aviva lietuva

„Aviva” grupė sutiko parduoti savo įmones Lenkijoje ir Lietuvoje didžiausiam Vokietijos ir vienam didžiausių draudikų pasaulyje „Allianz“ grupei už 2,7 mlrd. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo, aštuntuoju, sandoriu „Aviva“ baigia reikšmingą strateginį dalies verslų pardavimo etapą ir toliau koncentruosis į Jungtinės Karalystės, Airijos ir Kanados rinkas.  „Verslų Lietuvoje ir Lenkijoje pardavimu baigiame aštuonis mėnesius trukusį mūsų verslo portfelio pertvarkymą.

Lietuvos pensijų fondų (PF) turto augimas pernai buvo vienas didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o pagal PF realią investicijų grąžą, preliminariais duomenimis, Lietuva pirmavo iš EBPO vertintų 66 šalių. EBPO duomenimis, Lietuvos (PF) reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje buvo Belgijos PF (15,6 proc.), trečioje – Nyderlandai (13,8 proc.

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojančių antros pakopos pensijų fondų turtas rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,65 mlrd. eurų. Šiemet mažiau nei po 10 proc. didėjo tik pačių konservatyviausių fondų vienetų vertė, tuo metu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai buvo nuo 11,77 iki 17,22 procento.

Nuo šių metų pradžios veikiančių gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per pusmetį siekė 10,84 proc. Didžiausia grąža buvo būdinga 1975–1981 m. gyvenimo ciklo pensijų fondų grupei – vidutinis jos investicinio vieneto vertės pokytis per šešis mėnesius buvo 13,04 proc., paskelbė Lietuvos bankas.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.

Lietuvos bankas įspėjo Didžiosios Britanijos kapitalo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „Aviva Lietuva“. Įmonė ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. „Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.

Geidžiamiausiu šių metu didžiuoju darbadviu tapo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, o mažųjų – IT bendrovė „Ruptela“. Taip pat išrinkti ir atskirų sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2017“ nugalėtojus lėmė skaitytojų balsai. Rinkimai šiemet buvo rekordiškai aktyvūs. Vien pirmajame ture balsavo virš 3.000 asmenų, o antrajame ture kai kurios bendrovės surinko po daugiau nei 10.000 balsų.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

Manydami, jog peršalimas nėra rimta liga, dažnai ignoruojame simptomus ir stengiamės neatsilikti nuo įprastos kasdienės rutinos. Ilgainiui tai perauga tik į dar sunkiau pakeliamus negalavimus, tačiau užuot gydydamiesi namuose, darbuotojai toliau užsispyrusiai keliauja į darbą. Įdomu, ką apie tokius darbuotojų įpročius mano darbdaviai, vėlyvą rudenį vis dažniau susiduriantys su šiais iššūkiais? „Žinoma, sirgdami darbuotojai į darbą eiti neturėtų.

 Paskutinėmis metų savaitėmis lietuviai stengėsi išleisti arba iškeisti paskutiniuosius litus į eurus. Žinoma, buvo tokių, kurie sukauptas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą ar kitus didesnius pirkinius. Vis dėlto pats dižiausias turtas yra sveikata ir gyvybė, todėl dalis paskutiniųjų litų nutekėjo pas draudikus. Jų teigimu, nei kainų perskaičiavimas, nei padidėjęs klientų skaičius paslaugų nebrangins. „Artėjant euro įvedimui, gyventojai aktyviau investavo „laisvus“ pinigus.

Praėjusią žiemą euro dar laukusioje Latvijoje buvo sumažėjusi prekyba, nes gyventojai vengė išlaidauti dovanoms, tačiau per šias žiemos šventes kaimynai pasiryžę išleisti gerokai daugiau, tvirtina LRT radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis. „Latvijos žiniasklaida juokauja, kad žmonės suprato, koks žvėris yra euras, ir išmoko prie jo prisitaikyti“, – portalui LRT.lt komentuoja A. Vaikutis.

 Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius pasirašė 99,6 mln. litų gyvybės draudimo įmokų. „Devynis šių metų mėnesius sparčiai augome. Fiksavome spartų naujų gyvybės draudimo įmokų metams augimą, jų pasirašėme už 28,2 mln. litų, 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai Didžiausią teigiamą postūmį naujų pardavimų augimui davė aktyvus klientų investavimas per gyvybės draudimą didesnėmis sumomis.

Iki euro įvedimo Lietuvoje likus mažiau nei 100 dienų didžioji dalis (beveik 73 proc.) Lietuvos gyventojų turimas santaupas laiko sąskaitose arba investuoja finansų rinkose, o beveik penktadalis (17,2 proc.) žmonių jas tebelaiko „kojinėje“, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Vis dėlto keičiantis valiutai šiai nemažai daliai gyventojų savo santaupas reikės traukti iš „kojinės“ ir priimti sprendimą, kaip su jomis toliau elgtis.

Nors XXI amžiuje sunku įsivaizduoti savo kasdienį gyvenimą be nuolat atliekamų finansinių operacijų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojams dar trūksta noro kelti savo finansinio išprusimo lygį ir profesionaliau valdyti savo finansus. Net 69 proc. respondentų teigia, kad nesidomi investavimo galimybėmis, ekonomistų patarimais ir neieško informacijos apie taupymą ir investavimą savarankiškai, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Atsisveikindami su universitetu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventai savo Alma Mater įteikė netradicinę dovaną. Studentai įsteigė studijų stipendiją jaunuoliui iš socialiai remtinos šeimos. Absolventų dėka visuomeniškas ir talentingas, tačiau finansinių galimybių studijuoti privačiame universitete neturintis studentas, bakalauro studijas galės baigti nemokamai.

Kas antras Lietuvos gyventojas, arba 57 proc. visų respondentų, teigia, kad neturi pakankamai santaupų, kurios galėtų padėti susidoroti su netikėtomis finansinėmis duobėmis. Tai rodo „Aviva Lietuvos“ užsakymu atliktas vartotojų taupymo įpročių tyrimas. 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nesijaudina dėl netikėtų išlaidų juodai dienai, nes mano, jog turi sukaupę pakankamai santaupų.

Dešimtuosiuose karjeros portalo cv.lt ir dienraščio „Verslo žinios“ organizuotuose apdovanojimuose „Geidžiamiausias darbdavys“ antrus metus iš eilės pirmąją vietą smulkių ir vidutinių įmonių kategorijoje užėmė „Aviva Lietuva“. Komentuoja „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Tai, kad antrus metus iš eilės tapome geidžiamiausiu darbdaviu šalyje vertiname kaip didelį pasiekimą, kuris įrodo, jog praėjusių metų nugalėtojo titulas yra tęstinio darbo rezultatas, kurio link ėjome ne vie...

Lietuvos gyventojų, kurie sako visiškai netaupantys, skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau nei dukart. Daugiausiai gyventojų taupo pinigus konkrečiam daiktui įsigyti, šiek tiek mažesnė dalis – pensijai ir nenumatytiems atvejams. „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 27 proc. gyventojų sako, kad taupo pinigus konkrečiam daiktui įsigyti, 16 proc. – pensijai, o nenumatytų atvejų finansinį rezervą kaupia daugiau nei dešimtadalis, arba 13 proc.

 Netikėtai gautus 5 tūkst. litų maždaug trečdalis arba 29 proc. respondentų išleistų būsto remontui, maždaug tiek pat apklaustųjų šią pinigų sumą atidėtų pensijai, taupymui ir investavimui, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Savo ateities pensijai netikėtai gautą 5 tūkst. litų sumą atidėtų 7 proc. Lietuvos gyventojų, o taupymui ir investavimui minėtą pinigų sumą skirtų 23 proc. apklausos respondentų.

Kovo 10–17 dienomis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ta proga „Aviva Lietuva“ įsitraukia į Lietuvos banko iniciatyvą ir vyresnių klasių moksleivius kovo 12-13 dienomis kviečia į savo pardavimų skyrius, kuriuose finansų specialistai supažindins su finansų valdymo galimybėmis.

 Nutukimas, arba antsvoris, daro didelę įtaką ne tik bendrai žmogaus savijautai, bet ir didina riziką susirgti cukriniu diabetu, hipertenzija, koronarine širdies liga (širdies vainikinių arterijų susiaurėjimas arba užsikimšimas) ar patirti insultą. Pastarųjų ketverių metų „Aviva Lietuva“ išmokų gyvybės draudimo klientams statistika rodo, kad dukart dažniau minėtomis ligomis serga ir išmokas gauna būtent vyrai.

Dalyvauti pensijų kaupime iki gruodžio 2 d. apsisprendė daugiau kaip milijonas šalies gyventojų, o daugiau kaip 400 tūkst. iš jų pasiryžo savo senatvei kaupti dar ir papildomai, prisidedant iš savo lėšų. Ką rodo toks gyventojų aktyvumas? Į klausimus atsako ekonomistė Rita Nogė: Kokie gyventojų pasirinkimo rezultatai paaiškėjo po gruodžio 2 d. termino? Pagal oficialią statistiką, naujoje pensijų kaupimo sistemoje su savo priemoka ir valstybės skatinimu kitais metais dalyvaus iš viso 408 tūkst.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Šaltajam metų laikui Lietuvoje padengus pėsčiųjų takus ledu, prognozuojama, kad išaugs ir traumų skaičius. Praėjusių metų žiemos laikotarpio „Aviva Lietuva“ išmokų už traumas statistika rodo, kad dažniausiai šaltuoju metu laiku pėsčiuosius persekioja riešo ir dilbio kaulų lūžiai. „Žiemos laikotarpiu reikia vadovautis posakiu „skubėk lėtai“. Ypatingai tai patariama ten, kur takai nebarstomi, mažiau apšvietimo, o paviršius nelygus.

Kokiu būdu kaupti pensiją – atsakingas ir ilgalaikis sprendimas, tad svarbu turėti kuo daugiau informacijos ir apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Į klausimus apie kaupimą prisidedant savo lėšomis atsako finansininkė Rita Nogė: – Kuo ypatingas šis (II+ pakopa) kaupimo būdas ir kokią savo pajamų dalį naudoja pensijos kaupėjas?  –Žmonės, kurie pasirinks naująjį pensijų kaupimo modelį, kai kaupiama papildomai prisimokant savo lėšomis ir gaunama valstybės parama, nuo 2014 metų į asmeninę ...

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas? Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

Ateities finansų požiūriu Lietuvos gyventojus labiausiai neramina būsimos pensijos dydis, taip teigė 59 proc. bendrovės „Aviva Lietuva“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Apklaustieji taip pat susirūpinę dėl vaikų studijų finansavimo, atostogų ir išlaidų šventėms. 23 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai jiems nerimą kelia jų finansinės galimybės vaikų studijoms, išlaidos šventėms buvo aktualiausios 11 proc.

Galimybe kaupti pensijų fonduose su savanoriška priemoka ir valstybės skatinamąja subsidija dažniau nusprendžia pasinaudoti moterys, tarp tokį sprendimą priėmusių pensijų fondų dalyvių būtent moterys sudaro 57 proc., rodo „Aviva Lietuva“ klientų statistika. Sausio–rugsėjo duomenimis, iš 183 tūkst. „Aviva Lietuvos“ pensijų fondų klientų valią kaupti aktyviau jau išreiškė beveik 40 proc. klientų.

Gana vangaus Europos šalių ekonomikos atsigavimo fone Lietuva 2014 metais turėtų pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir pagal šį rodiklį būti tarp Europos lyderių, o šalies ekonomika turėtų grįžti į tą patį realaus BVP lygį, kuris buvo prieš pasaulio finansų rinkas sukrėtusią krizę, prognozuoja gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. Anot „Aviva Lietuva“ vyriausiojo investicijų valdytojo dr.

Mėnesio pradžioje sveikinome prie Europos Sąjungos prisijungusią Kroatiją – šalį, kuri didžiuojasi savo gamta, tradicijomis ir tiesiog idealiomis sąlygomis turizmui vystyti. Vis dėlto, vertinant ekonomikos galimybes, kroatai atrodo žymiai prasčiau, nei jų įstabūs gamtovaizdžiai.

Informacijos amžiuje galimybė dalintis žiniomis kartais prilyginama auksui, o vertingiausios žinios išlieka tos, kurios įgautos patirtimi. Tuo tarpu įtakinga tarptautinė asociacija – „Milijono dolerių apskritasis stalas“ (ang. million dollar round tabale arba MDRT), kuri vienija aukščiausio lygio gyvybės draudimo ir investavimo profesionalus, siekia ne tik keistis patirtimi ir informacija, bet ir laikytis griežto etikos kodekso, kurį pažeidus prarandama galimybė tapti elitinio klubo nariu.

Beveik 40 proc. visų nuo praėjusių metų kovo mėnesio užfiksuotų gyvybės draudimo išmokų už traumas, patirtas užsienyje, buvo mokama Skandinavijos šalyse atostogavusiems arba dirbusiems žmonėms, rodo gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ išmokų statika. Remiantis įmonės statistika, dažniausiai draudimą nuo traumų turintys lietuviai, susižaloja Norvegijoje, kiek rečiau Švedijoje ir Danijoje.

Dr. Romanas Piotras Sosnowskis, „Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas Jau keletą mėnesių viešoje erdvėje sklandantys siūlymai reformuoti mokestinę šalies aplinką Lietuvos žiniasklaidą vis dažniau ragina diskutuoti konkurencingos ekonomikos kūrimo klausimu. Geru pavyzdžiu, konkurencingos ekonomikos kūrimo požiūriu, mūsų mokesčių sistemos potencialiems „pertvarkytojams“ gali būti Šiaurės Europos šalys.

„Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas dr. Roman Piotr Sosnowski. Vakar Vyriausybėje vyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 metų pradžios. Lietuvai tai bus antrasis mėginimas įsivesti vieningą Europos valiutą. 2007 metais dėl apmaudžių klaidų tikslas nebuvo pasiektas: šalis neatitiko keliamų Mastrichto kriterijų.

Praėjusiųjų metų gyvybės draudimo išmokų už kritines ligas statistika rodo, kad pavojingiausių ligų sąrašo lyderis yra vėžys. Tai matyti iš gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuvos“ duomenų. Bendrovės duomenys rodo, kad vėžiniais susirgimais tiek pat dažnai serga ir vyrai, ir moterys. Dažniausiai išmokas dėl vėžinių susirgimų gavo 50–59 metų žmonės, šiek tiek rečiau išmokas už šią ligą gavo 40–49 metų gyvybės draudimo klientai.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.) neįsivaizduoja, kokio dydžio bus jų senatvės pensija. Dažniausiai dėl savo pensijos dydžio abejoja moterys, o vyrai dažniau teigia žinantys, kokios bus jų senatvės pajamos, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apklausos rezultatai atskleidė, kad vyrų, kurie sako, jog neįsivaizduoja, ir tų, kurie sako žinantys, kokia bus jų senatvės pensija, skaičius pasiskirstė maždaug perpus.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų 48 proc. senatvėje norėtų gauti savo dabartinio atlyginimo dydžio pensiją. Didesnę senatvės pensiją nei dabartinės pajamos norėtų gauti 45 proc. apklaustųjų, atskleidė gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pasak „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, apklausos metu paaiškėjo, kad tik 7 proc. apklaustųjų mano, jog oriai senatvei užtektų ir mažesnių pajamų nei jos yra dabar.

„Aviva Lietuva“ naujų pensijų fondų klientų statistika rodo, kad pensijų sistemos pakeitimus gyventojai vertina teigiamai. Šiais metais jau beveik du tūkstančiai naujų klientų išreiškė valią ne tik kaupti pensijai, bet ir gauti valstybės paramą. Nuo metų pradžios „Aviva Lietuva“ sulaukė 1980 naujų pensijų fondų klientų, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 1336 naujomis sutartimis, tai yra net 67 proc.

Remiantis naujausiais 2012 m. Lietuvos banko duomenimis, palyginti su 2011 metais visa Lietuvos gyvybės draudimo rinka pagal visas pasirašytas įmokas augo 2,5 proc., visų įmokų suma sudarė 574,7 mln. litų. „Aviva Lietuva“, užimdama beveik penktadalį gyvybės draudimo rinkos, fiksavo 16,4 proc. metinį augimą. Iš viso praėjusiais metais bendrovė gyvybės draudimo įmokų pasirašė už rekordinę sumą 112,5 mln. litų. Naujai pasirašytų gyvybės draudimo įmokų praėjusiais metais rinkoje sumažėjo 8,9 proc.

Sėdimas ir patogus darbas biure gali atrodyti itin patraukliai, tačiau, anot medicinos specialistų, po šiuo įvaizdžiu slepiasi ir nemaža rizika tapti profesinės ligos auka. Remiantis gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ praėjusių metų gyvybės draudimo išmokų už ligų gydymą statistika, sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo ir hemorojaus.

Atsižvelgiant į emigracijos mastus, prognozes apie darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą ir nuolat vykstantį darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, darbdaviams kyla ne tik darbo jėgos suradimo, bet ir kompetentingų darbuotojų lojalumo iššūkis. LR Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti ir dirbti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Lietuvai 2012 metai buvo įdomūs – keitėsi valdžia, turėjome tam tikrų lūkesčių. Metų pradžia buvo sunki dėl banko „Snoras“ bankroto, nestabilios Europos ir pasaulio ekonomikos. Tačiau įpusėjus 2012-iems nuotaikos pradėjo gerėti, ekonomikos situacija stabilizavosi.

Kai sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais apie rūkymo žalą savo ir aplinkinių sveikatai, „Aviva Lietuva“ specialistai primena žalingo įpročio žalą asmeniniams finansams. Juo labiau, kad nuo kitų metų dėl didesnio akcizo cigaretės ir vėl brangs – vidutiniškai 30 centų už pakelį, tuomet vidutinė pakelio kaina sieks 9 litus. „Nors rūkaliai dūmais į orą paleidžia dideles pinigų sumas, tačiau vengia skaičiuoti, kiek galėtų sutaupyti, atsikratę žalingo įpročio.

Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistų nuomone vyriausybės sprendimas didinti MMA (minimali mėnesinė alga) būtų racionalus. Atsvers infliaciją „Nors per 4 metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje vidutiniškai išaugo 20 proc., nuo 2008 m. minimali alga šalyje siekia 800 litų neatskaičius mokesčių. MMA  padidinimas iki 1000 litų,  tik atsvertų  prekių ir paslaugų kainų padidėjimą, kurį turėjome per minėtą laikotarpį.

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika  turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. „Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai  auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.

Per likusius 2010 metų mėnesius Lietuvos ekonomika toliau augs, o kartu su atgyjančiu šalies ūkiu toliau stiprės žmonių pasitikėjimas ilgalaikio taupymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tokias tendencijas atskleidė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva" ekspertai. Kaip vieną pagrindinių ekonomikos atsigavimo požymių „Aviva Lietuva" ekspertai įvardina augantį šalies eksportą, kurio apimtys 2009 m., lyginant su 2008 metais buvo sumažėjusios -27 proc.

Šiandien „Aviva Lietuva“ pradeda savo reklaminę kampaniją. Jos metu bus transliuojamas išskirtinis, trumpametražio kino filmo formato TV klipas, kuriame filmavosi ne tik viena ryškiausių Holivudo žvaigždžių Bruce'as Willisas, bet ir kitos garsenybės: filmo „Vienas namuose“ žvaigždė Macaulays Culkinas, „The Beatles“ būgnininkas Ringo Staras, australų aktorė ir modelis Elle Macpherson.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

„Sodra“ už 2009 metų antrą ketvirtį į gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fondų sąskaitą pervedė 15,9 mln. litų, rašoma bendrovės pranešime. Dėl šiemet priimtų įstatymų sumažėjus įmokoms iš „Sodros“ į privačiuosius pensijų fondus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., bendrovės pensijų fondų sąskaitą papildė 17,3 mln. litų arba 51,1 proc. įmokų mažiau, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, kuomet šios įmokos sudarė 33,2 mln. litų.