darbo paieška

Naujo darbo ieškantys darbuotojai susiduria su įvairiomis problemomis. Tačiau nesėkmės darbo rinkoje nebūtinai yra susijusios su kompetencijų ar patirties trūkumu. Priešingai – kartais aukšta kvalifikacija ir darbo patirtis gali trukdyti įsidarbinti. Kodėl taip nutinka ir ką tokiais atvejais daryti? Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė skundėsi, kad negavo darbo dėl to, kad buvo per gera kandidatė. „Darbdavys tikino, kad mano per didelė kvalifikacija. Todėl darbo ir negavau.

Vakar Vilniaus apygardos teisme šou surengęs ir 250 eurų baudą už teismo negerbimą gavęs Petras Gražulis TV3 laidos „TOP 3“ kameras pasikvietė į savo naujus namus prestižiniame laikinosios sostinės Žaliakalnio mikrorajone. Ten Petras įsikūrė po to, kai kolegos išspyrė jį iš parlamento ir Seimo viešbučio, kuriame Petras gyveno nuo 1996-ųjų. P. Gražulis atviras – dabartinis jo būstas nė iš tolo neprimena kuklaus Seimo viešbučio buto.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje patyrė iššūkių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad mūsų šalyje sumažėjo siūlomų darbo vietų skaičius. Todėl darbus praradę gyventojai vis dažniau kreipėsi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokų. Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos. Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Registruotas nedarbas šalyje lapkritį nepakito – kaip ir prieš mėnesį, darbo neturintys žmonės sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje darbo ieškojo 145,8 tūkst. gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, o į tarnybą dėl darbo kreipėsi 24,6 tūkst. asmenų – 6,5 proc. mažiau nei spalį. Tarnybos atstovės teigimu, lapkritį sumažėjus darbo pasiūlymų jo paieškos gali trukti ilgiau.

Darbdaviai skundžiasi, kad net sunkmečiu jiems trūksta darbuotojų. Tačiau žmonės skaičiuoja, kad ne visada jiems apsimoka dirbti. Minimalus atlyginimas ir nedarbo išmoka beveik tokia pati. Todėl dalis gyventojų atsisako dirbti už minimumą. Kiti sutinka, tačiau ilgai tokiame darbe neužsibūna, ieško geresnio, labiau apmokamo. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus.

Darbo paieškos kartais gali tapti nelengva užduotimi, trunkančia ne vieną mėnesį. 32 metų šiaulietė Vidmantė Raustytė – viena iš ieškančiųjų, tačiau jos paieškas apsunkina negalia, kurią, kaip pati sako, gavo medikų „dėka“. Šiuo metu Kairiuose įsikūrusi Vidmantė su naujienų portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, pasakojo, kaip pavyko susitaikyti su negalia bei atskleidė, kokia neįgalių asmenų padėtis darbo rinkoje, kuri, deja, vis dar nedžiugina.

156,8 tūkst. – tiek darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo šalies darbdaviai, rašoma pranešime spaudai. Tarnyba taip pat pateikia duomenis, kuriose apskrityse darbo jėgos poreikis yra didžiausias ir kokių darbo skelbimų pateikiama daugiausiai. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui šiemet 700 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu terminuotam mažėjo šeštadaliu (1,9 tūkst.). Vidutiniškai kas mėnesį įmonės pateikė po 26,1 tūkst.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Nors karantino sąlygos Lietuvoje švelnėja, o verslo atstovai po kilusių biurokratinių naštų pradeda gauti subsidijas, darbo rinkoje nuotaikos išlieka niūrios – nuo karantino pradžios darbuotojų paklausa sumenko, o jaunimui ir kitų amžiaus grupių asmenims susirasti naują ar papildomą darbą tam tikrose srityse gali būti sudėtinga.

Ieškančius darbo labiausiai traukia galimybės visapusiškai tobulėti, dirbti laisvu grafiku, o mažiausiai žmones domina galimybė tapti įmonės, kurioje dirba, dalininku. Tokias įžvalgas skelbia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

Kai pirmą kartą susitikome su Lina Aleksandravičiūte, ji džiaugėsi, kad ilgai ieškojusi pastovaus darbo pagaliau jį rado, ir pažadėjo papasakoti apie ilgai trukusias darbo paieškas. Deja, antrasis mūsų susitikimas nebuvo toks džiugus – pradirbusi vos mėnesį Lina darbo neteko. Jos istorija panaši į daugelio žmonių, turinčių negalią nuo vaikystės. Mergina nuoširdžiai papasakojo apie savo išgyvenimus.

Darbo ieškantys žmonės nebenori gaišti laiko eilėse prie karjeros konsultantų kabinetų ir dažniau darbo ieško internetu. Šį procesą jiems palengvina Užimtumo tarnybos elektroninės paslaugos, kuriomis 2017 m. pasinaudojo beveik 140 tūkst., o per nepilnus 2018 m. – 136 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

 Norvegijos policija sulaikė Drammeno miesto kapinėse vandalizmo aktą surengusį lietuvį. Policija spėja, kad vyras pamišo todėl, kad negavo darbo vienoje šio miesto įmonių, skelbia naujienų portalas tv2.no. Pranešama, kad antradienio rytą Drammeno kapinėse rasti 92 raudonais dažai išteplioti antkapiai. Ant dalies kapų buvo užrašytas įmonės, į kurią nebuvo priimtas lietuvis, pavadinimas. Pranešama, jog taip pat buvo nusiaubta kapinėse buvusi koplyčia.

Internete plintantys darbo skelbimai ar pasiūlymai papildomai padirbėti nieko nebestebina, tačiau akį patraukia tokių darbuotojų ieškotojų prašymas susimokėti už įdarbinimą. Teisės specialistai įspėja – bet koks prašymas sumokėti už įdarbinimą kvepia afera. Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito darbo ieškojusio vaikino susirašinėjimas su potencialiu darbdaviu. Vaikinas susirūpino, kad jam skirtas pasiūlymas gali būti tik afera, nes prašymas susimokėti už įdarbinimą jam iki šiol buvo negirdėtas.

Daugelis darbdavių, rinkdamiesi kandidatus, perskaito ne tik jų CV, bet ir patikrina informaciją apie juos internete ir socialiniuose tinkluose – pavyzdžiui, „Facebook“. Tačiau neviešinti savo nuotraukų iš vakarėlių – tai veiksmas, užtikrinantis, kad socialiniai tinklai nesutrukdys gauti norimą darbą. Kas kita – „pasikinkyti“ socialiniuose tinkluose esančią informaciją taip, kad ji ne tik netrukdytų, bet ir padėtų gauti norimą darbą.

Spalį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo galima sutikti jaunų, linksmai nusiteikusių žmonių, kurie ... ieškojo darbo. Čia vyko originali akcija „Ieškau darbo kitaip“, kurios metu jaunimas skatintas ieškoti originalių ir drąsių būdų pristatyti save darbo rinkoje, domėtis jos aktualijomis, paklausiomis profesijomis ir kt. Akcijos dalyviai išradingai pristatinėjo save darbdaviams, kūrė vaizdo klipus, leido balionus su savo svajonių darbais.

 Rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures” investavo į dar vieną lietuvių vystomą idėją – socialinę darbuotojų paieškos sistemą „Sharecruit”. Startuolis suteikia galimybę įmonėms patogiau supažindinti kandidatus su konkrečia darbo vieta ir kolegomis bei įgalina darbuotojus dalintis netradiciniu skelbimu socialiniuose tinkluose.

Lietuviai baiminasi, kad sulaukus 40-ies metų ar peržengus šią amžiaus ribą darbą surasti tampa sudėtinga net ir išsilavinusiems bei patyrusiems specialistams. Tokia tendencija išryškėjo suskaičiavus specialistų paieškos portalo cvmarket.lt vykdytos apklausos duomenis. Respondentų buvo teiraujamasi, ar jie mano, kad 40-mečiam specialistui netekus darbo kitą susirasti būtų sudėtinga. Daugiau nei pusė apklaustųjų (51 proc.

Kai Gabriellė Novacek pradėjo savo darbo paieškas ir kreipėsi į Bostono konsultacijų grupę (angl. Boston Consulting Group, BCG) dėl informacijos apie išmokų taisykles tos pačios lyties partneriams, ji jautėsi visiškai laisvai, atvirai kalbėdama apie savo seksualinę orientaciją.

Niekam ieškant darbo nepatinka sulaukti neigiamo atsakymo, bet Jevonsas Brownas iš Sent Luiso (JAV) tikriausiai manė, kad jo padėtis visai prasta… 58 metų vyriškis nutarė parodyti potencialiems savo darbdaviams, kaip jis jaučiasi, paštu nusiųsdamas katės išmatų, pranešė „Associated Press“. Tyrėjai sugebėjo atsekti 20 siuntinių su katės kakučiais, kuriuos susiejo su J. Brownu. „Tai nėra nusikaltimas be aukų“, – teisme teigė prokuroro padėjėjas Johnas Bodenhausenas.

Inga VENCKUTĖ Liepos vidurį buvo įteikti paskutinieji diplomai jaunuoliams, baigusiems aukštąjį mokslą. Šiek tiek ankstėliau tokius pačius dokumentus, liudijančius mokslo ir žinių įgijimą, gavo ir aukštesnįjį mokslą „kabinę“ bei profesinę kvalifikaciją įgiję studentai ir studentės. Tad Lietuvos darbo birža pasipildė šiemet baigusiaisiais mokslus ir bedarbių skaičius ūgtelėjo. Jis pakito ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje.

Darbo paieška, atrodo, yra neišsemiama tema, nes darbo pasiūlymai yra aktualūs tiek bedarbiams, tiek dirbantiesiems – suvilioti gero pasiūlymo, įsidarbinti gali netgi tie, kurie ir turimame darbe jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Šiuo metu darbo pasiūlos netrūksta – variantų, kokių specialistų ieško darbdaviai, matyti darbo paieškos portaluose, o kai kuriais atvejais apie ieškomą darbuotoją sužinoma ir per pažįstamus.

Dauguma žmonių eidami į darbo pokalbį tikisi išgirsti tokius klausimus, kaip „papasakokite šiek tiek apie save“ arba „kokios yra jūsų silpnosios ir stipriosios savybės?“. Tačiau tiesa ta, kad visos įmonės gali užduoti netikėtų ir šiek tiek beprotiškų klausimų, kuriuose atsiranda ir pingvinų su sombrerais bei Kanados karvių. Darbo paieškos tinklalapis Glassdor.com surengė apklausą, norėdamas sužinoti, kokiose įmonėse kokių keistų klausimų sulaukia darbo ieškantys asmenys.

Prieš šventes išauganti darbuotojų paklausa sezoniniam darbui daliai bedarbių – tikras išsigelbėjimas. Didžiausias papildomų darbuotojų poreikis - aptarnavimo srityje, bet priimami ne visi. Kai kurie – atsisako patys.

Kompanija „Facebook“ metė rimtą iššūkį vienam konkurentų socialiniam tinklalapiui „LinkedIn“. Ketvirtadienį buvo pristatyta programėlė, kuri bendradarbiaujant su tokiais darbo paieškos portalais kaip „Monster.com“, „BranchOut“ ir „Jobvite“, lankytojams suteiks galimybę tiesiogiai „Facebook“ tinkle ieškotis darbo. Vos paleidus programėlę į sistemą buvo įkelta beveik 2 milijonai darbo skelbimų. Programėle iš tiesų labai paprasta naudotis.

Rytų Švedijoje įsikūręs Sioderhamno miestelis kūrybingai pažvelgė į jaunimo nedarbo problemą ir nusprendė darbo nerandančius jaunuolius išsiųsti į Norvegiją ir dar už tai jiems sumokėti, rašo „The Local“. Daugiau nei 100 jaunuolių iš Sioderhamno, esančio apie 250 km į šiaurę nuo Stokholmo, jau paliko savo miestelį ir laimės ieško kaimyninėje Norvegijoje. Dauguma jų įsidarbino vos tik atvykę, nors 120 tūkst. gyventojų turinčiame Sioderhamne to padaryti jiems niekaip nepavykdavo.

Daugelis iš mūsų, eidami į darbo pokalbį manome, kad tai bus netrumpa diskusija, po kurios darbdaviai dar kelias dienas svarstys dėl mūsų tinkamumo darbui. Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad mūsų, kaip kandidatų į darbuotojus likimas sprendžiamas vos tik mums įžengus į darbo pokalbių kambarį. Specializuota užjūrio įdarbinimo agentūra „Accountemps“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 personalo vadovų.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,5 procentinio punkto ir siekė 25,2 procento. Antrąjį 2012 m. ketvirtį 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 33,7 tūkst., t. y. ketvirtadalis jaunuolių, baigusių mokslus.

Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.

Ieškodami darbo, kandidatai imasi įvairių priemonių įsidarbinti. Viena iš jų – kandidatuoti pagal daug skelbimų iš eilės netgi tais atvejais, kai turima kompetencija neatitinka keliamų reikalavimų. Tokia tendencija dažniausiai piktina darbdavius, nes iš daugybės kandidatų sunku ir reikia ilgo laiko atsirinkti tinkamus kandidatus.

Jums sun­ku ras­ti dar­bą, nes ten, kur ga­lė­tų bū­ti lais­va kė­dė, ją už­ėmęs sep­ty­nias­de­šimt­me­tis pen­si­nin­kas? Be­vai­sės dar­bo pa­ieš­kos jau­nus žmo­nes stu­mia į ne­vil­tį – jau­nų be­dar­bių kiek­vie­ną pa­va­sa­rį pa­dau­gė­ja, o dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus žmo­nių ne­ma­žė­ja. „Gau­nu pen­si­ją ir at­ly­gi­ni­mą. Iš­gy­ven­ti leng­viau ne­gu tik iš pen­si­jos, dirb­siu tiek, kiek ga­lė­siu“, – sa­ko par­da­vė­ja dir­ban­ti 71-erių aly­tiš­kė Ja­ni­na.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet daugėja įvairių įdarbinimo įstaigų, kurios skelbiasi galinčios padėti susirasti gerai apmokamus darbus Anglijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Kartu daugėja ir apgautųjų, už trokštamus darbus sumokėjusių nemenkas sumas pinigų, bet taip nieko ir negavusių.

Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus. Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.

Nemažai darbo ieškančiųjų neatitinka darbo skelbimuose įvardytų reikalavimų, bet vis tiek kandidatuoja, matydami jiems patrauklų pasiūlymą. Tai darbdaviams apsunkina darbuotojų paiešką, o darbuotojams, atitinkantiems reikalavimus, kelia papildomą uždavinį – kaip išsiskirti iš gausybės CV, kad neliktų nepastebėti.

Tauragės policijos komisariatas išplatino informaciją, jog buvę pareigūnai darbo biržoje bus aptarnaujami atskira tvarka. Šią dieną Darbo biržoje kaip darbo ieškantieji yra užsiregistravę tik du buvę policininkai. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, kad Lietuvos darbo birža teritoriniuose klientų aptarnavimo skyriuose paskyrė atsakingus darbuotojus, kurie apskaito darbo biržoje registruotus karius ir policijos pareigūnus.

Rugsėjo 1-ąją šalyje buvo įregistruota 205,6 tūkst. bedarbių - 10,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas, kaip ir liepą, mažėjo 0,1 proc. punktu. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, rugpjūtį darbdaviai pateikė informaciją apie 23,3 tūkst. laisvų darbo vietų - 13,8 proc. daugiau nei liepą. Darbo jėgos pasiūla per mėnesį smuktelėjo beveik 16 proc. - į teritorines darbo biržas kreipėsi mažiau naujų bedarbių, bedarbio statusas suteiktas 25,6 tūkst.

Situacija didžiųjų šalies miestų darbo rinkose skiriasi – Klaipėdoje ir jos apylinkėse ieškantieji darbo turi didesnį pasirinkimą nei kitų didmiesčių gyventojai. Sudėtingiausia darbą susirasti Vilniuje, kur į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja daugiausia norinčiųjų, bet sostinėje situacija palankesnė darbdaviams, norintiems išsirinkti visus reikalavimus atitinkantį kandidatą, rodo didžiųjų miestų karjeros portalų grupės Cvzona.lt duomenų tyrimas.

Nors darbo rinkoje girdėti komentarų, kad nemažai darbo ieškančiųjų įdarbinami per pažintis, tačiau darbuotojų apklausų rezultatai rodo ką kita. Yra didelė dalis darbuotojų, kurie ne tik neieško pažinčių darbindamiesi, bet netgi nesikreiptų į pažįstamus asmenis, jei šie dirbtų norimoje įsidarbinti įmonėje. Vidutiniškai kas antras darbuotojas yra bent kartą darbinęsis per pažintis, rodo portalo CVbankas.lt apklausos rezultatai.

Europos įdarbinimo tarnyba (EURES) iš Pietų Europos gyventojų pastaruoju metu sulaukia vis daugiau paraiškų dirbti Suomijoje, o didžiausias barjeras ieškantiems darbo yra kalba, informuoja YLE. Pavyzdžiui, Tamperės įdarbinimo ir ekonominės plėtros biuras gauna kur kas daugiau paraiškų iš Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos nei anksčiau. Kandidatas turi mažiau galimybių įsidarbinti, jeigu nemoka suomių kalbos.

Nykstant sienoms tarp valstybių, daugėja žmonių, ieškančių kvalifikuoto darbo užsienyje. Susitarus dėl darbo pokalbio, atstumas tarp darbdavio ir kandidatuojančio asmens gali tapti rimta kliūtimi. Šią problemą darbą siūlančių įmonių atstovai linkę spręsti naudodamiesi programa „Skype“. Žmonės kandidatuoja į darbus ne tik kituose miestuose, bet ir kitose šalyse. Ne visada dėl darbo pokalbio susitaręs asmuo gali atvykti į kitame mieste ar šalyje įsikūrusią įmonę.

Darbo ieškantieji vienoms darbo sritims teikia pirmenybę, o į kitas kreiptų dėmesį tik išskirtiniais atvejais. Iš darbo skelbimų statistikos matyti, kad paklausiausios darbo sritys jau kurį laiką nesikeičia, bet tam tikrais atvejais, kai paskelbiamas darbo pasiūlymas, kandidatai kaip niekada aktyvūs ir linkę kandidatuoti. Iš darbo paieškos portalo CVbankas.

Lietuvoje nedarbas vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Jei sunku įsidarbinti netgi tautiečiams, kokius kelius ieškant darbo tenka praminti į Lietuvą atkeliavusiems užsieniečiams? Gavo stipendiją ISM ekonomiką dėstantis Maikas Huettingeris į Lietuvą atvyko 2005 metais.  Iš Bavarijos regiono Vokietijoje kilęs daktaro laipsnį turintis dėstytojas teigė į mūsų šalį atkeliavęs dėl gautos stipendijos.