Vis dėlto gyventojai spėlioja, kad bankai taip siekia juos kontroliuoti.
Socialiniame tinkle moteris skundėsi, kad bankas neseniai užblokavo jos turimą sąskaitą.
„Pardaviau kelis savo ir vaikų daiktus, todėl 4 žmonės padarė pavedimus, kurių dydis siekė nuo 50 iki 250 eurų. Į savo sąskaitą gavau kelis šimtus eurų.
Ir bankui tai pasirodė keista. Todėl mano banko sąskaita buvo užblokuota. Gavau pranešimą, kad privalau pateikti dokumentus – iš kur į mano sąskaitą atkeliavo pinigai“, – pasakojo moteris.
Ji piktinosi, kad bankas esą užsiima savivale.
„Kodėl turiu jiems aiškinti, iš kur ir kaip gaunu pinigus.
Juk nepadariau nieko blogo, tik pardaviau kelis daiktus. Kokių dokumentų jie tikisi, gal turėčiau jiems nusiųsti skelbimus, kur pardavinėjau savo daiktus? Apskritai, turbūt jau prieš pardavinėjant savo daiktus reikėtų įspėti ir banką“, – skundėsi moteris.
Piktinosi ir teisino bankų elgesį
Po moters įrašu komentatoriai dalijosi savo istorijomis.
„Buvau panašioje situacijoje. Kelias dienas negalėjau naudotis savo banko kortele. Gerai, kad turėjau dar vieną kitame banke.
Tačiau bankui paaiškinau, kad pardaviau kelis baldus, todėl labai greitai mano kortelė buvo atblokuota“, – pasakojo komentatorė.
Kitas komentatorius piktinosi, kad bankas kišasi į ne savo reikalus.
„Juk pats galiu nuspręsti, ką ir už kiek parduoti. Kodėl turiu dėl to pasiaiškinti bankui“, – rašė jis.
Tačiau kiti tikino, kad bankai turi teisę prašyti pasiaiškinimų.
„Juk jie nežino, ką jūs veikiate, gal sukčiaujate ir tie pinigai į sąskaitą pateko neteisėtai. Todėl normalu, kad bankas klausia apie pinigus, kurie ateina į jūsų sąskaitas.
Neturėtumėte dėl to piktintis“, – rašė kita komentatorė.
Klientai turi paaiškinti arba pateikti dokumentus
„Citadele“ Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška komentavo, kad bankai yra įsipareigoję saugoti savo klientų ir visuomenės interesus.
„Todėl siekdami, kad jų paslaugos būtų naudojamas tik teisėtai ir užkirstų kelią neteisėtoms finansinėms operacijoms, laikosi teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, bei taiko principą „Pažink savo klientą“.
Jei pastebime įtartinas operacijas klientų sąskaitose, bankas gali laikinai stabdyti mokėjimus ir prašyti pateikti informaciją apie pinigų kilmę. Priklausomai nuo situacijos, gali būti ribojamas paslaugų teikimas. Kartais užtenka paprasto kliento paaiškinimo, tačiau jei situacija reikalauja daugiau įrodymų, pavyzdžiui, jei buvo gauta didelė pinigų suma, reiktų pateikti ir pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus“, – įspėjo banko atstovas.
Paaiškinti pinigų kilmę prašo ir priimant mokėjimus
SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė irgi tikino bankas vykdo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, didelį dėmesį skiria principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimui.
„Todėl, vykdydami nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, tam tikrais atvejais turime kreiptis į klientą ir prašyti pateikti papildomą informaciją ir/ar mokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Poreikis klausti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas, įskaitant apie lėšų kilmę ar tinkamam tarptautinių sankcijų įgyvendinimui reikiamą informaciją, gali kilti tiek klientui inicijuojant, tiek priimant mokėjimus.
Lėšų kilmės vertinimas nepriklauso nuo vykdomo arba gaunamo mokėjimo sumos, todėl sumos, nuo kurios gali būti prašoma pagrįsti lėšų kilmę, negalime įvardinti“, – komentavo banko atstovė.
Bankas turi teisę piniginius sandorius sustabdyti
„Swedbank“ Lietuvoje atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas taip pat pastebėjo, kad bankas stebi klientų sandorius.
„Turime ne tik teisę, bet ir pareigą tam tikrais atvejais prašyti klientų konkretizuoti tam tikrų sandorių pobūdį bei per kliento sąskaitas vykdomų operacijų tikslą, taip pat sąskaitoje atliekamas operacijas pagrįsti dokumentais.
Nustatęs, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį (pvz. kuomet klientas nepateikia visos su pinigine operacija ar sandoriu susijusios informacijos, dokumentų, ar kliento piniginės operacijos arba sandoriai atitinka kitus galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių kriterijus), bankas privalo tą piniginę operaciją ar sandorį sustabdyti, tirti ir imtis kitų įstatyme numatytų veiksmų“, – kalbėjo banko atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
