marius jurgilas

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas atsistatydina iš pareigų valdyboje ir centriniame banke.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teikia prezidentui Gitanui Nausėdai priimti jo atsistatydinimą, panešė LB.  M. Jurgilas šioje LB valdyboje dirba nuo 2019 metų gegužės 16 dienos, jis buvo paskirtas šešeriems metams. Iki tol jis jau buvo valdybos nariu vieną kadenciją.

Lietuvos vardas ir lietuviška įmonė neseniai buvo paminėti užsienio žurnalistų paviešinto galimo pinigų plovimo tyrime. Tąkart Lietuvos bankas (LB) viešojoje erdvėje sulaukė kritikos ir klausimų, ar įmonių priežiūra šalyje atliekama išties efektyviai.

Lietuvos bankų sektoriaus pelningumas pastaruosius trejus metus mažėja, tačiau išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), bankai taip pat turi rekordiškai daug laisvų lėšų, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas. „Padengimas likvidžiu turtu šiuo metu yra aštuonis kartus didesnis nei minimalus reikalavimas, kuris yra 100 procentų. Tai rekordiškai didelis rodiklis. (...) Bankų pelningumas mažėja paskutinius trejus metus, pernai jis sumažėjo 16,4 proc.

Tik pusė patikrintų mokėjimo paslaugų teikėjų tinkamai informuoja klientus apie pritaikytus komisinius mokesčius už paslaugas, rodo Lietuvos banko tyrimas. Veikloje užfiksuotus trūkumus jie įpareigoti pašalinti, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tiesa, jame neatskleidžiama, kurie bankai ar kitos mokėjimo įstaigos apie taikomus paslaugų mokesčius klientus informuoja netinkamai.

  Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šiemet išvengs nepatogumų, kai jų pavedimai nepasiekia tikslo laiku. Pirmą kartą per didžiąsias metų šventes momentiniai pavedimai vyks ir pinigai pasieks gavėjus per kelias sekundes, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.  „Momentiniai mokėjimai daugeliui bankų klientų išsprendė ilgus metus besikartojusią problemą, nuolat kėlusią sumaištį metų pabaigoje.

Lietuvos bankas, kitų metų pradžioje planuojantis išleisti pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN, teigia, kad ateityje skaitmeninės valiutos galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi.

Lietuvos bankas už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus skyrė MisterTango, UAB, 245 tūkst. Eur baudą ir prevencijos tikslu apribojo veiklą. „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai finansų įstaigose Lietuvos bankas skiria ir ateityje skirs ypatingą dėmesį. MisterTango bendrovėje rasta šiurkščių ir sistemingų pažeidimų, kai kurie iš jų buvo pakartotiniai.

Valdantieji nebeslepia planų įvesti naujus mokesčius, tarp kurių minimas ir bankų apmokestinimas. Panašus mokestis egzistuoja, pvz., Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Tačiau specialistai atsargiai vertina jo įvedimą Lietuvoje. Lenkijoje bankų, taip pat kredito unijų, vartojimo kredito ir draudimo bendrovių turtas buvo apmokestintas dar 2016 m. Mokestis imtas taikyti bankų turtui, kurio vertė viršija 4 mlrd. zlotų, kas dabartiniu kursu būtų daugiau kaip 910 mln. eurų.

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – 1,52 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims galios per pusę mažesnė kaina, rašoma išplatintame pranešime. Dabar maksimali krepšelio kaina yra 1,5 euro. „Jau trejus metus bankai ir kredito unijos gyventojams siūlo mokėjimo paslaugų krepšelius, tai yra suteikia galimybę už fiksuotą kainą naudotis visomis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Nerimaudamos dėl „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo, dešimtys finansinių technologijų („fintech“) bendrovių kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamos išduoti veiklos licencijas, jos suteiktų galimybę veikti Europos Sąjungos (ES) rinkoje. „Manome, kad iš „fintech“ bendrovių šiemet sulauksime maždaug 100 prašymų“, – naujienų agentūrai AFP antradienį pareiškė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ vadovo tėvas užima aukštas pareigas Rusijos dujų koncerne „Gazprom“, Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis jokios naujos informacijos apie šią bendrovę ir nematantis pagrindo papildomam vertinimui. LB valdybos narys Marius Jurgilas kartu perspėja dėl viešojoje erdvėje formuojamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema.

Veiklos Lietuvoje dar nė nepradėjęs, tačiau licenciją jai gavęs „Revolut“ dėl šalies bankų sistemai neva keliamų grėsmių jau linksniuojamas kasdien. Nerimaujama ne tik dėl to, kad „Revolut“ žada klientus vilioti lengvai ir greitai dalinamomis paskolomis, bet ir dėl indėlių saugumo. Štai jeigu „Revolut“, kuris žada iš mūsų šalies aptarnauti visą Europos Sąjungą, ištiktų bankrotas, startuolio indėlių draudimo našta tektų ne kam kitam, o Lietuvai. O tai esą gali nugramzdinti visą šalies ekonomiką.

Lapkričio 6 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų aukso monetą, skirtą technologijos mokslams iš serijos „Lietuvos mokslas“. Ant naujosios monetos iškaldinti pirmi lietuviški į kosmosą paleisti palydovai ir kosmose nuskambėję pirmieji lietuviški žodžiai. „Į kosmosą paleisti pirmieji lietuviški palydovai atvertė naują kosmoso tyrinėjimų puslapį Lietuvos mokslo istorijoje.

Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink pradėjo veikti tarpbankiniai momentiniai mokėjimai – jie atliekami keliais mobiliojo telefono ar kito įrenginio mygtukų paspaudimais, o lėšos įskaitomos per kelias sekundes. CENTROlink sistemoje pirmuosius tarpbankinius momentinius mokėjimus atliko finansinių technologijų (fintech) bendrovė „TransferWise“, teigiama Lietuvos banko pranešime. „Esame tarp pirmųjų Europoje drąsiai atvėrę rinkai momentinių mokėjimų erdvę.

Jau šį rudenį atveriamas kelias paprastesniems ir greitesniems mokėjimams tarp skirtingų bankų – norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį. Lietuvos banko iniciatyvą sukurti bankų sąskaitos ir telefono numerių susiejimo sistemą aktyviai palaiko trys šalies komerciniai bankai, kurie ketina naudotis šia centrinio banko plėtojama paslauga.

Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma pranešime spaudai.  „Naujos įstatymo nuostatos įtvirtina gerąją Europos mokėjimo paslaugų praktiką mūsų teisėje.

Lietuvos banko valdyba atšaukė UAB „Paypay.lt“ mokėjimo įstaigos licenciją, kadangi ši bendrovė ilgiau kaip 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradėjo teikti mokėjimo paslaugų. Atšaukus licenciją įstaiga nebeturi teisės teikti mokėjimo paslaugų. „Tokią Finansų įstaigų įstatyme nustatytą priemonę pritaikėme pirmą kartą, tačiau tikėtina, kad tai gali ir pasikartoti.

Vieno didžiausių bankų Baltijos šalyse „Luminor“ pinigų pervedimo sutrikimai, trukę 4 dienas ir sutvarkyti tik sekmadienį, kelia nerimo Lietuvos bankui. Pasak centrinio banko, tokie incidentai yra netoleruotini, todėl komerciniai bankai ateityje turės turėti atsarginį elektroninių mokėjimų kanalą. „Elektroniniams mokėjimams įgaunant vis didesnę reikšmę, incidentai, kaip šis, yra netoleruotini.

Vilniuje SEB bankas atidarė Inovacijų centrą – bendradarbystės ir inovacijų kūrimo erdvę finansinių ir kitų inovatyvių technologijų entuziastams, startuoliams bei sparčiai augti siekiančių mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Daugiau negu 300 kv. metrų erdvėje įrengtos vietos darbui, susitikimams ir renginiams. Atidarymo renginyje dalyvavusio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, inovacija yra startuolio DNR dalis, be jos – nė iš vietos.

Lietuvos ir Singapūro centriniai bankai bendradarbiaus finansinių technologijų (angl. „fintech“) srityje. Lietuvos bankas pranešė pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą su Singapūro pinigų institucija. Tikimasi, kad jis atvers kelią bendriems inovacijų projektams, o „fintech“ įmonės paprasčiau gaus informaciją ir konsultacija. „Lietuvos siekį įsitvirtinti kaip vartams finansų įmonėms į Europą jau yra pripažinę investuotojai iš viso pasaulio.

Palankios sąlygos finansinių technologijų (FinTech) veiklai Lietuvoje jau pritraukė gausų šalies ir užsienio bendrovių būrį. Įgyvendinus numatomas FinTech plėtrą skatinančias iniciatyvas, sektorius gali sulaukti daugiau investicijų ir darbo vietų, o vartotojai – gausesnio finansinių paslaugų pasirinkimo. „Jaučiame didžiulį susidomėjimą plėtoti FinTech veiklą Lietuvoje.

Lietuvos banko inicijuotame seminare Pekine Valdybos narys Marius Jurgilas Kinijos mokėjimų, el. prekybos ir kitų sektorių lyderiams pristato finansinių technologijų (FinTech) galimybes Lietuvoje. „Kinijos el. prekybos, mokėjimų ir finansinių technologijų sektoriai sparčiai auga ir ieško plėtros galimybių visame pasaulyje. Šį dėmesį jaučiame ir mes, nes turime ką pasiūlyti.

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims – 0,75 Eur. Kartu priimtas sprendimas nekeisti plačios krepšelio sudėties. „Būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina pradėta riboti neseniai, bet tai iš esmės pakeitė rinką.

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.

Informacinių technologijų bendroves vienijanti asociacija „Infobalt“, įkūrusi grupę „Fintech Lithuania“, tikisi paskatinti finansų technologijų plėtrą Lietuvoje. Tikimasi sukurti technologijų ir jas eksportuoti, tačiau asociacija pabrėžia, kad susirūpinimo kelia švietimas ir specialistų trūkumas. „Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus teigia, jog IT sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir turintis plėtros galimybių. Tačiau, jo teigimu, būtina keisti švietimo sistemą.

Jungtinėje Karalystėje lietuvių įkurta pinigų perlaidų bendrovė „TransferGo“ nori gauti Lietuvos banko suteikiamą elektroninių pinigų licenciją - tokiu atveju ji galės teikti elektroninių pinigų laikymo, pervedimo bei kitas finansines paslaugas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. „Šis plėtros žingsnis mums atveria naują bendrovės vystymo etapą.

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos bankas tikisi, kad ilgainiui tai ne tik sumažins kainas, bet pritrauks naujų įmonių.  Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus.

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Jau kitais metais finansų sektoriuje įsigalios dvi komercinių bankų vystomos programos: klientų identifikavimas ir momentiniai mokėjimai. Pastaroji naujovė ypač turėtų nepatikti patiems bankams, nes teks pasiūlyti pigesnes elektronines paslaugas. Komerciniai bankai tikslių detalių kol kas atskleisti nelinkę, tačiau tiek klientų identifikavimo sistemos, tiek momentinių mokėjimų tikslą paaiškina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Per kelerius pastaruosius metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų sistemą būtina pertvarkyti, sako Lietuvos banko atstovai. Anot jų, reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje. „Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai.

Kilus skandalui dėl maisto prekių kainų augimo, bankų ekonomistai pabrėžė, kad didesnis ir nekontroliuojamas kainų augimas matomas paslaugų sektoriuje. Vis dėlto tarp paslaugų nepaminėtos bankų teikiamos paslaugos, kurios taip pat augo ir daugiau nei dvigubai.  Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni. „Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame.

Grynieji pinigai, naudojami transakcijose, labai stipriai koreliuoja su šešėliu, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. „Europoje vidutiniškai vienas žmogus per metus atlieka 180 transakcijų elektroniniu būdu. Tose Europos šalyse, kuriose atliekama daugiau transakcijų, šešėlis sudaro apie 10-15 proc. Jeigu paimsime šalis, kuriose elektroninių mokėjimų atliekama žymiai mažiau nei 180, tai yra likusi Europos pusė, ten šešėlis yra 30 proc.

 Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatai. „Grynieji pinigai vis dar yra itin populiari mokėjimo priemonė, tačiau gyventojų mokėjimo įpročiai reikšmingai keičiasi.

Šiandien iš Lietuvos banko pinigų saugyklos iškeliavo pirmoji lietuviškų eurų monetų partija. Ji skirta vienam komerciniam bankui, kuris pirmasis pasiėmė 2 eurų monetų už 45 tūkst. eurų. „Pirminis grynųjų eurų monetų paskirstymas komerciniams bankams pradėtas numatytu laiku. Pirmasis startavo nedidelis bankas, imantis eurų monetas nedideliais kiekiais. Netrukus į procesą įsitrauks ir didieji bankai.

Lietuvos banke sudaryta ekspertų darbo grupė atliko kredito unijų sektoriaus tyrimą ir parengė siūlymus dėl esminių unijų stiprinimo priemonių. Lietuvos bankas pirmą kartą kviečia viešai diskutuoti dėl ekspertų vertinimų, kaip padidinti unijų konkurencingumą, sustiprinti jų kapitalą ir valdymo kokybę. „Ir ekspertų tyrimas, ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos rodo, kad tiesiausias kelias į kredito unijų sektoriaus stiprinimą – kooperacija.

Stasys Šliožas Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus– 2015 – įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių eurų monetų ir centų nacionalinę pusę. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį. Lietuvos monetų kalykla tam darbui intensyviai ruošiasi“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Gyventojai ir verslas mokėjimams grynaisiais komercinių bankų skyriuose atrado alternatyvą: didžiąją šių paslaugų rinkos dalį atsiriekė bankų konkurentai – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei kredito unijos, teigiama Lietuvos banko išplatintame pranešime.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Marius Jurgilas. Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų bei verslo pasaulio autoritetų.