Tačiau vienišos mamos stengiasi vaikus apsaugoti nuo prievolės rūpintis tėvu. Kartais jos nesiteisia alimentų, kad vaikams suaugus tėvas neprisiteistų iš jų išlaikymo.
Apie tai kilo diskusija viename iš socialinių tinklų. Taigi, ar tėvai gali prisiteisti išlaikymą iš savo vaikų? Ir ar dėl to vertėtų atsisakyti ir alimentų?
Už alimentus prašys išlaikymo senatvėje?
Vilnietė Aurelija išsiskyrė su vyru ir svarsto, ar prisiteisti alimentus.
„Buvęs vyras visiškai nebendrauja su vaiku, nepalaiko jokio ryšio. Svarstau, ar prisiteisti alimentus. Finansinė pagalba būtų ne pro šalį, tačiau baiminuosi, kad kai vyras bus vyresnis, o sūnus užaugs, viskas apsivers. Tėvas bandys prisiteisti išlaikymą iš sūnaus.
Vyras turi skolų, jam nerūpi nei jo paties, nei vaikų finansinė gerovė. Jeigu dabar jis padės išlaikyti sūnų, senatvėje turėsime jam padėti, nors dabar ir nerodo, jokio noro su mumis bendrauti“, – dalijosi moteris.
Komentatoriai moteriai ėmė patarinėti.
Viena taip pat vieniša mama patarė būtinai prašyti alimentų.
„Pati viena auginu du vaikus, žinau, kaip tai sunku, visomis prasmėmis, todėl finansinė pagalba yra būtina. Prisiteiskite alimentus, nors ir nedidelę sumą.
Juk alimentai mokami iki vaikų pilnametystės arba ilgiau, jeigu jie mokosi. Vaikams užaugus, alimentų prievolės nebeliks. O suaugę žmonės patys savimi tegu rūpinasi, jie neturėtų įpareigoti vaikų, juos išlaikyti“, – rašė moteris.
Tuo metu kita komentatorė siūlė atsargiai viską apsvarstyti.
„Būkite atsargi, tėvas tikrai senatvėje gali bandyti prisiteisti išlaikymą iš savo vaikų. Todėl gerai apsvarstykite, ar norite įpareigoti sūnų vėliau išlaikyti savo tėvą. Juolab, kad jie šiuo metu nepalaiko jokių ryšių“, – patarė kita mama.
Tėvai privalo padėti tėvams
Portalo tv3.lt kalbinti teisininkai tikino, kad tėvai gali prisiteisti išlaikymą iš savo vaikų.
„Ratio Legis“ advokatės Vilijos Gražulytės teigimu, įstatymai numato, kad pilnamečių vaikų pareiga yra išlaikyti savo tėvus, kai šie yra nedarbingi, jiems reikalinga parama, rūpinimasis.
„Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į visų pilnamečių to tėvo ar motinos vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
Be to, jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina tėvais, teismas iš vaikų gali priteisti ne tik išlaikymą, bet ir papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys“, – komentavo advokatė.
Advokatė Diana Višinskienė irgi antrino, kad vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus tėvus.
„Tačiau pareiga pilnamečių vaikų pareiga tėvams nėra absoliuti, t. y. egzistuoja sąlygos, kurioms esant, toks išlaikymas gali būti priteistas:
1) tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba jiems turi būti nustatytas neįgalumas;
2) nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas – šioje vietoje svarbu paminėti, kad teismas vertina ne tik tėvų materialinę padėtį, tačiau ir vaikų finansines galimybes teikti išlaikymą, turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, būtinuosius poreikius ir pan.“ – aiškino advokatė.
Atvejai, kuomet tėvai save išsilaikyti privalo patys
Anot D. Višinskienės, jeigu nedarbingi tėvai turi pakankamai lėšų gyventi, gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan., teisės į išlaikymą neturi.
„Dar daugiau – teismai, nagrinėdama tokias civilines bylas, netgi vertina, dėl kokių priežasčių ieškovo finansinė būklė yra prasta, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių asmuo gauna mažą senatvės pensiją.
Pavyzdžiui, vienoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas užsiėmė veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, tačiau nedeklaravo pajamų, nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir pan., santaupų nekaupė, todėl akivaizdu, kad pats ieškovas sudarė sąlygas, kad gana ilgą laiką jis nebuvo draustas pensijų socialiniu draudimu – tai buvo vienas iš argumentų, dėl kurių teismas ieškovo ieškinį atmetė“, – kalbėjo D. Višinskienė.
Advokatės teigimu, tai, kad tėvas yra nedarbingas ir jam yra reikalingas materialinis išlaikymas, turi įrodyti ieškovas, pats tėvas.
„Tačiau svarbu pabrėžti, kad teismas turi teisę atleisti pilnametį vaiką nuo tėvo išlaikymo, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir pan. Šią sąlygą privalo įrodyti vaikai“, – komentavo D. Višinskienė.
Advokatės V. Gražulytė irgi pastebėjo, kad ne visada tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo.
Pavyzdžiui, teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams; arba, kai tėvų finansinė padėtis yra itin gera ir priteisti tokio išlaikymo nėra objektyvių priežasčių“, – pastebėjo advokatė.
Kiek tėvams pavyksta prisiteisti iš vaikų?
D. Višinskienės teigė, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, privalo nustatyti ne tik tėvo finansinę padėtį, tačiau ir tėvo poreikius, t. y. kokia pinigų suma yra reikalinga būtiniesiems poreikiams patenkinti ir kokia pinigų suma yra trūkstama tokiems poreikiams patenkinti.
„Poreikių dydį privalo įrodyti ieškovas (tėvas). Teismų praktikoje yra nurodoma, kad vertinant būtinųjų poreikių dydį, orientaciniu kriterijumi yra laikoma minimali mėnesinė alga (šiandien vieno asmens būtinųjų poreikių dydis yra apie 633 eurų), tačiau atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir pateikiamus įrodymus, teismas gali nustatyti tiek didesnius, tiek mažesnius poreikius“, – skaičiavo advokatė.
Anot jos, pavyzdžių, kuomet tėvai siekia priteisti išlaikymą yra labai mažai. Tačiau porą jų V. Gražulytė pateikė.
„Pavyzdžiui, ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti išlaikymą po 180 eurų kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovai yra ieškovo sūnūs, juos iki pilnametystės išlaikė, jais rūpinosi. Šiuo metu atsakovai pilnamečiai, sveiki, darbingi, abu yra įmonių savininkai ir gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, o ieškovas neįgalus, negali dirbti dėl operuotų kojų ir stuburo sutrikimų, gauna tik 193 eurų neįgalumo pensiją, gyvena žemiau skurdo ribos, nekilnojamojo turto neturi.
Tačiau sūnūs tikino, kad tėvas girtavo, o išsiskyręs su žmona (atsakovų mama) susitarė, kad jis išlaikys vieną vaiką, mama – kitą, tačiau ieškovas vaikų neišlaikė. Būdami jau pilnamečiai atsakovai stengėsi padėti ieškovui gydytis nuo alkoholizmo, tačiau nesėkmingai.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Buvo paduotas apeliacinis skundas. Antroji instancija sprendimą paliko nepakeistą“, – komentavo advokatė.
Anot jos, kitas pavyzdys rodo, kad išlaikymą prisiteisti gali pavykti.
„Prieš daugiau nei 10 metų ieškovė nurodė, kad jos sveikata yra pašlijusi, jai nustatytas 50 proc. darbingumo netekimo lygis. Ji negali susirasti darbo, jos pajamos yra mažos, todėl jai vienai yra sunku išsilaikyti. Pirmosios instancijos teismas tenkino tokį ieškovės reikalavimą bei priteisė jai po 150 litų (kas šiuo metu atitinka 43,44 euro) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos“, – pasakojo V. Gražulytė.
Pasak D. Višinskienės, tėvai gėdijasi kreiptis į teismą dėl išlaikymo.
„Tėvai mano, kad tai jiems tenka atsakomybė dėl netinkamai išugdytų vaikų, kurie nesuvokia, kad tėvams yra reikalinga parama.
Šiuo atveju į teismą kreipiasi tie tėvai, kurių santykiai su vaikais yra labai konfliktiški, arba tokių santykių išvis nėra“, – pastebėjo advokatė.
