Pristatydami naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą apie tai kalbėjo centrinio banko atstovai.
„Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – perspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai paėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą.
Šalies ūkis šiemet augo sparčiau nei prognozuota ir sparčiau nei praėjusiais metais. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas.
Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ateityje augs lėčiau.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet BVP augs 3,7 proc., o kitais metais plėtra sulėtės iki 2,5 proc.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus atkreipė dėmesį, kad apie artėjančią ekonomikos krizę gali signalizuoti ir „Google“ paieška, kurioje pastaruoju metu gerokai išaugo žodžio „recesija“ paieška.
„Optimizmo stokoja tiek ekonomikos ekspertai, tiek rinkos“, – komentavo direktorius ir pridūrė, kad pesimistinės nuotaikos stebimos visame pasaulyje – tiek JAV, Vakarų Europoje, tiek ir Azijos šalyse.
G. Šimkaus teigimu, Lietuvoje gyventojų lūkesčiai dar gana geri, nors jie geresni nei stebima kitose ES šalyse, tačiau jau pastebima jų prastėjimo tendencija.
„Nors iš pažiūros tęsiasi darbuotojų „aukso amžius“ ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos bankas taip pat prognozuoja, kad toliau didės ir kainos, ypač paslaugų kainos. 2020 m. Lietuvoje prognozuojama 2,2 proc. infliacija. Paslaugos turėtų brangti apie 5 proc.
Ekonomistų vertinimu, paslaugų brangimo atokvėpio galima tikėtis tik tuo metu, kai ims lėtėti darbo užmokesčio augimas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis didės 8,5 proc., o kitais metais šis augimas sulėtės iki 6,7 proc.
G. Šimkus taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sulėtintų Lietuvos ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP dėl to sumažėtų 0,8 proc. punkto.
Paklaustas, kaip vertina pasigirdusius siūlymus įvesti mokestį bankų turtui direktorius, buvo atsargus.
„Pasiūlymas yra pasiūlymu. Labai svarbu nekartoti tų apmokestinimo klaidų“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tam reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę.
Direktorius atkreipė dėmesį, kad 75 proc. bankų turto yra paskolos gyventojams ir įmonėms. Taigi, kokį poveikį turėtų naujas mokestis labiausiai priklausytų nuo to, kas tiksliai bus apmokestinama.
