„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu patiria K raidės formos recesiją, kurią taikliai apibūdina toks sakinys: „kam krizė, o kam – ne“.
Pasak ekonomisto, ne visos ekonomikos sritys ir ne visi gyventojai vienodai jaučia recesija.
„Sunku pasakyti, ar pramonės sektorius paskui save nusitemps ir kitus sektorius.
Kai kurie pramonės sektoriai sunkiai verčiasi ir nemato šviesos tunelio gale, kitų situacija yra geresnė. Tačiau darbo rinka tam yra atspari. Tikimasi, kad tokia gera situacija išsilaikys iki šių metų rudens. Jeigu situacija blogės sulauksime bankrotų ir atleidimų“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Anot jo, dar viena gera žinia, kad lėtėjant infliacijai po truputį auga gyventojų perkamoji galia. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje gegužę siekė minus 1,3 ir buvo geriausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai yra gera žinia vidaus vartojimui.
Pasak Ž. Maurico, teigiami lūkesčiai palaiko ir būsto rinką, kurioje kainos, nepaisant išaugusių palūkanų normų, išlieka stabilios. Prie to prisideda ir rekordiškai išaugęs Lietuvos gyventojų skaičius, kurį lėmė teigiamas tarptautinės migracijos balansas – pernai į Lietuvą 72 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko.
„Darbo užmokestis irgi auga sparčiau nei prognozavome.
Lietuvių lūkesčiai patys geriausi Europos Sąjungoje (ES). Tai lemia gera darbo rinkos padėtis ir sparčiai augantys atlyginimai“, – pastebėjo ekonomistas.
Ekonomikos grėsmės
Ž. Mauricas iškėlė ir keletą grėsmių. Tai yra Karas Ukrainoje, palūkanų normų augimas ir politinis neapibrėžtumas.
„Turime ekonominį, energetinį frontus. Ekonominiame kare, kai kurios šalys padeda Rusijai apeiti sankcijas. Tačiau dalis pramonės sektorių Rusijoje sunkiai stojasi ant kojų, joms sunkiai sekasi pakeisti tam tikras pramonės sritis savo gamyba, pavyzdžiui, automobilių. Rusijos pažadai gaminti savo automobilius neišsipildė.
Energetinį karą Rusiją pralaimi. Ši žiema bus lengvesnė nei praėjusi. Rusijai nepavyko „sušaldyti“ Europos“, – sakė ekonomistas.
Pasak Lietuva, jau 30 proc. elektros energijos pasigamina pati.
„Rusija praranda, politinę, geopolitinę įtaką. Tiesa, ne visos šalys nutraukė santykius su Rusija, pavyzdžiui, Vengrija, vis dar vykdo prekybą. Bet Vokietija santykius su Rusija nutraukė.
Rusija padidinusi išlaidas krašto puolimui, biudžete pasidarė skylę. Tikėtina, kad vėliau ji ners į dar didesnę recesiją. Tačiau Rusijos karo pramonė dirba jau trimis pamainomis, o Vakarų – ne. Todėl reikėtų susimąstyti. rusija pramonę perorientavo į karinę pramonę“, – komentavo Ž. Mauricas.
Anot jo, dabartinė parama Ukrainai nėra didelė, daug daugiau pinigų buvo išleista suvaldyti Covid-19 pandemiją. Parama ukrainai nėra tokia didelė, kokia galėtų būti.
Ž. Mauricas pastebėjo, kad palūkanų didinimo rizikos yra išaugusios.
„Pandemijai suvaldyti įlieti pinigai iškėlė būsto kainas. Apskritai būsto kainos kils dėl aplinkosauginių reikalavimų. Nuomos kainos jau po truputį kyla.
Infliacija pradėjo kilti 2021 metais. Ji dar labiau padidino karas Ukrainoje. ES Vyriausybės vis dar išlaidauja, tos išlaidos turėtų sumažėti kitais metais“, – prognozavo ekonomistas.
Maistas brangsta sparčiau nei ES vidurkis
Ž. Maurico teigimu, maisto infliacija vis dar didelė, sunku net paaiškinti, kodėl jos tokios didelės, tai gali būti siejama su energetikos kainų išaugimu.
„Buvo tikimasi, kad maisto kainos sumažės greičiau, tačiau kainos nekrenta. Kainos nedidėja, bet ir nemažėja. Vilties teikia, kad kitose šalyse maistas jau pinga, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Suomijoje.
Vasarą maistas būna pigesnis, tačiau klausimas ar tikrai bus tas kainų kritimas ir kiek toks kainos mažės. Galime užstrigti ties didesnėmis kainomis“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, 2009–2012 metais turėjome didelį nedarbo lygį ir mažą infliaciją, o dabar mažą nedarbo lygį, bet didelę infliaciją.
„Lygindami dviejų laikotarpių situacijas, matome didelius skirtumus – tuo metu buvo smarkus nedarbas ir mažas infliacijos lygis, šiuo metu – mažas nedarbas ir aukšta infliacija. Po 2009–2012 metų krizės Lietuva įžengė į spartaus ir tvaraus augimo kelią, tačiau po 2020–2023 metų sukrėtimų nebūtinai į jį sugrįšime.
Pastaraisiais metais Lietuva ES senbuves sparčiau vijosi kainų lygiu nei produktyvumo augimu, tad Lietuvai reikia jau šiandien daryti namų darbus, kad išlaikytume ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, prioritetą teikiant išmintingai imigracijos politikai, ekonomikos augimui draugiškos mokesčių sistemos reformai bei viešojo sektoriaus pertvarkai“, – sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Anot jo, lietuviai investuoja tik ten, kur gali gaut mokestinių lengvatų, tai yra į investicinį draudimą arba pensijų fondus.
„Pavyzdžiui, Skandinavijoje daugelis žmonių pinigus investuoja, todėl jų perkamoji galia nenukentėjo, skirtingai nei lietuvių“, – sakė ekonomistas.
