Lenkijoje bankų, taip pat kredito unijų, vartojimo kredito ir draudimo bendrovių turtas buvo apmokestintas dar 2016 m.
Mokestis imtas taikyti bankų turtui, kurio vertė viršija 4 mlrd. zlotų, kas dabartiniu kursu būtų daugiau kaip 910 mln. eurų. Tokiam turtui nustatytas 0,0366 proc. mokestis per mėnesį. Nuosavam bankų turtui, taip pat valstybės iždo obligacijoms.
Lietuvos banko duomenimis, šalyje veikiantys bankai turi per 28 mlrd. eurų turto. Pvz., „Swedbank“ turtas šių metų pradžioje sudarė 9,4 mlrd. eurų, SEB banko grupės turtas – 7,9 mlrd. eurų.
Jeigu šiedu bankai veiktų Lenkijoje, turėdami tiek turto per mėnesį jie sumokėtų po keliolika milijonų eurų mokesčio per metus.
Vis dėlto kol kas neaišku, koks šio mokesčio modelis būtų taikomas Lietuvoje. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai atsargiai vertina valdančiųjų užmojį.
Kokio mokesčio bijo bankai
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad bankus apmokestinti reikia, tačiau ne taip, kaip dabar siūlo valdantieji.
„Ne visi bankų aktyvai yra vienodi. Europos statistika rodo, kad 2/3 europietiškų bankų pinigų yra „sukišama“ į spekuliatyvinius instrumentus ir realiai ekonomikai neduoda jokios naudos.
Likęs turtas vėlgi pasiskirsto į valstybinius kažkokius projektus ir vertybinius popierius, viešuosius, savivaldybių ir t.t. Bet 1/3 lyg ir yra normali ekonominė veikla, tai yra skolinimas.
Apmokestinti kažkuo viską ir manyti, kad bankai nuo to nepabėgs, būtų laiko gaišimas, visiškas nesusipratimas. Visiškai aišku, kad nuo tokio mokesčio jie bėgs, gudraus, slėps buhalterinius straipsnius kuo toliau, potencialiai kur nors „ofšorinėse“ bendrovėse“, – komentavo direktorius.
Todėl, jo nuomone, apmokestinti reikėtų tik spekuliacinius aktyvus, o dar geriau – finansines transakcijas:
„Spekuliacinių ir finansinių transakcijų mokestis yra tai, kas galiausiai sustabdo finansines institucijas nuo dažnai nereikalingų sekundinių manipuliacijų vertybinių popierių kursais.
Tada tai potencialiai šiek tiek prisideda prie to, kad bankiniai pinigai perorientuojami į realią ekonomiką. Taigi, tokiam mokesčiui, koks yra siūlomas dabar, nematau ateities. Bet jeigu apie tai būtų rimtai pagalvota, protingai viską suskaičiavus, išklausius specialistų, toks mokestis turi prasmę“, – komentavo K. Kupšys.
Anot jo, finansinių transakcijų mokesčio bijo visos finansų institucijos, nes jos puikiai supranta, kad tai užkirstų kelią jų spekuliacijoms.
„Galbūt jeigu užkirstume kelią jų spekuliacijoms, tai mums automatiškai reikštų didesnes galimybes skolintis atpalaiduotų pinigus toms realioms ekonominėms veikloms“, – svarstė pašnekovas.
Kiek kainuos ir kokia bus nauda
Komercinių bankų priežiūrą vykdančio Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pasiūlymuose apie planuojamą mokestį pasigenda jų kaštų ir naudos analizės.
„Europos Centrinis Bankas, teikęs nuomonę prieš įvedant tokį mokestį kai kuriose šalyse, irgi akcentavo: būtina turėti išsamų kaštų ir naudos įvertinimą – finansiniam stabilumui, pinigų politikai, bankų veiklai, biudžeto balansui.
Mokestis mažai pateisinamas, jei jis nėra susietas su specifine sistemine rizika, kylančia iš finansų sektoriaus ir nėra naudojamas tai rizikai mažinti, o naudojamas bendrai biudžeto įplaukoms padidinti“, – aiškino valdybos narys.
Jo teigimu, bankų mokesčio taikymo motyvacija skirtingose šalyse nevienoda: antai Didžiojoje Britanijoje jis daugiau skirtas didinti finansinį stabilumą, Švedijoje kalbama apie papildomas pajamas krašto apsaugai.
„Kaip galima suprasti iš paviešinto pasiūlymo, Lietuvoje iš to mokesčio surinktas pajamas norima skirti įvairioms socialinėms reikmėms. Bet šių reikmių finansavimo problema mūsų šalyje kyla iš nepakankamo perskirstymo per biudžetą.
Suprantama, kad bankų apmokestinimas būtų gana paprastas ir tiesmukas būdas gauti didesnes pajamas, juo labiau, tai būtų populiaru prieš rinkimus, nes bankų įvaizdis visuomenės akyse nėra aukšto lygio. Vis dėlto klausimų dėl perskirstymo per biudžetą daugiausia kyla dėl šešėlinės ekonomikos, didelio lengvatų skaičiaus, apmokestinimo skirtumų pagal veiklos formas ar pagal pajamų kilmę ir panašiai. Todėl ilgalaikių sprendimų turėtų būti ieškoma taisant apmokestinimo ydas“, – įsitikinęs M. Jurgilas.
Vadina visuomenės kvailinimu
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius mano, kad įvedus naują mokestį, jį mokėtų visi Lietuvos gyventojai.
„Manome, kad politikai neturėtų kvailinti visuomenės – kalbėdami apie vadinamąjį bankų aktyvų mokestį, jie iš tikrųjų kalba apie naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms. Be to, tokio mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jis taip pat mano, kad įvesti tokio mokesčio negalima be nuodugnios kaštų ir naudos analizės, nes jis neigiamai atsilieptų tiek gyventojų ir įmonių finansams, tiek visai Lietuvos ekonomikai ir šalies investiciniam patrauklumui.
„Dėl naujo mokesčio pabrangtų bankų paslaugos gyventojams bei įmonėms. Pakilus skolinimo kainai, ekonomika pradėtų lėtėti.
Svarstyti galimybę įvesti tokį mokestį, neatlikus analizės bei neskyrus pakankamai laiko diskusijoms, būtų neatsakinga ir netoliaregiška bei reikštų, kad nesugebame pasimokyti iš kitų šalių klaidų, kurios taip pat buvo padarytos skubotai“, – aiškino M. Zalatorius.
Bankų aktyvų mokestis buvo įvestas Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje – beje, iš šių šalių tik pastaroji priklauso euro zonai.
„Atsiradus šiam mokesčiui, kaip rodo šių posovietinių valstybių patirtis, kilo vidutinė palūkanų norma, brango bankų paslaugos. Labiausiai nukentėjo besiskolinančios įmonės ir gyventojai.
Rumunijoje toks mokestis net buvo pavadintas „valstybės godumo mokesčiu“, mat juo, kaip ir Lietuvoje, siekiama surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Vengrijoje vyriausybei įvedus šį mokestį, dėl neapibrėžtumo susitraukė kreditavimo apimtys ir net išaugo nedarbas, o vyriausybė po kurio laiko turėjo pripažinti, kad tokio mokesčio įvedimas neigiamai atsiliepė visai ekonomikai“, – aiškino M. Zalatorius.
Panaši situacija esą susidarė ir Slovakijoje, kur sumažėjo skolinimo apimtys ir išaugo skolinimo kaina. Kaimyninėje Lenkijoje dėl šio mokesčio pakilo vidutinė palūkanų norma, kuri, atskaičius 3 mėn. WABOR, yra lygi 2,7 proc., kas yra net 0,4 proc. punkto daugiau nei šiandien Lietuvoje.
Beje, kaip neseniai buvo rašyta, Lietuvoje veikiantys bankai gyventojams skolina kur kas brangiau nei tai daroma kitose euro zonos šalyse.
