Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.
„Jeigu nori – priėjo ir griebia. Kuris su tikslu, nežiūri ar brangiau, ar pigiau“, – teigė prekybininkė.
Tame pačiame turguje prie sėklų skyriaus sutikta pensininkė Julė priduria, kad skaičiuoja kiekvieną eurą, be reikalo neišlaidauja, nuolat ieško geresnių kainų, atsisako dalies pramogų.
„Iš pensijos gyvenam ir laukiam pensijos kiekvieną mėnesį. Jau kažko labai stebuklingo nenuperki, nenulakstai nei į koncertą, nei į teatrą, jūs pažiūrėkit į kainas“, – neslėpė pensininkė Julė.
„Nuo skolos link skolos“
Nors anksčiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos šiuo metu praktiškai stovi vietoje, o metinė prekių ir paslaugų infliacija – žemumose, gyventojų tokia situacija neguodžia:
„Brangu, tikrai brangu, negali sakyti, kad pigu, ypač maisto produktai brangūs.“
„Tenka, tenka pataupyti. Todėl, kad paskola paimta būstui.“
„Nuo skolos link skolos, dengiu, stengiuosi. Aš egzistuoju.“
„Taip nėra padėtis lengva, viskas, taškas, bet nebūtina visada dejuoti be sustojimo.“
Vasarį nevengė išlaidauti
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad bent sausį gyventojai be reikalo neišlaidavo. Mažmeninės prekybos apyvartos neaugo.
„Žmonės dabar jaučia infliacijos sulėtėjimą, bando atstatyti savo nukritusius finansinius rezervus, žmonės turi pinigų, bet tuos pinigus vartoja pakankamai atsargiai“, – paaiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tačiau ekonomistai aiškina, kad padėtis keičiasi, esą vasarį gyventojai jau plačiau atvėrė pinigines.
„Sausio mėnesį dar nebuvo jokio augimo, bet „Swedbank“ kortelių duomenys rodo labai spartų augimą jau vasario mėnesį, tiek gyventojų išsigryninimai, tiek išlaidos kortelėmis rodo, kad realus augimas turėtų įsibėgėti ir tą mes matysime šių metų eigoje“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Verslo padėtį ekonomistai vertina dviprasmiškai. Kol vieni verslininkai laikosi neblogai, daliai sektorių iššūkių netrūksta. Pavyzdžiui, sunkumai aplankė be pridėtinės vertės mokesčio lengvatos likusius restoranus ir dalį kitų pramonės šakų.
Viešumoje pasigirsta ir pavienių bankrutuojančio verslo istorijų. Pavyzdžiui, Vilniaus moteriškų viršutinių drabužių siuvimo bendrovė „Rožė“ kovą pranešė atleidžianti pusšimtį darbuotojų.
„Kiek daugiau neapibrėžtumo Lietuvos ekonomikoje yra tuose sektoriuose, kurie yra labai pažeidžiami aukštų palūkanų normų ir tie, kurie labiau priklausomi nuo eksporto rinkų. Nuolat vyksta struktūriniai pokyčiai ir daug sudėtingiau yra tiems žemesnės pridėtinės vertės sektoriams, kurie labiau priklausomi ir konkuruoja darbo sąnaudomis, turint omenyje, kad pastaruosius 5-erius metus vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug 10 procentus per metus, kai kurios įmonės tampa nebekonkurencingos, negali kelti kainų ir bankrutuoja“, – teigė N. Mačiulis.
Žada pajamų augimą
Nors masinės bankrotų bangos ekonomistai kol kas neprognozuoja, nerimą kelią ir transporto sektorius.
„Jeigu imti tą vidutinę palatos temperatūrą, tai ekonomika lieka stagnacijoje. Transporto įmonės dabar turi tikrai pakankamai didelių bėdų, žiūrint į tai, kaip sparčiai krenta vilkikų registracijos apimtys. Situacija Europos ekonomikoje lieka pakankamai sudėtinga ir pervežimo įkainiai yra smarkiai nukritę“, – pridėjo A. Izgorodinas.
„Yra gana brangūs pinigai, nėra prieigos prie gerų apyvartinių pinigų ir jie yra brangūs. Šiuo metu apdirbamajai gamybai nėra labai paprasta išgyventi“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Įdomu ir tai, kad šiemet stringa pridėtinės vertės mokesčio surinkimas. Sausį valdžia surinko 722 milijonus eurų – maždaug 86-iais milijonais eurų mažiau nei pernai.
„PVM surinkimas nukrito 11-a procentų, kas yra daug, aišku, tam yra logiškų priežasčių – energetikos kainų pakritimas, infliacijos sulėtėjimas. Yra rizika, kad mes turėsime didesnį negu 3 procentai biudžeto deficitą“, – svarstė A. Izgorodinas.
„Metų pradžioje taip, PVM pajamos buvo mažesnės nei tikėtasi, bet labai tikėtina, kad metų eigoje, augimas iš jų paspartės“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Ekonomistai akcentuoja, kad šiais metais gyventojų pajamos augs greičiau nei prekių, paslaugų kainos, dėl to perkamoji galia šiemet turėtų didėti maždaug 8-iais procentais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
