Jis piktinosi, kad didžioji dalis parduotuvių viename prekybos ir pramogų centre neva slepia mokesčius, o atsakingos institucijos nieko nesiima.
Vis tik pašnekovai atkreipė dėmesį, kad prašymas mokėti tik grynaisiais nėra nusikaltimas. O kasos kvitus duoti privalo ne visi. Be to, jie gali būti pateikti ir elektronine forma.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikino, kad į gyventojų pranešimus reaguoja ir džiaugėsi jų pilietiškumu, mat dėl to valstybei pavyko susigrąžinti daugiau kaip 42,7 mln. eurų nuslėptų mokesčių.
Nieko nesiima, nes bauda esą tik 45 eurai
Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui pranešė, kad Klaipėdos prekybos centre „Big“ esą 90 proc. parduotuvių neduoda kasos kvitų ir už prekes jose galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais.
„Ar tai normalu? Dauguma žmonių Klaipėdoje apie tai žino, bet niekas nesiima jokių veiksmų. Kreipiausi į VMI, tai jie man pareiškė, kad nelabai ką gali padaryti, nes bauda – tik 45 eurai.
Tai neaišku, ar išvis VMI imsis tyrimo. Išeina taip, kad Lietuvoje kas ką nori, tas tą daro: nori – nemoka niekas mokesčių ir valdžios institucijos nesiima jokių veiksmų“, – skundėsi Arvydas.
Klaipėdietis teigė nesuprantantis, kaip gali būti, kad tokiose vietose, kaip prekybos centras, yra atvirai slepiami mokesčiai, visi žino, bet niekas nesiima jokių veiksmų.
„Big“ tv3.lt informavo, kad ši situacija prekybos centrui nėra žinoma: „Į mus nesikreipė nė vienas prekybos centro lankytojas.
Taip pat pranešame, kad prekybos centro administracija nekontroliuoja nuomininkų mokestinės veiklos. Veiklos ir mokesčių mokėjimų klausimus administruoja išskirtinai VMI.“
Parduoti tik už grynuosius – galima, bet reikia pranešti
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) komentuodama situaciją pabrėžė tai, kad kasos kvitas ar kitas pirkimą–pardavimą įrodantis dokumentas yra būtinas įrodymas, jei vartotojas norėtų ginti savo pažeistas teises VVTAT ne teismo tvarka ar teisme.
„Taigi vartotojui visada patariame saugoti pirkimą–pardavimą įrodantį dokumentą, kad būtų galima apginti pažeistas teises, jei kiltų problemų.
O jei toks dokumentas nėra išduodamas, vartotojas prisiima visas su tuo susijusias rizikas“, – dėstė tarnyba.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad atsiskaitymas tik grynaisiais pinigais yra galimas.
Anot VVTAT, vartotojas apie tai turėtų būti aiškiai informuojamas dar prieš pirkimą.
„Tačiau, net ir taikant atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kaip mokėjimo priemonę, nereiškia, kad pirkimą įrodantis dokumentas gali būti neišduodamas“, – pridūrė tarnyba.
Nedavus kvito, bauda – iki 900 eurų
VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė pažymėjo, kad priimdama sprendimus dėl galimų kontrolės veiksmų, inspekcija visada daugiausia dėmesio skiria toms rizikoms ir ekonominės veiklos sritims, kurių įtaka biudžeto pajamoms yra didžiausia, kuriose pajamų apskaitymo ir mokesčių mokėjimo vengimo mastas yra didžiausias.
Taigi sprendimai, anot atstovės, tikrai nėra priimami atsižvelgiant į baudų dydžius – net ir mažiausios galimos baudos neužkerta kelio imtis kontrolės veiksmų vieno ar kito rizikingo mokesčių mokėtojo atžvilgiu.
K. Jakštienė patikino, kad VMI visada analizuoja ir vertina kiekvieną gautą pranešimą bei kitą turimą informaciją, skelbiamą ir viešojoje erdvėje.
Taip pat pasirenka priemones, kad užtikrintų teisingą ir sąžiningą pajamų apskaitymą ir, jei reikia, mokesčių sumokėjimą. Pasak pašnekovės, taip bus elgiamasi ir šiuo atveju.
„Kalbant konkrečiai apie kvitus, klientams neišdavus kvito ar išdavus netinkamą, prekybininkams taikoma administracinė atsakomybė, o skirtos baudos gali siekti nuo 90 iki 200 eurų. Pakartotinai nusižengus – iki 900 eurų.
Jei nusižengimai padaromi vadovo nurodymu arba jie nesiima priemonių užtikrinti tvarką, administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir jiems“, – komentavo VMI atstovė.
Lietuvių pilietiškumas sugrąžino milijonus eurų
K. Jakštienė nurodė, kad gyventojai, negavę apskaitos dokumento ar gavę, jų manymu, netikrą kvitą ar kitomis aplinkybėmis susidūrę su nesąžiningais verslininkais, kurie galimai slepia gautas pajamas ir vengia mokėti mokesčius, apie pastebėtus kitus mokestinius pažeidimus gali informuoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę e. anketą interneto svetainėje arba apsilankę padaliniuose.
Ji įvardijo, kad 2023 m. dėl galimų pažeidimų (t. y. nedeklaruojamų pajamų, neišduodamų kasos aparato kvitų, neišrašomų sąskaitų faktūrų ir neapskaitomų pajamų) prekybos sektoriuje gauta 310 pranešimų, šiemet – 49.
Anot pašnekovės, dar apie 1000 gyventojų 2023–2024 m. informavo VMI apie galimus tokio pobūdžio pažeidimus, neišskirdami konkretaus veiklos sektoriaus.
K. Jakštienė atskleidė, kad gyventojų pilietiškumas pranešant apie mokestinius pažeidimus į valstybės biudžetą jau padėjo sugrąžinti virš 42,7 mln. eurų nuslėptų mokesčių.
VMI Kontrolės departamento direktorė paminėjo, kad 2023 m. kontroliuojant mokesčių mokėtojus, vykdančius prekybos veiklą, iš viso VMI atliko 1046 operatyvius patikrinimus, kurių metu nustatyti 865 pažeidimai.
Jos teigimu, dalis prekybininkų dirba visai neregistravę ar tą dieną neregistravę veiklos, neturi prekių įsigijimo dokumentų ar kasos aparato, nors jis yra privalomas, fiksuota ir nelegalaus darbo atvejų.
Pasak inspekcijos atstovės, prekybos sektorius – viena iš sričių, kuriai VMI skiria padidintą dėmesį, ypač dėl pajamų neapskaitymo rizikos. Aktyvią šio sektoriaus priežiūrą numatyta tęsti ir 2024 m.
Kada kasos kvitą privalo duoti, o kada – ne?
VMI atstovė pabrėžė, kad gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, visuomet turi gauti apskaitos dokumentą.
Vienais atvejais jis privalo būti išduodamas net ir neprašant, kitais atvejais – apskaitos dokumento pareikalavus: „Jei gauti pinigai yra apskaitomi kasos aparatais, yra išduodamas kasos aparato kvitas.
Jei prekybininkai / paslaugos teikėjai neprivalo naudoti kasos aparatų ir jie nėra naudojami, pareikalavus turi būti pateikiamas pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas. Pvz., pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo operacijos patvirtinimo dokumentas, pinigų apskaitos ar kitas apskaitos dokumentas.“
Pasak K. Jakštienės, prekybininkai, veiklą vykdantys prekybos centruose, privalo gautas pajamas apskaityti kasos aparatais. Taigi ir privalo išduoti kasos kvitą – tokia tvarka galiota tiek atsiskaitant grynais pinigais, tiek banko kortele.
Pašnekovė tik pridūrė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę pajamų apskaitai naudojamus dokumentus (pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitus, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras) išduoti popierinius arba elektroninius, nepriklausomai nuo to, kas juos išduoda – juridinis asmuo ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą.
„Pastebime praktines situacijas, kai klientui kvitas nėra išduodamas vien dėl to, kad jis pats neišreiškė noro jį gauti. Be to, kvito neišdavimas savaime nereiškia pajamų neapskaitymo fakto.
Žinoma, kvito, ypač perkant drabužius, buitinę ar elektroninę techniką, gyventojai turėtų pareikalauti visada, kadangi tai – prekės įsigijimo įrodymas tiems atvejams, kai norima prekę keisti, grąžinti ar pritaikyti garantiją“, – dėstė inspekcijos atstovė.
Baikit su tais e.pinigu propagandiniais straipsniais.. Mes TIS UZ GRYNUS!!!
