Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti?
Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį. Pranešimai apie sulėtėjimą Kinijos – antros pagal dydį naftos vartotojos – gamybos sektoriuje nusmukdė naftos kainas žemiau kaip 100 JAV dolerių už barelį. Savaitės pradžioje Brent žaliavinės naftos kaina nukrito iki žemiausios ribos per aštuonis mėnesius ir siekė 81,5 JAV dolerio (226 litus) už barelį. Dar šių metų kovo pradžioje naftos kaina buvo pasiekusi rekordines 128 JAV dolerių (354 litų) už barelį aukštumas.
Vartoja mažiau
Pastaruoju metu smukusios naftos kainos ne visiems yra unikalus ir nepaaiškinamas reiškinys. Analitinio centro „Energy Intelligence Group“ duomenimis, paaiškinimas yra paprastas – nuo šių metų kovo pasaulyje buvo pagaminama daugiau naftos nei suvartojama. Pasaulinis naftos vartojimas krinta nuo 2011 metų pabaigos ir šių metų kovo pabaigoje siekė 88,5 mln. barelių per dieną (žr. grafiką). Per tą patį laikotarpį naftos gavyba stabiliai augo ir prie to labiausiai prisidėjo nauji naftos telkiniai bei gręžimo technologijos Šiaurės Amerikoje ir 10 proc. per metus išaugusi naftos gavyba OPEC šalyse. Paskutinį kartą naftos pasiūla viršijo paklausą 2006 metais.
JAV šiuo metu turi daugiau naftos atsargų nei 1990 metais, o šalies paklausa yra netoli žemiausios ribos per pastaruosius 15 metų. Šalis šiuo metu vis dar išlieka didžiausia naftos vartotoja. JAV energijos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, šių metų kovą šalyje buvo suvartojama 18 mln. barelių per dieną. JAV naftos vartojimą smukdo silpni ekonominiai rezultatai ir išaugęs energijos vartojimo efektyvumas. „Naftos kiekis, reikalingas ekonomikai išjudinti, nuolat krinta“, – „Bloomberg“ teigė investicinio banko „Oppenheimer“ energetikos analitikas Fadelis Gheitas.
Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės „Royal Dutch Shell“ vadovas Peteris Voseris. Anot jo, pasauliniam naftos kainų nuosmukiui daugiau įtakos turėjo mažesnė paklausa, o ne geopolitinės problemos. „Mažėjanti naftos kaina atspindi tai, kad geopolitiniai klausimai nebėra tokie dominuojantys, o jų vietą užima mažėjanti paklausa“, – Pasaulio dujų konferencijoje kalbėjo „Shell“ vadovas.
Liūdnos prognozės
Kai kurie analitikai bando prognozuoti naftos kainų tolesnę kryptį žvelgdami į praeities prekybos modelius. Per tokią analizę naudojamos istoriniais duomenimis paremtos statistinės diagramos. Pagal šiuos modelius galima pasakyti, ar pasiekus tam tikrą kainų lygį rinkos kils į viršų ar kris. Dauguma šios analizės šalininkų teigia, kad itin nesėkmingas JAV žaliavinės naftos mėnuo, kai kainos krito 17 iš 22 prekybos dienų, leidžia teigti, jog kainos ir toliau kris.
„Grafikų duomenys atrodo grėsmingai, – „Wall Street Journal“ teigė energetikos klausimais patariančios įmonės „Ritterbusch & Associates“ įkūrėjas Jimas Ritterbuschas. – Buvome atsidūrę netoli laisvo kritimo ribos.“
Juodojo aukso kainoms krintant daugiausia naftos eksportuojanti Saudo Arabija neturėtų mažinti savo gavybos mastų, nes Europos Sąjungos (ES) Iranui taikomas naftos embargas galios dar iki liepos. Vis dėlto kitoms naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms reikia aukštesnės naftos kainos, kad galėtų tinkamai subalansuoti savo biudžetus.
Galvos skausmas V. Putinui
Viena iš tokių valstybių yra Rusija, kurios prezidentu po ketverių metų pertraukos tapo Vladimiras Putinas. Tik pradėjęs eiti šalies vadovo pareigas jis iškart ėmėsi veiksmų. Šešiasdešimtmetį spalį švęsiantis V. Putinas pažadėjo skirti papildomus 150 mlrd. JAV dolerių (415 mlrd. litų) valstybės tarnautojams, pensininkams ir kariuomenei. Vis dėlto kritusios naftos kainos gali priversti apkarpyti šias išlaidas, kad būtų padengtas augantis biudžeto deficitas.
„Bank of America“ prognozuoja, kad Rusija, kurios pusę pajamų sudaro naftos ir dujų eksportas, ateinančiais metais gali pasiekti 5,5 proc. biudžeto deficitą, rublio vertė kris 10 proc. Rusijos banko „Sberbank“ vyriausioji ekonomistė Ksenija Judajeva portalui „Bloomberg“ teigė, kad blogiausiu atveju šalies ekonomika gali susitraukti 2,1 proc., o iš šalies gali nutekėti apie 95 mlrd. JAV dolerių (263 mlrd. litų) kapitalo. Rusijos centrinio banko duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš šalies nutekėjo 42 mlrd. JAV dolerių (116 mlrd. litų).
Maskvoje esantis Strateginių tyrimų centras ataskaitoje perspėjo, kad dėl naujo ekonomikos nuosmukio V. Putinas bus priverstas sumažinti socialines išlaidas ir tai gali sukelti naujų neramumų. „Jei tokios tendencijos tęsis, sulauksime politinių neramumų ir represijų, taip pat naujos ekonominės krizės, – sakė tyrimų instituto vadovas ir buvęs Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Michailas Dmitrijevas. – Tai gali privesti prie to, kad V. Putinas neteks kontrolės ir įvyks chaotiška politinė transformacija.“
FAKTAI: Naftos kainų svyravimai
Praėjusią savaitę Brent žaliavinės naftos kaina nukrito iki žemiausios ribos per aštuonis mėnesius – 81,5 JAV dolerių (225,9 litų) už barelį
Kovo pradžioje naftos kaina buvo pasiekusi rekordines 128 JAV dolerių (354 litų) už barelį aukštumas
Pasaulinis naftos vartojimas šių metų kovo pabaigoje siekė 88,5 mln. barelių per dieną.
Šių metų antrąjį ketvirtį naftos gavyba viršijo 89 mln. barelių per dieną
„Religare Capital Markets“ prognozuoja, kad Brent žaliavinės naftos kaina iki rugsėjo turėtų siekti 90 JAV dolerių (249 litų) už barelį
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“(nr.22(84) birželio 11-17 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
MINDAUGAS SAMKUS
