Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius
Vos atėjus žiemai ir įsibėgėjant šildymo sezonui – tradiciškai viešoje erdvėje pasigirsta įvairių diskusijų apie pastatų modernizaciją. Dažnai nevengiama abejoti šio proceso nauda, pabrėžiant atskirus atvejus, kuriuose buvo padarytą klaidų, arba tiesiog nesibodima teigti, kad modernizacija, tėra brangi afera. Tačiau toks požiūris yra klaidingas, o gal ir dar daugiau – ydingas.
Reikia vieną kartą ir visiems laikams suprasti, kad jeigu ir toliau tęsis tokia situacija, kai pastatai paliekami likimo valiai, sulauksime dienos, kai jie taps apgailėtinos bei avarinės būklės. Tada statinių remontas gyventojams kainuos kur kas daugiau, nei to reikėtų dabar. Esu asmeniškai atlikęs eilę tyrimų bei bandymų, todėl žinau, kad nemaža dalis namų gali dar ilgą laiką puikiai tarnauti, jeigu bus investuojama į jų priežiūrą. Tačiau svarbiausia - būtina veikti nedelsiant. Nesiimant aktyvių veiksmų, tikėtis, kad situacija pasikeis yra naivu. Akivaizdu, jog šilumos energijos suvartojimas, o taip pat jos kaina auga ir greičiausiai augs. Tad natūralus klausimas, kodėl vis dar atsiranda besaikį švaistymą ir šilumos energijos vartojimą skatinančių „advokatų“ ir jų besiklausančių žmonių? Manau natūralu, jog turime būti suinteresuoti pinigus investuoti į pastatų modernizaciją ir visų mūsų gerbūvio gerinimą.
Kartais girdime sakant - pastatų renovacija neproporcingai brangi! Manau, kad kaip ir visose gyvenimo srityse reikia ieškoti racionalių ir geriausių sprendimų, o pinigus būtina leisti racionaliai. Ekspertų nuomone, kartais renovacijos kaštai neproporcingai išauga dėl pasirinktų brangių, tačiau ne visada efektyviausių statybinių medžiagų. Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad tinkamai pasirinkus šiltinimo medžiagas, galima gauti patikimas ir nebrangias pastatų šiltinimo sistemas. Štai Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog tinkuojamos šiltinimo sistemos su polistireninių putplasčiu kainuoja kone trigubai pigiau nei vėdinamos sistemos, kai tuo tarpu termoizoliacinis efektas išgaunamas toks pats, o dažnu atveju ir geresnis. Bandymas taip pat parodė, kad išorines sienas šiltinant sudėtine tinkuojama termoizoliacine sistema su polistireniniu putplasčiu tikėtina viso pastato atnaujinimo atsipirkimo trukmė tėra apie 11,5 metų. Tad akivaizdu, kad racionaliai šiltindami pastatus ne tik neleistume pinigų vėjais, tačiau ir sutaupytume lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams, tokiems kaip: šilumos punktų modernizavimas, vėdinimo ir rekuperacijos sistemų įrengimas, jog gyventojai jaustųsi patogiai, nesiveistų pelėsis, pakaktų deguonies ir t.t.
Sutinku, kad negalima užmerkti akis prieš faktą ir teigi, kad modernizuojant pastatus klaidų nepasitaiko. Kaip ir bet kurioje veikloje jų yra, tačiau reikia ne tik kalbėti, bet ir dėti visas pastangas, kad jų kiekis būtų minimalus. Šiuo klausimu turiu pakankamai griežtą nuomonę – visus statybos darbus besąlygiškai turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai, kurie turi specialius pažymėjimus, įrodančius jų kvalifikaciją ir patirtį. Jeigu darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, jis neturėtų imtis darbų. Praktika rodo, kad atsiranda įvairių savamokslių žmonių, kurie lengvabūdiškai eksperimentuoja ir nesilaiko pateikiamų gamintojų ir statybų ekspertų rekomendacijų. Suprantama, jog tokiais atvejais rezultatai dažniausiai būna prasti, o taip pat diskredituojamas visas pastatų modernizacijos procesas. Visada siekiame padėti specialistams, norintiems tobulėti, dirbti kokybiškai ir sąžiningai. Šiuo tikslu visai neseniai parengėme naujas gaminio naudojimosi ir pastatų šiltinimo taisykles, kuriose detaliai ir konkrečiai yra pateikti sprendiniai, kaip teisingai šiltinti pastatus.
Tačiau taisyklių bei pratarimų pateikimas tik vienas iš žingsnių, kurie padeda pasiekti geresnių modernizacijos rezultatų. Kartais girdime sakant, kad nuo pat renovacijos proceso pradžios nebuvo reikalingų mokymų specialistams paruošti. Negalime ir nežiūrime pro pirštus į situaciją, kai statybų rinkoje sparčiai mažėja gerų specialistų kiekis, tad bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis patys rengiame apmokymus, seminarus, organizuojame tyrimus esamiems ir būsimiems statybų specialistams. Manome, kad jauniems specialistams reikia padėti, juos ugdyti bei aprūpinti objektyvia ir naujausia informacija. Taip pat aktyviai vyksta bendradarbiavimas su architektais, inžinieriais bei statybininkais, organizuojami seminarai daugiabučių bendrijomis ir savivaldybėmis, kuriuose dalinamasi informacija bei kitų šalių gerąja patirti. Ir visą tai daroma, dėl bendro tikslo – žmonių ir valstybės pinigų sutaupymo, geresnio šilumos suvartojimo efektyvumo didinimo, statybų darbų kokybės užtirtinimo, o taip pat - geresnės ir patogesnės žmonių buities. Juk pastatų modernizacija tai – valstybinis ir strateginis projektas.
