kęstutis kupšys

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Elektra biržoje per mėnesį jau atpigo daugiau kaip trigubai, tačiau nepriklausomais vadinami elektros tiekėjai tarifų gyventojams mažinti neskuba. Rinkos ekspertai jau pripažįsta, kad ir elektros rinkoje Lietuvoje konkurencijos sukurti nepavyko. Visgi vartotojų gynėjai ragina gyventojus nemiegoti, o reikalauti mažesnių elektros kainų, grasinti pereiti pas konkurentus. Matydami tokią situaciją, kai kurie tiekėjai jau pradeda naują kovą dėl klientų ir viliones, žadėdami mažesnes kainas.

Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai. O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.

Kai žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi, kaip susimokėti elektros ir šildymo sąskaitas, Europos Centrinis Bankas gyventojams paruošė dovanėlę – jau kelintą kartą kelia paskolų palūkanas ir nežada sustoti. Negana to, visiems aiškina esą didindami palūkanas jie žmones gelbsti, nes vaduoja nuo išaugusių kainų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Į sąskaitą grynus pinigus įnešinėjęs kaunietis verslininkas kaltina bankomatą prarijus 950 jo eurų. Nors bankas aiškina, kad gyventojai su panašiomis problemomis susiduria retai, žmonių, kurie skundžiasi bankomatais, netrūksta. Daliai gyventojų pikta, kad jų bankų skyriuose nebeliko galimybės pasiimti ar įdėti grynųjų pinigų. Kaunietis verslininkas Audrius Chmieliauskas užsiima plytelių verslu. Iš klientų surinktus grynuosius pinigus reguliariai įneša į banko sąskaitą.

Lietuvos komercinių bankų pelnai auga, per pusmetį susižėrę daugiau nei pernai apie 180-imt milijonų eurų paslaugų įkainių bankai nemažino, o priešingai, juos toliau didina. Nuo rugsėjo dalis bankų brangina atsiskaitymo kortelių paštu siuntimą, paslaugų planų mėnesinius mokesčius, kodų generatorių išdavimą, bankų pajamos auga ir dėl palūkanų normų didėjimo.

Perkate ar parduodate automobilį ar kitą turtą už penkis tūkstančius eurų grynaisiais – laukia bauda iš Mokesčių inspekcijos. Seimas patvirtino baudų dydžius, o jos nuo lapkričio sieks net iki 4000 eurų. Dalis tautiečių ir vartotojus ginanti asociacija draudimą laisvai naudotis grynaisiais vadina kišimusi į privatumą. Žmonės mano, kad apsukrūs pardavėjai ir pirkėjai ras būdų apeiti įstatymą. Valdantieji aiškina, kad taip mažins šešėlį.

Infliacijoms pasekmėms mažinti – papildomas komercinių bankų apmokestinimas. Tokiu keliu eina Ispanija, kurioje metinė infliacija perpus mažesnė nei Lietuvoje. Šimtamilijoninius pelnus uždirbančių ir įkainius vis didinančių bankų papildomo apmokestinimo idėją jau pasičiupo mūsiškė Seimo opozicija. Valstiečiai jau kalba, kad bankai turėtų mokėti ir PVM, nuo kurio šis sektorius atleistas. Patys bankai atkerta, kad jau dabar moka papildomą mokestį.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Dauguma Lietuvos piliečių sutiktų padėti skurstančių šalių gyventojams, rodo tyrimas.  Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos ir Vartotojų aljanso atstovai teigia, kad ypač trūksta gyventojų švietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvarių finansų, energijos taupymo ir kitais klausimais. Pasak tyrimo, 71 proc. šalies gyventojų mano, jog verta padėti žmonėms ekonomiškai silpnesnėse šalyse, o 45 proc.

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas šiandien paskelbė azoto dioksido (NO2) koncentracijos duomenis Kaune ir Klaipėdoje. Duomenys verčia sunerimti: labiausiai užterštose vietose mokyklos, vaikų darželiai, šeimų pamėgti prekybos centrai. „Nepateisinama, kad šalia judriausių transporto arterijų, vedančių į prekybos centrus, pastatomos žaidimų aikštelės vaikams.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Valdantieji nebeslepia planų įvesti naujus mokesčius, tarp kurių minimas ir bankų apmokestinimas. Panašus mokestis egzistuoja, pvz., Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Tačiau specialistai atsargiai vertina jo įvedimą Lietuvoje. Lenkijoje bankų, taip pat kredito unijų, vartojimo kredito ir draudimo bendrovių turtas buvo apmokestintas dar 2016 m. Mokestis imtas taikyti bankų turtui, kurio vertė viršija 4 mlrd. zlotų, kas dabartiniu kursu būtų daugiau kaip 910 mln. eurų.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Jau po dvejų – trejų metų lietuviams bus pristatytas dar vienas būdas pensijai kaupti. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad nors politikai apie tai beveik nešneka, bet jau greitai pensijų fondai privalės pasiūlyti naujovę, leisiančią žmonėms privačiai kaupti pensiją migruojant po visą Europos Sąjungą. Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje.

Jau 6 bendrovėms Lietuvoje leista tikrinti, kiek jūs turite pinigų savo bankų sąskaitose. Žmonės nerimauja dėl savo pinigų saugumo. Kai tiek daug įmonių rinks tokią informaciją, ar ji nepateks sukčiams? Kad susimokėtų už elektrą ir dujas, tiekėjai šiems gyventojams primygtinai siūlo nebestovėti eilėse pašte ar parduotuvėse, o naudoti internetinę platformą „Mano gilė“. Tačiau daug vartotojų tokius raginimus atmeta. Vieni apskritai bijo kompiuterio ir interneto.

Jeigu nuspręsite bankomate išsiimti didelę pinigų sumą, nenustebkite, jei sulauksite klausimų iš banko, kur išleidote pinigus ar net be perspėjimo bus užblokuota jūsų sąskaita. Bankai tai vadina prevencija nuo pinigų plovimo, o klientus ginančios organizacijos – priekabiavimu prie žmonių. Priemonės be logikos? Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tai, kad iš bankomato išsiėmus didelę grynųjų pinigų sumą, bankas ima reikalauti paaiškinimo, kur išleidžiami pinigai.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ vadovaujamam konsorciumui perkant kontrolinį Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų paketą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas teigia, kad pokyčių vartotojams bent šiuo metu tikėtis nevertėtų. Pasak Kęstučio Kupšio, kol kas nekalbama apie reikšmingus pasikeitimus „Luminor“ vadovų struktūroje, tad, sandoriui įvykus, jis santūriai vertintų naujų paslaugų ar kokybinio šuolio galimybę.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių kainas, neretai išlenda mažos rinkos argumentas. Būtent mažas šalies dydis lemia, kad kai kurios prekės čia brangesnės. Bent jau taip sako patys prekybininkai. Kiti tuo tarpu ginčija, kad tai tik „sena prekybininkų dainelė“ ir net mažesnėse šalyse galima rasti pigesnių prekių nei Lietuvoje.

Valdančiųjų kova griežtinant prekybą alkoholiu atsirūgo – statistika rodo, kad auga šešėlinė alkoholio prekyba. Tai patvirtina ir viešojoje erdvėje aktyvėjantys skelbimai, siūlantys įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bei vis dažniau policijos sulaikomi nelegalaus alkoholio gamintojai. Šiemet įsigaliojo valdančiųjų inicijuotas prekybos alkoholiu griežtinimas – sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas bei padidintas pardavimo amžius. Taip pat uždrausta alkoholio reklama.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ teigimu, Seime registruotos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo pataisos apribos klientams galimybes save identifikuoti nuotoliniu būdu, kai norima gauti užsienyje veikiančios finansų įstaigos paslaugas. Lietuvos banko atstovai tvirtina, kad asociacija klaidingai interpretuoja įstatymo projekto nuostatas ir klaidina visuomenę.

Didžioji dalis šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių mažmeninės prekybos tinklų praktiką, kai skirtingose jų parduotuvėse tos pačios prekės kainuoja skirtingai, rašoma pranešime spaudai.  Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai. 67,8 proc.

Šalies vartotojų interesus ginantis Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas atliko apklausą, kuria siekta įvertinti, kokie 2016 m. įvykiai atnešė didžiausią naudą Lietuvos vartotojams. Paaiškėjo, kad tai – didesni atlyginimai ir „Lidl Lietuva“ startas bei plėtra šalyje. Lygiai pusė – 50 proc. – visų apklausos dalyvių nurodė, kad didžiausią naudą vartotojams pernai sukūrė iki 380 eurų padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA). 44 proc.

Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir riboti konkurenciją, varžyti kitų rinkos dalyvių galimybes ar pažeisti vartotojų interesus.

Ekonomistai skaičiuoja, kad šešėlis pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, vis dėlto akivaizdu, kad „taškų“ pardavėjai bei samagono gamintojai klientų dar turi. Apie samagono gamintojus ir kas turi įtakos jų „verslo” klestėjimui pasakoja policininkai bei su šiais žmonėmis tiesiogiai susiduriantys ekspertai. Tyrimai rodo, kad beveik pusė, 42 proc.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

Nedidelių kaimo parduotuvių laukia bankrotų banga, jei Seimas nuspręstų uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais kartu su kitomis prekėmis. Kaimų ir mažų miestelių gyventojai, nebegalėdami įsigyti legalių alkoholinių gėrimų, jų ieškos „taškuose“, prekiaujančiuose samagonu ar įvairiais surogatais.

Beveik 1,5 tūkst. juodų dėmių padengė Lietuvos žemėlapį po to, kai prieš aštuonis mėnesius mūsų visuomenei buvo suteikta galimybė apnuoginti šešėlį. Galimybe internetu nurodyti nelegalius alkoholio, cigarečių ar degalų pardavimo taškus žmonės pasinaudojo su kaupu. Per aštuonis mėnesius iš viso Lietuvos žemėlapyje pažymėti net 1424 tokie taškai.

Norvegiško kapitalo AB DNB bankas sausio trečiąją išgirdo dar vieną – jau kone eilinę – niūrą žinią Lietuvos teismuose: vilnietė filologė J. B. apgynė nuo banko savo turtą. Antrosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis sutartis, kuriomis J. B. 2007 metais įsigijo DNB platintą „toksišką“ investicinį produktą – su akcijomis susietas obligacijas (SASO), pritaikant skolos svertą. Klientė per trejus metus patyrė daugiau kaip 370 tūkst.

Lietuvos pirmininkavimo metu, svarstant Tabako direktyvą ir Europos Sąjungos strategiją sugriežtinti kovą su neteisėta prekyba tabaku, buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tai leido išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina cigarečių kontrabandos daromą žalą šaliai bei jos gyventojams ir kokios priemonės, jų nuomone, iš tiesų padėtų sumažinti rūkančių jaunuolių skaičių visuomenėje.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Du didžiausi šalies bankai šiomis dienomis įveda kainodaros ir kai kurių kitokių pokyčių: „Swedbankas“ brangina jo skyriuose atliekamas operacijas ir mažina nemokamai per mėnesį bankomatuose išsigryninti leidžiamą sumą, SEB – nustato naujus operacijų elektroninėje erdvėje limitus naujiems klientams. „Swedbankas“ nuo pirmadienio brangina grynųjų pinigų operacijas banko skyriuose. Beveik triskart brangsta komunalinių mokesčių susimokėjimas.

Nors visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai yra linkę toleruoti nelegalią prekybą, itin aktyvus piliečių įsitraukimas žymint nelegalios prekybos cigaretėmis, alkoholiu ir degalais vietas viršijo iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ autorių lūkesčius. Prieš mėnesį visuomenei pristatytoje svetainėje www.beseselio.lt, kurioje galima anonimiškai pranešti apie šešėlinės prekybos vietas, jau pažymėti 969 taškai.

Jau nebe pirmą kartą imamasi priemonių, galinčių žmones apsaugoti nuo jų pačių – tai yra nuo jų neatsakingumo ar finansinio neišprusimo imant greituosius kreditus. Šį kartą prieš kelias savaites startavusi akcija „Atsisakyk greituko“ siūlo konsultacijas ir galimybę refinansuoti greitųjų kreditų paskolas.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.

Susivienijusios vartotojų organizacijos remia aktyvesnę verslo įmonių kovą siekiant adekvataus bankinių paslaugų už atsiskaitymus įkainojimo, tačiau tikisi, kad nebus pamiršti ir pirkėjų interesai. Tai pareiškė neseniai įsteigto vartotojų organizacijų susivienijimo „Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas“ vadovai, šį trečiadienį pasirašę kreipimąsi į Lietuvos banką.

Bankas yra finansų institucija, siekianti pelno, todėl klysta manantieji, jog bankai rinkos sąlygomis sutiks bendradarbiauti, mano Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt. Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Ar susimąstėte, kur taip netikėtai – vos per pusmetį, na, gal šiek tiek daugiau – pradingo pinigai? Ar teko kada susimąstyti, kaip močiutės iš Stulgių atsiimtas iš banko 10000 litų indėlis prisidėjo prie to, kad kokioje nors rajono biudžetinėje įstaigoje šį balandį galėjo vėluoti 100000 litų atlyginimų fondo pinigai?     Atsakymas – paprastas, kiekvienas supras.

Nuo pirmadienio darbą Eltos komandoje pradeda du patyrę žurnalistai. Anksčiau Prahoje įsikūrusiame "Laisvosios Europos radijuje" (LER) dirbęs Virgis Valentinavičius tapo Eltos užsienio naujienų redaktoriumi, o LER Vilniaus biuro korespondentė Jūratė Damulytė dirbs Eltos korespondente Seime.

Darbą Eltoje pradėjo naujas politikos naujienų redaktorius Vladimiras Laučius. V. Laučius Eltoje kuruos visas vidaus ir užsienio politikos temas. Pristatydamas naująjį kolegą žurnalistų kolektyvui, vyriausiasis Eltos redaktorius Kęstutis Kupšys džiaugėsi, kad į Eltą atėjo tikras politikos profesionalas. "Eltai, o kartu ir jos klientams labai naudinga, kad politiką agentūroje nuo šiol vairuos žmogus, asmeniškai perėjęs visą politinio gyvenimo virtuvę", - sakė K. Kupšys.

Lietuva, kaip ir Švedija, tapdama Europos Sąjungos nare įsipareigoja įsivesti eurą. Tačiau, kaip rodo Švedijos pavyzdys, kada šalis nuspręs šį įsipareigojimą ištesėti, priklauso tik nuo jos. Apie tai kalbasi “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys ir Kęstutis Kupšys. Kęstutis Kupšys: Euras Lietuvai reikalingas, ypač jei jau apsisprendėme dėl stojimo į ES.