Iki pensijų reformos, pradėtos 2003-iųjų rudenį, buvo vienintelis būdas senatvėje gauti nuolatinių lėšų - tai turėti įprastą valstybinę pensiją, kurią šiuo metu gauna mūsų seneliai ar tėvai. Vėliau atsirado galimybė naudotis pensijų fondų teikiamomis paslaugomis.
Ar prigijo mūsų šalyje pažangios finansinės paslaugos, tokios kaip pensijų fondai, LŽ teiraujasi gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistės Dovilės Urbakonienės:
- Pensijų fondais šiuo metu naudojasi dauguma dirbančių žmonių. Iki 2008-ųjų pradžios antrosios pakopos pensijų fondų pranašumus įvertino ir juos pasirinko daugiau negu 889 tūkst. žmonių.
Tačiau specialistai teigia, kad didžioji dauguma jų vis dar ne iki galo aiškiai supranta, ką suteikia pensijų fondų bendrovių siūlomos paslaugos.
Iš tiesų, kaip rodo grupės „Aviva“ užsakymu šių metų pradžioje atliktas tyrimas, net pusė mūsų šalies darbingo amžiaus gyventojų prisipažįsta, kad neturi pakankamai informacijos apie pensijos kaupimą, taupymo būdus ir panašius dalykus. Net 59 proc. mano, kad finansų planavimas šiais laikais yra per daug sudėtingas.
Mūsų bendrovės specialistai imasi iniciatyvos ir konsultuoja šeimas finansų planavimo klausimais, stengiasi įpratinti lietuvius gyventi ne vien tik šia diena, bet pagalvoti ir apie ateities planus.
Toks darbas nėra lengvas - Lietuvoje vis dar nemadinga taupyti.
To paties tyrimo duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. lietuvių nerimauja dėl to, kad išėję į pensiją neturės užtektinai pinigų pragyventi ir kad turės dirbti net sulaukę pensijos, tačiau tik 41 proc. imasi priemonių norėdami užsitikrinti pajamų senatvėje.
Mūsų laikais visi žinome vieno ar kito daikto kainą, bet dažnai nesusimąstome apie jų vertę. Vis dėlto džiaugiuosi, kad nuo ankstesnių laikų įsišaknijęs pasenęs požiūris į ilgalaikį taupymą ir lėšų kaupimą keičiasi, žmonės ima suprasti Lietuvoje vis dar naujų finansinių paslaugų, tarp jų ir pensijų fondų, būtinybę.
Jaunius Giedraitis
