Lietuvos gyventojai numato sunkesnius finansinius laikus ir jau pradėjo ruoštis jiems mažindami išlaidas ir investicijas bei kaupdami pinigus bankų sąskaitose, terminuotuose indėliuose ir grynaisiais namuose.
Tai rodo lapkričio pabaigoje bendrovės „Spinter“ atlikta sociologinė apklausa.
Apklausos duomenimis, nuo liepos iki lapkričio beveik dvigubai išaugo skaičius šalies gyventojų, manančių, kad per artimiausius trejus metus sumažės jų turimų „laisvų“ lėšų – pinigų, liekančių po būtiniausių išlaidų. 2008 lapkritį taip manė 34,2 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu liepos mėnesį šis skaičius buvo 18,4 proc. Tuo pat metu pastebimas optimistų sumažėjimas: kad „laisvų pinigų“ kiekis artimiausioje ateityje iš esmės nepasikeis lapkritį sakė dešimtadalis apklaustųjų (10,6 proc.), kad atliekamų pinigų padaugės teigė 4,1 proc. respondentų. Liepos mėnesį taip manančių buvo atitinkamai 19,6 ir 7,2 proc. Kaip ir vasarą, beveik pusė apklaustųjų sakė nemanantys, kad per pastaruosius trejus metus turės atliekamų lėšų (lapkritį – 47,5 proc., liepą – 48,2 proc.).
„Vartotojų lūkesčiai šiuo metu prastėja. Iš dalies tai susiję su ekonomikos lėtėjimo pasekmėmis, kurias jau pajuto verslas ir gyventojai. Be to, blogėjančius lūkesčius skatina ir neužtikrintumas dėl ateities – per pastaruosius mėnesius viešojoje erdvėje daug kalbama apie sudėtingą ateitį, „diržų veržimąsi” bei augančius mokesčius, tai taip pat daro įtaką žmonių nuotaikoms“, - sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.
Nors ekonomikos krizė, kaip rodo sociologų apklausa, kol kas neturėjo žymesnio tiesioginio poveikio gyventojų elgesiui su laisvomis lėšomis – 82,3 proc. apklaustųjų sakė, kad kur laikė santaupas, ten jas ir tebelaiko – pastebima, kad žmonės sparčiai mažina išlaidas bei investavimui skiriamas lėšas ir kaupia pinigus sąskaitose bankuose bei grynaisiais namuose.
Lyginant su liepos mėnesiu, lapkritį išaugo skaičius žmonių, kurie sako taupantys po būtinųjų išlaidų liekančias lėšas. Bankuose lapkritį pinigus kaupė 18,5 proc. apklaustųjų (liepą 16,8 proc.), grynaisiais namuose – 13,5 proc. (liepą – 9,8 proc.).
Tuo tarpu vartojimas mažėja – pirkiniams laisvas lėšas lapkritį sakė išleidžiantys 24,1 proc. apklaustųjų, 4 proc. mažiau nei liepą. Dvigubai sumažėjo ir tų, kurie „laisvus pinigus“ investuoja – lapkritį taip elgėsi 2,9 proc. Lietuvos gyventojų (liepą – 5,9 proc.).
„Vaizdžiai tariant, Lietuvos gyventojai pradėjo ruoštis finansinei žiemai ir dabar kaupia pinigų atsargas. Riboti vartojimą ir daugiau taupyti lietuviams padeda įgimtas noras turėti lėšų „juodai dienai“. Taip pat Lietuvos gyventojai tampa vis labiau finansiškai raštingi ir priima tinkamus sunkiam metui sprendimus. Patarčiau ir toliau naudotis konservatyviomis taupymo priemonėmis ir laikyti lėšas indėliuose ar obligacijose, neišlaidauti, vengti laikyti grynuosius namuose, nes tai nesaugu ir pinigai nuvertėja. Taip pat gyventojų nuotaiką galėtų kelti ir šio laikmečio sąlygoti pozityvūs dalykai - mažėjanti infliacija, nukritusios degalų ir maisto produktų kainos, kylančios indėlių palūkanos“, - sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė O. Čičkauskaitė.
Gyventojų apklausą lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Spinter“. Iš viso apklausti 1003 gyventojai, nuo 18 iki 75 metų.
