lietuvos bvp

Pastaruoju metu vis garsiau prognozuojama, kad pasaulio, Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomika susitrauks. Kol kas mums pavyksta atsilaikyti ir demonstruojame augimą. Tačiau artimiausiu metu viesulas gali įsisukti ir Lietuvoje. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinklo „Facebook“  asmeninėje paskyroje apžvelgė naujausius duomenis apie trijų Baltijos šalių ekonominę būklę.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Lietuvoje gerėjant epidemiologinei situacijai ir Vyriausybei pamažu atlaisvinant verslą, SEB banko ekonomistas sako manantis, kad šalies ekonomika atsigaus pakankamai sparčiai. Pasak Tado Povilausko, antrojo karantino ribojimai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP, palyginti su tuo pat metu pernai, nusmukdys apie 3,2 proc. Dar praėjusią savaitę jis skaičiavo, kad ekonomika sausį-kovą smuks 4 procentais.

Praėjo 30 metų po to, kai norėdami būti savarankiški ir kurti gyvenimo taisykles savo krašte ne pagal kažkieno nurodymus, o pagal savo sugebėjimus, tam, kad gyventume kaip Vakaruose, gulėme po tankais ir plikomis rankomis sugebėjome per pora metų „išvyti“ okupantus iš Lietuvos.  Tai atrodė neįgyvendinama svajonė, tačiau iš tikrųjų tapome savarankiški. Per trejus metus „teisingai“ pasidalijome fabrikus, gamyklas, žemę ir jos resursus. Įvedėme tokias tvarkas, kokių norėjome.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą Lietuvoje nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai: 11 siejami su židiniais, septyni iš jų – Kauno transporto įmonėje „Hegelmann Transporte“, nepavyko nustatyti aštuonių asmenų užsikrėtimo aplinkybių, penki atvejai – įvežtiniai, aštuoni užsikrėtė po kontakto su sirgusiais. Ligoninėse gydoma 40 sergančiųjų, trys – reanimacijoje.

Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „iš vijoklių virsime ąžuolu“ ir savo prognozę grindžia keliais argumentais. „Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei 2009 m., yra vienas aukščiausių visoje ES.

Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2020 metų pirmą ketvirtį buvo 2,5 proc. didesnis negu prieš metus. Palyginti su ketvirtu 2019 metų ketvirčiu, ekonomika susitraukė vos 0,2 procento. Paskelbtas BVP pokytis buvo daug geresnis negu tikėjomės (prognozavome, kad pirmą ketvirtį metinis ekonomikos smukimas bus 0,2 proc.).  Lietuvos ekonomika sausį ir vasarį augo didesniu negu 3 proc.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais metais. Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Bankas „Luminor“ naujausioje ekonomikos apžvalgoje konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.

  Ekonomikos augimas 2019 metų pradžioje neturėjo nuvilti gyventojų. „Sodros“ duomenimis, 63 proc. darbuotojų draudžiamosios pajamos per metus padidėjo bent 5 procentais, vidutinė senatvės pensija ūgtelėjo 12 procentų, o nedarbas sumažėjo. Nors ekonomika Vakarų Europoje buksuoja, mūsų šalies eksportuotojams metų pradžia didesnių negandų dar neatnešė. Statybų sektoriaus bendrovės taip pat nesiskundžia darbų trūkumu.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Ekonominės krizės nuolat kartojasi, sutaria ekonomistai, visgi priežastys, kas jas sukelia, dažnai yra gana skirtingos. Ketvirtadienį Vilniuje per Lietuvos ekonomikos konferenciją kalbėta apie tai, kokios grėsmės gali laukti pasaulio ekonomikos ir kaip tai gali paveikti Lietuvą. Žurnalo „Valstybė“ vyr, redaktorius Eduardas Eigirdas neabejoja, kad Lietuvoje kils nauja ekonominė krizė yra tik laiko klausimas, kad tai įvyks.

Baltijos šalyse ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus lėtės, SEB bankas pablogino ateities prognozes. Tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels, teigia Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Jų vertinimu, 2019–2020 metais sparčiausiai augs Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), tuo metu Lietuvos ir Estijos ūkio augimas bus nuosaikesnis.

Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė. „Swedbank“ ekonomistai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3,6 procento, tačiau visgi mano, kad ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas bus kuklesnis.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą skatino vidaus paklausa. „Galima būtų manyti, kad svorio centras persimeta į vidaus paklausą labiau, nes kaip matome teigiamam BVP pokyčiui daugiau įtakos turėjo prekyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimas bei maitinimas. Tai yra daugiau į vidaus rinką orientuoti ūkio sektoriai. (...) Kol kas stabili augimo trajektorija“, – BNS sakė G. Nausėda.

Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. Pagrindinė nerimo priežastis, kurią įvardina daugelis analitikų ir diplomatų, įskaitant ir Lietuvos atstovus, - neprognozuojama JAV prezidento D. Trumpo asmenybė.

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą 2017 metais padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda pristatydamas ekonomines prognozes pabrėžė, kad nors ir atlyginimai kitais metais gali itin ryškiai padidėti, dėl to geriau negyvensime. Mat yra kabliukas, ant kurio nereikėtų pasimauti. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad praeiti metai Lietuvos ekonomikai tikrai buvo labai sėkmingi. O šie metai žymi pirmą kartą – visiškai nepakeistą ekonomikos prognozę. Vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų būti 2,8 proc.

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento. Ekonomikos plėtra buvo viena iš sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 procento.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa.

Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2016-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 10,339 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2016 metų sausio-birželio mėnesiais, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4 proc. iki 19,561 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 9,2 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais, BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,4 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Vilniaus oro uostui ruošiantis liepos viduryje prasidėtis kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, jau nuo kitos savaitės oro uostas nepriims lėktuvų dalį nakties. „Norime, kad keleiviai išvengtų papildomų nepatogumų, todėl nusprendėme skrydžius riboti tokiu metu, kai suplanuotų skrydžių vykdoma mažiausiai“, - pranešime spaudai teigia Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet turėtų augti 3,2 proc., teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Christophas Klingenas. Tai daugiau nei fondas prognozavo dar prieš mėnesį. „Ekonomikos perspektyva 2017 ir 2018 metams yra teigiama, prognozuojamas 3,2 proc. augimas kasmet.

  Europos Komisijos (EK) analitikai nekeičia Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc., teigiama ketvirtadienį paskelbtose EK pavasario prognozėse. Šiemet vasarį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 2,8 procento.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. Nors šalies ekonomika nuosekliai auga, tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti. Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Kadenciją baigiantis premjeras Algirdas Butkevičius teigia labiausiai apgailestaujantis, kad jo ministrų kabinetui nepavyko įgyvendinti sveikatos apsaugos bei švietimo reformų. „Jeigu sveikatos apsaugos sistema buvo pradėta reorganizuoti prie Vytenio Andriukaičio, tai vėliau ta pertvarka sulėtėjo. Nepavyko įgyvendinti švietimo, mokslo ir studijų pertvarkos Lietuvoje. Manau, kad tie įstatymų projektai, kurie buvo svarstomi Seime, labai ilgai užsitęsė.

Vilniaus apskrityje pernai sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 15,082 mlrd. eurų ir sudarė 40,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje pernai sukurta 19,8 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje - 11,6 proc., arba atitinkamai 7,395 mlrd. ir 4,316 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Pernai Šiaulių apskrityje sukurta 7,2 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje - 6 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, trečiąjį šių metų ketvirtį siekęs tik 1,6 proc., šių metų pabaigoje tikriausiai plėtosis panašiu tempu, o pagyvėjimo galima tikėtis 2017-aisiais, teigia Lietuvos banko ekonomistas. „Dabartinė BVP plėtra nėra itin sparti – esame pripratę prie gerokai spartesnio ūkio augimo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,7 proc. Akivaizdu, kad tai nėra toks augimo tempas, kurio norėtume ir kuris leistų sparčiau vytis turtingesnes Europos šalis. Pagrindinės priežastys, neleidžiančios ekonomikai augti sparčiau, yra vangios investicijos ir išliekantis neigiamas verslo atsargų pokytis. Vartojimas išlieka atsparus Atlyginimams šiemet Lietuvoje augant daugiau kaip 7 proc.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečią 2016 metų ketvirtį šalies BVP padidėjo 1,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, o tai vis dar yra tam tikras pasiekimas sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis. Kita vertus, didesnės BVP kilimo spartos pasigendame todėl, kad ji garantuotų, jog šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.