odeta čičkauskaitė

Jau rytoj, lapkričio 10 d., antradienį, garbaus amžiaus gyventojai bus ypatingai laukiami viešosiose bibliotekose –  jose prasidės vyresniesiems žmonėms skirta akcija „Esenjoras.lt“. Bibliotekose susirinkę senjorai galės dalyvauti virtualiame susitikime, kuriame bus kalbama apie interneto teikiamas galimybes pagyvenusiems žmonėms. Akcijos metu, padedant viešųjų bibliotekų darbuotojams, senjorai akcijos interneto svetainėje www.esenjoras.

Išlaidavimas, bedarbiai pinigai, gyvenimas šia diena, neapsisaugojimas, patiklumas, netinkamas rizikos vertinimas, kantrybės stoka – tai septynios didžiosios asmeninių finansų valdymo nuodėmės, kurias daro Lietuvos gyventojai. Šį sąrašą, pristatydama naują „Swedbank“ finansinio raštingumo iniciatyvą, remdamasi statistiniais ir visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, sudarė „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

Jaunuolius studijuoti išleisiantys tėvai jau skaičiuoja, kokią šeimos biudžeto dalį teks atseikėti ne tik už savo atžalų mokslą, bet ir jų kasdienėms reikmėms. Kai kuriems į mokamas vietas patekusiems studentams finansinė našta kas mėnesį gali siekti iki kelių tūkstančių litų. Ekspertų teigimu, studijų krepšelį užsitikrinęs jaunuolis turėtų išgyventi iš 800 litų per mėnesį. Jeigu studentui teks mokėti už mokslą, ši suma gali padvigubėti ar patrigubėti.

Šalyje siaučiant krizei, Lietuvos kino teatrai skaičiuoja rekordinį pelną. Liepą jie pardavė bilietų į kino teatrus už 4,53 mln. litų, rašo dienraštis „Kauno diena.“ Patys kino teatrų atstovai laurus atiduota filmų kūrėjams. Esą tik dėl jų puikių filmų gauta tiek pajamų, ketvirtadienį rašoma „Kauno dienoje.

Per pirmąjį 2009 metų pusmetį pamažu pradėjo keistis gyventojų taupymo įpročiai. Metų pradžioje buvo padidėjęs trumpalaikių indėlių populiarumas, kurį sąlygojo Lietuvos gyventojų netikrumas dėl ateities, o pastaruoju metu vis daugiau žmonių linkę taupyti ilgesnį laikotarpį. Populiariausias taupymo būdas - terminuotasis indėlis litais 1-2 metų laikotarpiui, rodo „Swedbank" specialistų atlikta analizė. Pastaruoju metu 36 proc. indėlių sutarčių „Swedbank" sudaryta 1-2 metų laikotarpiui.

Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus, aukščiausio bei vidutinio lygio vadovus, specialistus ir tarnautojus. Tuo tarpu ūkininkai ir smulkieji verslininkai prie krizės sąlygų prisitaiko lengviau nei kiti, rodo „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atlikta bendrovės „Spinter“ apklausa. 38,7 proc. Lietuvos gyventojų gegužę sakė, kad jų pajamos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo.

Lietuva pirmąjį šių metų ketvirtį įžengė į absoliutaus darbo užmokesčio mažėjimo etapą. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad atlygis už darbą šiemet sumažės 10-15 proc., ir pataria žmonėms neapsigauti vasarą pajutus laikiną finansinės situacijos pagerėjimą. „Jei pernai metų pabaigoje kalbėjome tik apie darbo užmokesčio nedidėjimą, tai pirmąjį šių metų ketvirtį susidūrėme su absoliutaus darbo užmokesčio mažėjimu.

Sparčiai augant nedarbui asmeninių finansų valdymo specialistai perspėja, kad finansinį saugumą šiandien gali užtikrinti tik racionalus išlaidų bei pajamų derinimas ir pataria žmonėms, jei įmanoma, atsidėti didesnę sumą pinigų. „Šiais metais kiekvieną savaitę Lietuvoje darbo netenka 7-10 tūkstančių žmonių. Kovo viduryje šalyje bedarbio statusą turėjo per 162 tūkstančius žmonių.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo reforma finansiškai bus naudinga mažiausias pajamas gaunantiems asmenimis, kurie per mėnesį, neatskaičius mokesčių, uždirba iki 1550 litų. Kita vertus, naujoji tvarka vers lietuvius pradėti atidžiai tvarkyti asmeninius finansus, sako „Swedbank“ ekspertai. Neapmokestinamųjų pajamų dydis yra suma, nuo kurios nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

Lietuvos gyventojai numato sunkesnius finansinius laikus ir jau pradėjo ruoštis jiems mažindami išlaidas ir investicijas bei kaupdami pinigus bankų sąskaitose, terminuotuose indėliuose ir grynaisiais namuose. Tai rodo lapkričio pabaigoje bendrovės „Spinter“ atlikta sociologinė apklausa.

Emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų įtaka Lietuvos ekonomikai dar pernai buvo gana didelė, tačiau šiemet, pasaulinių neramumų akivaizdoje, senka ir šis finansų šaltinis, sako „Swedbank“ analitikai. „Nors bendras pavedimų iš užsienio, skirtų Lietuvos fiziniams asmenims, skaičius šiais metais išaugo daugiau nei 12 proc., vidutinė pervedama suma sumažėjo daugiau nei 20 proc.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų teigia pajutę blogėjančią ekonominę situaciją, tačiau artėjant šventėms radikaliai savo įpročių keisti nesiruošia, rodo atlikta apklausa. „Hansabanko“ užsakymu lapkričio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis (30 proc.) apklaustųjų teigė šiemet šventiniams pirkiniams išleis tiek pat, kiek ir pernai. Daugiau nei ketvirtadalis (25,7 proc.) sakė kiek mažins išlaidas, o kas dešimtas gyventojas (10,9 proc.) tvirtino šiemet dovanoms išleis daugiau.

Bendrovės „Sprinter“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonės šiemet labiau linkę neišlaidauti, tačiau radikaliai keisti šventinių įpročių nesiruošia. Beveik trečdalis (30 proc.) iš apklaustųjų teigė šiemet šventiniams pirkiniams išleisiantys tiek pat, kiek ir pernai, kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,7 proc.) šalies gyventojų sakė šiek tiek mažinsiantys išlaidas, o kas dešimtas Lietuvos gyventojas (10,9 proc.) tvirtino šiemet dovanoms išleisiantis daugiau.

Dalis gavusiųjų kompensacijų už nuvertėjusius rublinius indėlius, arba vadinamųjų "naftos" litų (apie 1 mlrd. litų indėlininkams sumokėta iš lėšų, gautų už "Mažeikių naftos" akcijas) jau rado, kur juos panaudoti. Rublinius indėlius gyventojams išmokančio "Hansabanko" skyrių tinklų departamento direktorė Odeta Cičkauskaitė sakė, kad iš 452 tūkst.

Baltijos ir Šiaurės šalių finansų grupei "Swedbank" priklausantis "Hansabankas" jau pervedė visas valstybės kompensacijas gyventojams už turėtus nuvertėjusius rublinius indėlius - iš viso 792 mln. litų. "Lėšos buvo pervestos sėkmingai, užtikrinti sklandų atkurtų santaupų atgavimo procesą siekė visas "Hansabanko" padalinių tinklas", - pranešime spaudai sakė "Hansabanko" skyrių tinklo departamento direktorė Odeta Čičkauskaitė.

Rublinių indėlių turėjusių gyventojų sąskaitose vakar atsidūrė dar 263 mln. litų. Tačiau toli gražu ne visi iš kompensacijas gavusių 125 tūkst. indėlininkų vakar skubėjo į "Hansabanko" skyrius atsiimti pinigų. "Didelio klientų antplūdžio nebuvo", - "Lietuvos rytui" sakė "Hansabanko" Skyrių tinklo departamento vadovė Odeta Čičkauskaitė. Bankas sulaukė tiktai maždaug dešimtadaliu daugiau klientų, palyginti su įprastomis dienomis.