remontas

Šiemet remontuoti būstą planuotų trečdalis, tačiau kas penktas tam neturi finansinių galimybių, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apklausos duomenimis, šiemet pradėti arba tęsti būsto remontą planuoja apie trečdalį apklaustųjų (35 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 34 proc. estų). 20 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 30 proc. estų respondentų nurodė, kad norėtų remontuoti namus, tačiau šiuo metu tam neužtenka lėšų.

Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą. Vietos bendruomenės iniciatyva išsaugotas Kazbėjų tiltas bus pritaikytas saugiam ir patogiam susisiekimui. Projekto darbų vertė siekia per 1,12 mln.

Paskutinė šio sezono TV3 laida „Namų idėja su IKEA“ pakvies žiūrovus apsilankyti prie Baltijos jūros, pas Klaipėdoje gyvenančią senjorę Vidą. Moteris jau 40 metų gyvena vieno kambario bute, kuriame telpa visas jos gyvenimas. Tačiau tam, kad ji ir toliau galėtų su džiaugsmu mėgautis savo namais, būtina atsinaujinti. Ir nors patyrę interjero dizaineriai geba nustebinti visuomet, net ir jie nesitikės Vidos dėkingumo ašarų.

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

39-erių Vilniuje gyvenanti Dovilė Šarapiniat su šeima atnaujino seną sodybą. Moteris pasakoja, kad naujus namus suremontavo, rankose nešiodama savo dukrytes, tačiau didžiausia motyvacija buvo vizija apie visos šeimos kartu leidžiamą laiką, nutolus nuo miesto šurmulio.  D. Šarapiniat šeima laiką leidžia Molėtų rajone, 1938 metais pastatytoje sodyboje. Dovilė pasakoja, kad sodo namelį nusipirko prieš dvejus metus, prasidėjus karantinui.

Interjero dizainerė vilnietė Medeina Voverė neatpažįstamai atnaujino 44 kv. m butą senos statybos name Žirmūnuose. Mergina dalinasi, su kokiais sunkumais jai teko susidurti, kiek remonto darbams išleido pinigų bei pataria, kur tokio tipo projekte galima sutaupyti.  Medeina pasakoja, kad šis butas priklausė jos močiutei. Mergina pasakoja, kad jos buvo artimos, tad jai senstant stengdavosi kartu praleisti daugiau laiko.

Patiklūs žmonės verslininkui patikėjo statybų darbus, o liko apgauti. Vyras pasisavino tūkstančius ir atšovė, kad tai jis buvo apgautas.  Buvęs žentas Linas Raimondai pasiūlė suremontuoti vonios kambarį. Vietoje to, kad naudotųsi vonios kambariu, moteris jau ruošiasi minti teismų slenksčius.  Raimonda meistrui sumokėjo 200 eurų, jis nuėmė vonios kambario plyteles ir pasiūlė nupirkti dušo kabiną, moteris sumokėjo dar 270 eurų.

Kaune po metus trukusio remonto praėjusių metų gruodžio 15-ąją oficialiai atidarytas aukščiausias tiltas mieste. Buvo teigta, jog daugelio pamėgta pasivaikščiojimų vieta tapo patogi visiems, tačiau praėjus vos dviem savaitėms po Trijų mergelių tilto atidarymo pasimatė brokas, kuris akis kauniečiams bado ligšiol. Atidarius Trijų mergelių tiltą Kauno miesto savivaldybė išdidžiai skelbė, jog pagrindinis akcentas – tilto danga – po remonto skirtingomis spalvomis žyminti pėsčiųjų ir dviračių takus.