Baltijos šalys rodo aiškius lėtėjimo ženklus, tuo tarpu Lenkijos ir Rusijos perspektyvos vis dar šviesios. Skirtingi kaimyninių šalių plėtros greičiai Šiaurės šalims atveria naujas galimybes veikti regione, teigia didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalyse banko „Nordea“ ekspertai naujausioje Baltijos regiono ekonomikos apžvalgoje „Baltic Rim Outlook“.
Vidaus vartojimo bumui Baltijos šalyse nuslūgus, prielaidos eksportui į šias šalis ėmė nykti. Kita vertus, rinkoje nekilnojamojo turto ir statybų kainos pradeda kristi, darbo jėgos stygiaus nebelieka, todėl Šiaurės šalių bendrovėms vėl kyla pagunda dalį verslo perkelti į neblogai pažįstamas Baltijos šalis. Visiškai priešinga situacija Rusijoje ir Lenkijoje - tokių galimybių eksportui į šias rinkas dar nėra buvę, nes čia sparčiai didėja vietos gyventojų perkamoji galia.
Iki šių metų pradžios Baltijos šalys buvo sparčiausiai augančios Europos Sąjungoje, tačiau 2008 metų pradžioje šių šalių ekonomikos situacija pradėjo blogėti ir šalyse stengiamasi prisitaikyti prie lėto augimo sąlygų.
„Estijoje ir Latvijoje lėtėjimas vyko žymiai greičiau nei buvo prognozuota anksčiau“, - teigė Anssi Rantala, „Nordea“ banko ekonominės plėtros Baltijos šalyse ir Rusijoje ekspertas. Pasak jo, nors visose Baltijos šalyse plėtra vyko panašiai, dabar jos rezultatai skiriasi. Platesnis augimo-kritimo ciklas labiau tikėtinas Latvijoje ir Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje prognozuojama ekonomikos svyravimo amplitudė bus siauresnė, ūkio lėtėjimas nuosaikesnis. Tiesa, nepaisant niūrių trumpojo laikotarpio prognozių, jau po poros metų lėto augimo Baltijos šalys atsigaus ir pasiūlys naujų verslo galimybių Šiaurės šalių įmonėms.
Lietuva nustebino savo pirmojo ketvirčio BVP augimo rezultatu, siekusiu 6,9 proc. Tai paaiškinama vis dar nenuslopusia vidaus paklausa ir 11 proc. išaugusiomis investicijomis. Vidaus paklausa beveik 15 proc. padidino importo apimtis, tačiau eksportas augo vos 8,5 proc. ir šį rodiklį iš esmės lėmė „Mažeikių nafta“. Tai aiškus signalas, kad šalies ekonomika pereina į lėtėjimo fazę. Šį teiginį įrodo ir gerokai suprastėję lūkesčiai bei sustingusi nekilnojamojo turto rinka, o skolinimasis gerokai sumažėjo ne tik privačiame sektoriuje, bet ir įmonėse. Tolesnei ekonomikos plėtrai didelę įtaką turės darbo rinkos galimybės lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, nes, mažėjant vidaus paklausai, eksporto galimybės taps vis svarbesnės. Tačiau eksporto apimtis lems eksporto prekių kaina, kuriai didelę įtaką turi atlyginimų lygis.
„Nordea“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augimas sieks 5,5 proc., kitąmet – 4,1 proc. Infliacija sparčiai didės iki šių metų pabaigos, o 2009-aisiais bus fiksuojamas gan smarkus kainų mažėjimas.
Savo ruožtu, Estijos ekonomika nustebino staigiu stabdymu. Vos 0,4 proc. siekęs pirmojo ketvirčio BVP augimas buvo nemalonus siurprizas. Stoja visa pramonė, išskyrus elektronikos, mažiau išduodama kreditų, mažėja investicijos. Manoma, kad privataus vartojimo kreivė šiemet nepajudės nuo nulinės atžymos. Menkos eksporto augimo galimybės verčia galvoti apie užtruksiantį lėto augimo laikotarpį, tačiau jau dvejų metų perspektyvoje matyti pragiedruliai, nes Estijos darbo rinka lanksti, verslas lengvai prisitaiko ir yra inovatyvus.
Latvijos ekonomika primena kaimynų, tik čia viskas kiek dramatiškiau. Pirmąjį ketvirtį BVP augo dar 3,6 proc., tačiau vidaus vartojimas visiškai nustojo augęs, nekilnojamojo turto rinka įšalo, o paskolų išdavimas dramatiškai sumenko. Latvijos ūkis tiesiog augo per greitai ir perkaito, procesai tapo nebevaldomi, o infliacija ir kitąmet dar išliks dviženklė.
„Rusijos ekonomika pastaraisiais metais augo itin sparčiai. Tikimasi, jog šis procesas tęsis. Spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina privatų vartojimą ir didina viduriniosios klasės įtaką ekonomikai. Būtent šis procesas yra pagrindas tolesniam augimui“, - sakė Anssi Rantala. Didžiausias rūpestis Rusijos ekonomikoje yra infliacijos augimas, kuris tiesiogiai veikia vartotojų perkamąją galią.
Ekonomika Lenkijoje išaugo 6 proc. pirmajame šių metų ketvirtyje ir tai tęsiasi jau aštuntąjį ketvirtį paeiliui. Šiam pakilimui įtakos turėjo gerėjanti darbo rinkos padėtis ir didžiulės kapitalo įplaukos. Nepaisant aukštos palūkanų normos, stipraus zloto, sumažėjusio eksporto ir didesnių maisto bei energetikos kainų, 2008 ir, galbūt, 2009 metams tikimasi 5 proc. augimo. „Šitaip optimistiškai šiuo metu atrodo ekonomika“, - sakė „Nordea“ ekonomistas Andersas Svendsenas. Jo teigimu, narystė euro zonoje Lenkijai reali nuo 2012 metų.
