 26 mlrd. eurų, iš kurių beveik 8 mlrd. eurų – terminuoti indėliai.
„Kiekvienas tiek bankuose, tiek užsienio bankų filialuose, tiek kredito unijose saugomas indėlis iki 100 tūkst. eurų yra apdraustas.
Lėšos yra saugios, tačiau, kur jos yra saugomos, tai – banko paslaptį sudaranti informacija ir ji nėra atskleidžiama“, – nurodė LB atstovas.
Pasiruošimas el. bankininkystės sutrikimams
G. Šniukas patikino, kad Lietuvos bankų sektorius yra gerai pasirengęs įvairiems iššūkiams: jis yra gerai kapitalizuotas, o likvidumas beveik keturis kartus viršija normatyvus.
Pašnekovai pridūrė, kad bankai ir kitos finansų įstaigos turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose apibrėžiama, kaip kredito įstaiga veiktų iškilus įvairioms nenumatytoms aplinkybėms. Tačiau šie planai yra konfidencialūs.
LB atstovas vardijo, kad šiuose planuose yra numatomi veiksmai, kurių finansų įstaigos imtųsi, jeigu susidurtų su netikėtais iššūkiais (pvz., jei dėl stichinės nelaimės dingtų elektra), kad užtikrintų savo paslaugų prieinamumą vartotojams.
„Kaip pavyzdį galima būtų paminėti atvejus, jeigu sutrinka elektroninės bankininkystės veikla. Dažniausiai veiklos sutrikimų priežastys būna nulemtos techninės ar programinės įrangos gedimų.
Tačiau į kredito įstaigas taikosi ir kibernetiniai nusikaltėliai. Tokiais atvejais yra svarbu kuo greičiau nustatyti problemos priežastį ir ją pašalinti“, – komentavo G. Šniukas.
Jo teigimu, jeigu kyla mokėjimo paslaugų trikdžių, Lietuvos bankas vertina to priežastis ir bankų pajėgumus šias priežastis ištaisyti laiku.
Be to, jei reikia, LB nurodo, ką reikėtų pataisyti, kad būtų sustiprintas įstaigų atsparumas. O tam tikrais atvejais gali būti skiriamos ir poveikio priemonės.
Grynųjų išsiėmimas ir turėjimas karo atveju
Pasak V. Kiguolienės, kitų šalių patirtis rodo, kad prasidėjus konfliktui šalyje įsigalioja paketas karo meto įstatymų, kurie apibrėžia ir svarbiausių ekonomikos sektorių veikimą nepaprastosiomis aplinkybėmis.
Taigi bankai laikytųsi tuose įstatymuose numatytų nuostatų.
G. Šniukas paminėjo, kad LB yra patvirtinęs bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašą.
Jame nustatyta, kaip pasitelkiant komercinius bankus būtų teikiamos mokėjimo paslaugos ir išduodami grynieji pinigai, jeigu šalyje būtų paskelbta mobilizacija.
Taigi mobilizacijos metu bankai privalėtų teikti mokėjimo paslaugas ir grynųjų pinigų išdavimą.
Vis tik LBA atstovė paminėjo, kad ruošiantis ekstremalioms situacijoms specialistai pataria krepšyje turėti grynųjų pinigų.
O kam teikti pirmenybę – gryniesiems ar skaitmeniniams pinigams – jau sprendžia patys vartotojai.
„Off-line“ atskaitymas už būtiniausias prekes
Minėtame apraše taip pat nurodoma, kad karo atveju mokėjimo kortelių skaitytuvai gali būti atjungti nuo ryšių linijų.
Todėl bankai turi užtikrinti, kad su jų išduota kortele būtų galima atsiskaityti „off-line“ (liet. atjungtu nuo tinklo) rėžimu už būtiniausias prekes (maistas, vaistai, degalai) neviršijant Lietuvos banko nustatytos sumos.
Tačiau tą būtų galima padaryti tik apsiperkant pas tuos prekybininkus, kurie suteiktų galimybę atsiskaityti „off-line“ rėžimu.
Mobilizacijos atveju bankai nustatyta tvarka taip pat turėtų parengti priemones, užtikrinančias:
- sistemų, skirtų gryniesiems pinigams išduoti ir mokėjimo paslaugoms teikti, prieinamumą;
- alternatyvių darbo vietų įrengimą;
- alternatyvaus elektros energijos tiekimo užtikrinimą duomenų centrams (ne mažiau kaip 24 val.);
- atsarginį duomenų perdavimą alternatyviais maršrutais arba alternatyviomis technologijomis ir t. t.
Be to, mobilizacijos atveju Lietuvos bankas, įvertinęs gyventojų tankumą teritorijoje ir grynųjų pinigų apyvartą, paskelbtų Kritinių bankomatų, banko skyrių sąrašą, skaičių, jų lokacijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
