mauricas

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc. „Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja.

Žinomas ekonomistas neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis nulems ekonomikos tendencijas. Analitikas tikisi, kad nuosmukis turėtų sustoti, nors metinis rodiklis turėtų būti neigiamas.

Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

Itin ryškus kuro brangimas siejamas su karu Ukrainoje. Ir ne veltui – pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dyzelinio šaltinis yra Rusija. O kai daugiau nei du trečdaliai lietuvių vairuoja dyzelinu varomus automobilius, tai tampa rimta problema. Ekonomistas paaiškino, kodėl dyzelinas toks brangus ir kokios prognozės ateityje. „Regitros“ duomenys rodo, kad iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų M1 klasės lengvųjų automobilių net  daugiau kaip du trečdaliai, arba 1,1 mln. yra varomi dyzelinu.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Į Europą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsirita recesijos banga, kuri labiausiai bus jaučiama ateinančią žiemą, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, ekonomikos recesiją lems JAV kova su infliacija, kuri pristabdys vartojimą. „Iš kitos Atlanto pusės jau atsirita recesijos banga, beveik 100 procentų, dėl krizės dar neaišku, nes dar yra rezervų.

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.

Dviženklis darbo užmokesčio augimas Lietuvos ekonomikai gali turėti neigiamų pasekmių bei susilpninti šalį konkuruojant dėl investicijų, sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, algų augimo mastais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.  „Tokio atlyginimų augimo daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių nėra. Kitur tik keliais procentais jie auga, o jeigu kas pasako apie spartesnį augimą, tai labiau yra išimtis negu taisyklė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Balandį metinei infliacijai pasiekus 16,8 proc. ribą, ji per artimiausius mėnesius gali kilti dar labiau, nes infliaciją galinčios sustabdyti recesijos ekonomistai kol kas neprognozuoja.  „Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

Tęsiantis karui Ukrainoje, šią savaitę pranešta, kad Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Formali to priežastis – dujų pirkėjų atsisakymas mokėti už jas rubliais. Dėl ES sankcijų to padaryti negalima, tačiau, panašu, kad kai kurios šalys jas gali apeiti. Tad kokia yra Vladimiro Putino schema dėl atsiskaitymo už dujas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje ją pakomentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

Artimiausius trejus-ketverius metus atlyginimams Lietuvoje toliau didėsiant, valdžiai nekeičiant imigracijos politikos, po penkerių metų Lietuva taps greičiau brangi nei turtinga šalis, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.   „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių. „Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi.

Ar kas būtų prieš 30 metų pagalvojęs, kad lietuviams taps taip paprasta įsigyti namą prie vandenyno prabangiame JAV Santa Barbaros mieste? Ekonomistas suskaičiavo, kad šiame mieste būstas pigesnis nei Palangoje.

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 9 proc., ekonomistai teigia, kad didžiausios įtakos tam darė tebebrangstantis kuras ir centralizuotai tiekiama šiluma. Anot jų, papildomai infliaciją augino ir didėjančios maisto produktų bei paslaugų kainos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija Lietuvoje spalį pasiekė 8,2 proc., ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai dar ne pabaiga. „Buvo galima tikėtis tokio šuolio ir, matyt, tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas. Anot, jo, infliacijos augimą skatina energetinių kainų šuolis bei žemas palyginamosios bazės efektas – pernai tokiu metu šalyje buvo fiksuojama defliacija.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Būsto kainos Vilniuje nesustoja augti. Ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad dėl šios priežasties sostinė gali prarasti savo konkurencinį pranašumą. Žmonės dažniau dairysis į regionus, kur būstai pigesni. Juolab, kad dalis žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu. „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad jeigu Vilnius ir toliau pūs būsto kainų burbulą, gali tapti nebepatrauklus. Žmonės kelsis į miestus, kuriuose būstas bus pigesnis.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Įsisiūbavus pandemijai ir paplitus nuotoliniam darbui, Lietuvoje itin suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka. Itin daug susidomėjimo sulaukė butai kurortiniuose miestuose. Ne išimtis ir Palanga, kur butų kaina išaugo net trečdaliu. Tačiau ar tokios tendencijos yra tvarios? Socialinio tinklo asmeninėje paskyroje to klausia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusių metų pradžios butų kainos pajūrio kurorte išaugo 33 proc.

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Kitaip nei pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius, pastaruosius dvejus metus Lietuva fiksavo teigiamą migraciją. Į mūsų šalį gyventi atvyko daugiau tautiečių ir užsieniečių nei išvyko. Tačiau šių metų pradžia šioje srityje vėl verčia sunerimti. Į tai socialiniame tinkle dėmesį atkreipė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikėkimės, kad 2021 m. kovo mėn.

Paramos dalybos iš naujo 150 mln. eurų valstybės subsidijų paketo kol kas lūkesčių nepateisina, sako kai kurie analitikai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią savaitę skelbė, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms jau paskirstyta 27 mln. eurų subsidijų, o paraiškų, pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, gauta už 52 mln. eurų. „Lūkesčiai buvo didesni, ypač turint omenyje pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Matome, kad vis tik procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų vykti.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Lietuvai tebegyvenant karantino sąlygomis ir daliai verslo vis dar negalint veikti, „Luminor“ banko analitikas ragina valstybę nepavėluoti į atsidarymo „traukinį“.  Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria valdžiai orientuotis ne į statistiką, o užsibrėžti konkrečius atlaisvinimo tikslus: tarkime, po Velykų atidaryti viešąjį maitinimą lauke ir laikytis šio tikslo, nebent epidemiologinė situacija būtų visiškai bloga.

Ekologija, tvarumas, atsinaujinanti energetika – šiuo metu ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos prioritetas. Nors  visas pasaulis susiduria su pandemija, kuri grasina ekonomine krize, tačiau Lietuvai tai neturėtų trukdyti investuoti į žaliosios ekonomikos sprendimus. Tačiau jeigu ši nesiims ryžtingų sprendimų atsiliks nuo ES ir taps priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas. Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

Jungtinių Valstijų žiniasklaidai paskelbus, kad J. Baidenas užsitikrino pergalę JAV prezidento rinkimuose, BNS šeštadienio vakarą paklausė politologų ir ekonomistų, kokį poveikį tai gali turėti Lietuvai.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Lietuva dviem žingsneliais priartėjo prie gerovės valstybės modelio. Pirma, buvo griežčiau reglamentuotos nuobaudos už keliamą triukšmą. Antra, buvo įvestas draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Kodėl šie „draudimai“ priartina Lietuvą prie gerovės valstybės modelio? Asmeninėje „Facebook“ paskyroje klausia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad beveik visus šiuos metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius ne tik nemažėjo, bet ėmė stabiliai augti. Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti: „Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios.

Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.

Vis dažniau ir garsiau kalbama apie antrąją COVID-19 bangą. Labiausiai baiminamasi, kad ši banga dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką. Tačiau ekonomistas tikina, tokios baimintis nereikėtų. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai būtų nepalyginamai menkesnis negu pirmosios. „Pavyzdžiui, Izraelyje antroji banga buvo didesnė negu pirmoj, tačiau ekonominis aktyvumas antrosios bangos metu sumažėjo tik nežymiai.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas skelbia Lietuvos ekonomikos stebuklą: palyginti su visa Europos Sąjunga, recesijos šiemet beveik nepatirsime, o vartotojų lūkesčiai – stebėtinai geri.  Bet ar tikrai šis stebuklas – tvarus? Ar gražūs lūkesčiai nėra saviapgaulė? Kalbamės apie tai su Žygimantu Mauricu. Sakote, kad Lietuvoje įvyko ekonomikos stebuklas, nuosmukis minimalus, gyventojų lūkesčiai puikūs, o tuo metu vakaruose viskas blogai ir prognozės labai liūdnos.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.