Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Angelė.
Moteris pasakojo, kad neseniai pardavė savo būstą ir nusipirko kitą.
„Gyvenau dideliame trijų kambarių bute, mokėjau didžiules sąskaitas už šildymą, vos pakakdavo pensijos komunaliniams mokesčiams sumokėti. Galiausiai vaikai patarė butą parduoti ir nusipirkti kitą – mažesnį.
Taip ir padariau. Savo butą pardaviau, netrukus radau ir nusipirkau kitą, tačiau jam reikėjo atlikti remontą. Todėl kuriam laikui apsigyvenau pas sūnų“, – pasakojo Angelė.
Netrukus ji pastebėjo, kad „Sodra“ nustojo jai mokėti pensiją.
„Iš karto susisiekiau su „Sodra“ ir paklausiau, kur mano pinigai. Gavau atsakymą, kad nesu deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Todėl „Sodra“ negali patikrinti, ar iš viso egzistuoju, todėl pensijos mokėjimą ir nutraukė.
„Sodra“ aiškino, kad privalau deklaruoti gyvenamąją vietą, tada vėl pradės mokėti pensiją ir grąžins pinigus už tuos mėnesius, kai buvau nedeklaruota“, – sakė moteris.
Ji tikino, kad netrukus gyvenamąją vietą deklaravo.
„Pensiją „Sodra“ pradėjo mokėti, tačiau vis dar nesulaukiu pinigų už praėjusius mėnesius, kai pensijos mokėjimas man buvo nutrauktas.
„Sodra“ žadėjo juos grąžinti, bet tai atrodo ir liks tik pažadais. Atrodo, kad valdžia tik ir ieško būdų, kad galėtų žmogų palikti be pinigų. Ar svarbu, kur ir kada deklaravau savo gyvenamąją vietą? Juk pensiją pradėjau gauti prieš keletą metų. O dabar „Sodra“ pasinaudojusi aplinkybėmis sugalvojo mano pinigus atimti“, – skundėsi Angelė.
Pensija mokama tik deklaravus gyvenamąją vietą
„Sodra“ komentuodama šią situaciją tikino, kad socialinio draudimo pensijas gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams.
„Tokią tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymas. Pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Kai žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje arba jį įtraukus į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, be atskiro prašymo. Žmonėms taip pat grąžinami pinigai už tuos mėnesius, kai pensijos mokėjimas buvo sustabdytas“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, deklaruoti gyvenamąją vietą galima atvykus į savo seniūniją ar savivaldybę, taip pat per elektroninius valdžios vartus.
Pensininkas – beveik kas trečias
2022 m. pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Pensijų gavėjų skaičius, palyginti su 2021 m., padidėjo labai nežymiai (0,3 tūkst.) ir sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 m. – 31,4 proc.).
Su senatve susijusių pensijų (įskaitant valstybinio socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo), šalpos, valstybinės ir pareigūnų ir karių pensijas senatvės pensijos amžiaus gavėjams) gavėjų skaičius per metus padidėjo 4,6 tūkst. (0,7 proc.) ir 2022 m. pabaigoje buvo 668,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis nuolatinių šalies gyventojų.
2022 m. vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 m. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 540 eurų.
Išankstines senatvės pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės, pareigūnų ir karių už tarnybą) 2022 m. pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 m.
2022 m. pabaigoje netekto darbingumo pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), šalpos ir pareigūnų ir karių pensijas darbingo amžiaus gavėjams) gavo 143 tūkst., arba apie 8 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,7 tūkst. (1,2 proc.).
Asmenų, gavusių našlių ir našlaičių pensijas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,6 tūkst. (1 proc.). Jų skaičius 2022 m. pabaigoje buvo 244,9 tūkst. Dauguma našlių pensijų gavėjų taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.
Išankstiniais duomenimis, 2022 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2021 m., padidėjo 548 mln. eurų (13,7 proc.) ir sudarė 4,6 mlrd. eurų.
Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu, 2022 m. sudarė 6,8 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2021 m. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.