Atlygio tyrimus organizuojanti bendrovė „Baltic Salary Survey“ atliko pragyvenimo analizę Lietuvoje ir apskaičiavo, kiek reikėtų uždirbti asmeniui, norint gyventi oriai.
Tad, anot bendrovės tyrimo, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, kainas, Lietuvoje pakankama alga pragyventi turėtų siekti 1177 eurai, o sostinėje 1344 eurus atskaičius mokesčius.
Komentuodamas šiuos skaičius SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad sunku apibrėžti, kas yra orus gyvenimas, todėl ir nustatyti sumą, kuri tokį gyvenimą suteiktų gana sudėtinga.
„Galime skaičiuoti, kad žmogus oriai gyvena tada, kai gali nusipirkti nuosavą būstą, automobilį. Taip pat gali išvykti į keliones ir gauti visas sveikatos stiprinimo paslaugas.
O vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1000 eurų į rankas. Tad akivaizdu, kad žmonėms gaunantiems mažesnį atlygį sunku patenkinti išvardintus poreikius“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, bankas irgi skaičiuoja, kad žmogus, kuris nori imti paskolą būstui jos kasmėnesinei įmokai turėtų skirti ne daugiau kaip 40 proc. savo pajamų.
„Bankas nori, kad paskolą imančiam žmogui liktų pinigų būtiniausioms išlaidos, kurios mūsų skaičiavimais Vilniuje siekia apie 400 eurų. Tad išeina, kad norėdamas gauti paskolą žmogus turi uždirbti daugiau negu 1000 eurų į rankas.
Jeigu žmogus uždirba iki 1000 eurų, jis gali įpirkti būstą tik senos statybos name esantį butą arba gali sau leisti tik nuomą“, – sakė T. Povilauskas.
Viduriniosios klasės pajamos siekia 800–2500 eurų
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi teigė, kad reikėtų susitarti, kaip apibrėžiame oraus gyvenimo sąvoką. Anot jo, orus gyvenimas Skandinavijoje ar Šveicarijoje gali skirtis nuo oraus gyvenimo Afganistane ar Pietų Sudane. Vienoms šalims tam tikri dalykai yra prabanga, o kitoms – kasdienybė.
„Vietoje oraus gyvenimo įvesčiau kitą sąvoką – Vakarų pasaulio standartas. O pažiūrėjus į Vakarų Europos šalių vidutinius atlyginimus ir atsižvelgę į tam tikrų kainų skirtumus galime matyti, kad vidurinioji klasė Lietuvoje uždirba nuo 800 iki 2500 eurų.
Tiesa, Vilniuje kainos aukštesnės, tad ir atlygis turėtų būti didesnis. Čia vidurinioji klasė turėtų uždirbti nuo 1000 iki 3000 eurų“, – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, sunku įvardinti, ką žmogus privalėtų įpirkti gaudamas vidutinį atlyginimą.
„Visų žmonių norai ir prioritetai yra skirtingi. Pavyzdžiui, vieniems žmonėms automobilis yra nereikalingas, vietoje jo renkasi paspirtuką ar dviratį. Kitiems nuosavas būstas nėra prioritetas ir pinigus jie išleidžia kelionėms.
Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje gyventojams, kurie gauna vidutinį atlyginimą, pinigų vis tiek neužtenka. Jie norėtų uždirbti daugiau“, – teigė Ž. Mauricas.
Taip pat ekonomistas atkreipė dėmesį, kad reikėtų dar žiūrėti į žmogaus turto ir pajamų lygį, nes šie dalykai skiriasi.
„Jeigu žmogus turi daug turto, jo pajamų lygis gali būti mažesnis. O jeigu turto neturi, pajamų lygis turi būti didesnis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus paveldėjo būstą arba automobilį, jam lieka daugiau pinigų, nes nereikia taupyti šiems dalykams, jeigu žmogus nori juos įsigyti“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Anot jo, kalbant apie vidutines šeimos pajamas, reikia dar kitaip skaičiuoti.
„Pavyzdžiui, 2 asmenų šeima gyvenanti Vilniuje turi uždirbti 1600 eurų, nebereikia kiekvienam uždirbti po 1000 eurų, nes dalis kaštų dalinasi per pusę. O kiekvienam vaikui prisideda po 30 proc. Jeigu šeima turi vieną vaiką, jų pajamos turi siekti 1900 eurų, jeigu 2 vaikus – 2200 eurų, o jeigu 3 vaikus – 2500 eurų.
5 asmenų šeima turėtų uždirbti nuo 2500 iki 7000 eurų, kad jie vis dar patektų į viduriniąją klasę Vakarų Europos kontekste. Vienam vaikui reikia nuo 300 iki 900 eurų. Tai nėra maža suma“, – sakė Ž. Mauricas.
Todėl, pasak jo, valstybės skiriami vaiko pinigai nėra bloga idėja.
„Pavyzdžiui, jeigu vienam vaikui išlaikyti reikalingi 300 eurų, o vaiko pinigų mokama 60 eurų, kompensuojamas tik penktadalis“, – pastebėjo ekonomistas.
Gyventi oriai iš minimumo neįmanoma?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasakojo, kad konfederacija remiasi Europos socialinės chartijos principais. Šie pažymi, kad mažiausia suma, kuri reikalinga žmogui patenkinti svarbiausius poreikius, turi siekti 60 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Deja mūsų minimali mėnesinė alga (MMA) yra žymiai mažesnė. Ji neleidžia žmonėms oriai gyventi. Jiems tenka kai kurių dalykų atsisakyti, pavyzdžiui, nuosavo ar erdvesnio būsto.
Dar sudėtingiau iš MMA išgyventi šeimoms, kurios augina vaikus. Todėl tokios šeimos ir turi prašyti paramos ar socialinių lengvatų. Taip pat dažnai tėvai dirba po 2 ar 3 darbus. Dažnai įsidarbina ir nelegaliai, tad Vyriausybė turėtų į tai atsižvelgti ir MMA nuo kitų metų didinti. Didesnė MMA valstybei atsipirktų“, – aiškino I. Ruginienė.
