pinigai

Trys broliai, tvarkydami neseniai mirusios motinos namus Kalifornijoje, visiškai netikėtai aptiko komiksą, kuris tapo brangiausiu kada nors parduotu tokio tipo leidiniu. Po dėžėje sudėta senų laikraščių krūva jie rado 1939 m. „Superman No. 1“ – pirmąjį „Supermeno“ žurnalą. Šis beveik 100 metų senumo egzempliorius aukcione buvo parduotas už įspūdingą 9,12 milijono dolerių (7,91 mln. eurų) sumą, rašoma fakt.pl.

Lietuvos darbo rinka išlieka labai nevienoda – vieni gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, kad išgyventų, o kiti per mėnesį gauna pajamas, prilygstančias vidutiniam metiniam atlygiui. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis įmonių savo darbuotojams moka ypač aukštus atlyginimus, siekiančius ir daugiau nei 20 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Žinomas verslininkas Tadas Burgaila, patraukiantis dėmesį per televiziją ir tarp krepšinio aistruolių, viešėdamas LRT laidoje „Stonkus tiesiogiai“, atskleidė netikėtą savo charakterio savybę, kuri dar labiau nustebino klausytojus ir žiūrovus. Verslininkas T. Burgaila laidoje kalbėjo ne vien apie tai, kaip paauglystėje įkūrė savo pirmąją įmonę ar apie santykį su žmona, su kuria susipažino jau būdamas pirmokas, bet ir pabrėžė ypatingą atsidavimą bendravimui su aplinkiniais.

Bitkoinos kursas penktadienį nukrito žemiausiai per pastaruosius septynis mėnesius – iki 85 tūkst. JAV dolerių, pasaulinėms technologijų kompanijų akcijų išpardavimo nuotaikoms dėl susirūpinimo galimu dirbtinio intelekto burbulu išplitus ir į rizikingų aktyvų rinkas, rašo „Trading Economics“. Ketvirtadienį pasaulio akcijų kainos trumpam buvo atsigavę po lustų milžinės „Nvidia“ pranešimo apie pelno šuolį, tačiau tai investuotojų nerimo dėl galimo minėto burbulo neišsklaidė.

Policijos pareigūnai dar kartą perspėja gyventojus apie vis labiau plintančias telefoninių sukčių pinkles. Socialiniuose tinkluose policija reguliariai dalijasi tikrais atvejais, kai žmonės praranda dideles pinigų sumas, patikėję tariamais konsultantais, kompensacijomis ar kitais melagingais pažadais. Šį kartą socialiniame tinkle „Facebook“ policijos virtualus patrulis įspėjo apie dar vieną incidentą – skambutį, kuris vienai moteriai kainavo net 5 tūkst. eurų.

Sukčiai iš moters Vilniuje išviliojo daugiau nei 75 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė policija. Pinigai iš 1972 metais gimusios moters rudenį buvo išvilioti, kai jai būnant namuose Vilniuje bei internetinėse platformose ieškant darbo, telefonu susisiekė nepažįstami asmenys. Jie prisistatė būrimo paslaugų teikėjais, galinčiais pagerinti emocinę būklę. Per pastarąją parą Lietuvoje fiksuoti dar du atvejai, kai sukčiai iš žmonių išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų siekiančias sumas.

Per tris 2025 m. ketvirčius mažmeninės prekybos tinklas UAB „Gulbelė“ pasiekė didesnę nei 40 mln. eurų apyvartą. Lyginant su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kuomet siekė 37 mln. eurų, ji padidėjo 9 proc., rašoma pranešime spaudai. UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko teigimu, šį rezultatą lėmė atnaujintas prekių krepšelis ir nuosekli plėtra. „Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius išplėtėme tinklą iki 70 krautuvių, kurių dalis buvo atnaujintos.

Sukčiai iš dviejų uostamiesčio gyventojų ir vilnietės pasisavino 19,8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, pirmadienį teisėsauga sulaukė 1949 metais gimusios moters pareiškimo. Jame uostamiesčio gyventoja nurodė, kad nuo šių metų rugpjūčio 4 iki lapkričio 13 dienos nepažįstami asmenys apgaule per kelis kartus išviliojo  8 tūkst. eurų.  Tą pačią dieną į Klaipėdos policiją kreipėsi 1957 metais gimusi moteris.

Kitąmet atsiradus galimybei gyventojams iš pensijų fondų atsiimti antroje pakopoje kauptas lėšas, „Sodra“ teigia sulaukianti vis daugiau klausimų dėl įsigaliosiančios reformos. Anot institucijos atstovės Malgožatos Kozič, tai aiškiai signalizuoja, jog visuomenei trūksta informacijos apie pasikeitimus.

Daliai parlamentarų įregistravus siūlymą gynybai skirti tik 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o likusią sumą – 0,38 proc. BVP – nukreipti vidaus saugumui ir keliams, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, jog tai – nepriimtina.  „Tai yra visiškai nepriimtina pozicija“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Matulionis.  Kaip skelbta anksčiau, siūlymą gynybai skiriamų lėšų dalį sumažinti iki 5 proc.

Prie lauko staliuko pareigūnai rado sėdintį vyriškį. Restorano darbuotojai nurodė, kad tai asmuo, kuris vengia sumokėti už vakarienę. Anot piliečio, valgė keliese, tačiau bičiuliai pabėgo, o jį paliko su neapmokėtomis sąskaitomis. Situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Vyras žadėjo susimokėti kitą dieną. Tik bėda – restoranai įprastai neduoda maisto į skolą. Panašu, kad pilietis išties neturėjo nė cento, tad restorano darbuotojams teko rašyti pareiškimą policijai.

Kartais gyvenimas pateikia siurprizų, kurie priverčia suabejoti tikrove. Vienam vyrui Jungtinėse Valstijose pakako vos 440 eurų, kad jo pirkinys aukcione virstų pasaka apie sėkmę. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti spintelė pasirodė esanti tikras lobis – jos viduje slėpėsi seifas su 7,5 milijono dolerių (apie 7 milijonais eurų) grynaisiais.

Didžiausias Europos pramonės konglomeratas „Siemens AG“ ketvirtadienį pranešė apie trečius finansinius metus iš eilės skaičiuotą grynąjį pelną, kurį jo vadovai susiejo su augimu tokiose srityse kaip programinė įranga ir dirbtinis intelektas. Pasak pranešimo, per kartu su rugsėju pasibaigusius finansinius metus uždirbta 10,387 mlrd. eurų grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o pardavimų pajamos didėjo 4 proc. iki 78,9 mlrd. eurų. Užsakymų portfelis plėtėsi 5 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino ketvirtąjį Lietuvos prašymą išmokėti 514,5 mln. eurų (atskaičius avansus) šaliai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, ketvirtadienį pranešė Komisija. Lietuva sėkmingai įvykdė 39 iš 40 Europos Sąjungos (ES) Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų reformų ir investicijų rodiklių, susijusių su trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dotacijos dalimis, nusprendė naujausią šalies mokėjimo prašymą įvertinusi EK.

Jau nuo kitų metų pradžios įsigalioja II pakopos pensijų reforma, kuri per du metus gyventojams leis atsiimti iki tol sukauptas lėšas. Ekonomistai jau skaičiuoja, kiek pinigų neteks pensijų fondai ir kiek atsiimtų lėšų bus tiesiog panaudotos vartojimui.   SEB bankas prognozuoja, kad kitąmet II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.

Kiekvienas šeštadienis su TV3 žiniasklaidos grupe ir žaidimu „Kas po kiek?“ kviečia įdomiausių kainų spėlionėms. O šįkart žaidime ne tik prisiminsime populiarųjį serialą „Squid game“, bet ir bandysime sužinoti, kiek žmonės pakloja už populiarius, tačiau ne kiekvieno akiai patrauklius batus!   Šio vakaro žaidime antrakursis teisės studentas Arijus į studiją atvyks su draugais. Tauras studijuoja globalią rinkodarą, o Martynas – teisę. Kitoje pusėje komandos kapitonas bus Jevgenijus.

Sukčiai Vilniuje iš keturių moterų išviliojo daugiau nei 36,4 tūkst. eurų, skelbia Policijos departamentas. Ketvirtadienį 1948 m. gimusi moteris apie 16 val. sulaukė nepažįstamų rusakalbių asmenų skambučio. Jie, prisistatę telekomunikacijų įmonės darbuotojais, apgaule išviliojo 8 tūkst. eurų Penktadienį apie 11 val.

Statutiniams pareigūnams kritikuojant kitų metų biudžete jiems numatytas lėšas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė sako, jog finansavimas neturėtų priklausyti nuo politikų malonės.

Kas 6-as Lietuvos gyventojas blogai vertina savo finansinę padėtį, o 3 proc. pripažįsta, kad pinigų neužtenka net maistui. „Citadele" banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tokie duomenys atskleidžia gilėjančią visuomenės atskirtį – nors šalies ekonomika auga, dalis gyventojų susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pažymi, kad kas 5-as šalies gyventojas gyvena skurdo rizikoje.

Antradienį Europos Sąjungos šalys patvirtino 1,8 mlrd. eurų išmokėjimą karo nuniokotai Ukrainai pagal bloko ilgalaikę finansinės pagalbos programą.  Šis finansavimas skirtas tam, kad Kyjivas galėtų toliau vykdyti viešąjį administravimą.  Pinigai skirti šalies atsigavimui, atstatymui ir modernizavimui Išmoka yra 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų pagalbos paketo, skirto 2024–2027 m., dalis.

Vilniaus apskrities policija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įspėja gyventojus apie vis dažnėjančius sukčiavimo atvejus. Primenama, ką būtina prisiminti, kad nepatektumėte į sukčių spąstus, ir raginama kuo skubiau perduoti šią informaciją artimiesiems, ypač vyresniems giminaičiams.  Pareigūnai praneša, kad vien per spalio mėnesį iš vilniečių ir apskrities gyventojų sukčiai išviliojo itin didelę pinigų sumą.

Iš trijų gyventojų sukčiai išviliojo beveik 37 tūkst. eurų – pinigus jiems pavyko gauti, kai siuntė fiktyvias nuorodas ar apsimetė banko ar policijos darbuotojais. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį 10.42 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1985 m.). Jis pareiškė, kad spalio 23 d. apie 13 val. Vilniuje, būnant namuose, jam paskambino nepažįstami asmenys, jie bendravo rusų kalba.

Astrologai sako, kad 2025 m. lapkričio mėnesį trys Zodiako ženklai finansinę sėkmę prie savęs trauks kaip magnetas. Lapkričio mėnuo bus kupinas energijos, kuri skatina atkreipti dėmesį į visas galimas galimybes, rašoma yourtango.com. Tad trims Zodiako ženklams rekomenduojama vietoje to, kad sutelktų dėmesį į neigiamus dalykus, ieškoti, kaip finansiniai reikalai gali veikti jūsų naudai. 1. Skorpionas Būkite aiškūs dėl savo prioritetų ir to, ko esate vertas.

Pakeitus įstatymą, Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms finansų paslaugoms nuo 2026-ųjų taikys pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl artėjančių pasikeitimų SEB jau pranešus apie didėsiančius įkainius, „Artea“ ir „Swedbank“ skelbia, kad pokyčiai nepaveiks dažniausiai naudojamų paslaugų kainų, o „Luminor“ tikina situaciją dar vertinantis. Kaip skelbia Lietuvos bankų asociacija (LBA), kitais metais naikinamas dabar galiojantis PVM neapmokestinamų paslaugų sąrašas.

Tarptautiniu mastu veikiančios JAV atsiskaitymų sistemos „PayPal“ operatorė pranešė grynojo pelno trečiąjį šių metų ketvirtį gavusi 24 proc. daugiau nei prieš metus, pajamoms augus 7 procentais. Anot „PayPal Holdings“ pranešimo, pajamos liepą-rugsėjį siekė 8,42 mlrd. dolerių, o grynojo pelno gauta 1,25 mlrd. dolerių. Abu rodikliai viršijo „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių vidurkius. Atsiskaitymų per „PayPal“ praėjusį metų ketvirtį apimtys buvo 8 proc.

Kas galėtų pagalvoti, kad didžiausia gyvenimo sėkmė taps didžiausiu išbandymu? Pora, laimėjusi pagrindinį loterijos prizą, atvirai prisipažino, jog dabar jie norėtų sugrįžti į gyvenimą prieš laimėjimą. Iš pradžių jų istorija atrodė kaip pasaka – nauji namai, automobiliai, prabangūs drabužiai ir kelionės. Tačiau netrukus svajonė virto košmaru, kai artimieji, draugai ir pažįstami pradėjo belstis į duris dieną naktį, prašydami pinigų.

Lietuvos darbo rinka išlieka itin kontrastinga – vieni darbuotojai vos suduria galą su galu, o kiti per mėnesį uždirba tiek, kiek vidutinis šalies gyventojas per metus. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kad kai kurios įmonės moka itin didelius atlyginimus, viršijančius ir 30 tūkst. eurų prieš mokesčius. Rugsėjį didžiausius atlygius visą mėnesį dirbusiems darbuotojams Lietuvoje išmokėjo technologijų, finansų, transporto, prekybos, energetikos ar žemės ūkio pramonės bendrovės.

Vilniaus apskrities VPK spalio 7 d. gavo net penkių nuo sukčių nukentėjusių asmenų pranešimus. 75 m. vyrui kelias savaites skambinusios nepažįstamos moterys, pristačiusios ekstrasense ir jos padėjėja, iš jo apgaule išviliojo 1 200 eurų. Sukčiai išviliojo tūkstančius eurų 72 m. moteriai paskambinę asmenys, prisistatę banko darbuotojais, išviliojo dvi banko mokėjimo korteles ir iš sąskaitos pasisavino apie 4 000 eurų.

Vyras pasakoja karčią, bet pamokančią gyvenimo istoriją – bandydamas padėti dukterėčiai Raimondai jis prarado 5000 eurų. Anot jo, giminaitė po močiutės mirties ėmė vengti geranoriškai padėjusio dėdės ir nebegrąžina jam priklausančių pinigų. Iš pradžių, kaip sako Darius (vardas pakeistas), Raimonda už pagalbą kas mėnesį pervesdavo po 100 eurų, tačiau nuo Kalėdų, t. y. nuo gruodžio mėnesio, mokėjimai nutrūko.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui nepritarti „aušriečių“ siūlymui keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas.

Vyriausybė trečiadienį svarstys „aušriečių“ siūlymą keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų  projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas. Tačiau Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiems Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams.

Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo bangą, kuria bandoma išvilioti asmeninius ir finansinius duomenis. Pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir nepasitikėti gautais pranešimais apie tariamus laimėjimus, ypač kai prašoma paspausti nuorodas ar pateikti savo duomenis. Tokios apgaulės dažnai atrodo įtikinamai, tačiau jų tikslas – išvilioti jautrią informaciją, o galiausiai ir pasisavinti jūsų duomenis bei pinigus.

Gyventojai dažnai piktinasi ir nesupranta, kodėl bankai limituoja jų galimybes, pvz., pervedant ar išsigryninant savo pačių pinigus. Nors įprastai per mėnesį galima išsigryninti tam tikrą sumą nemokamai, daliai žmonių to nepakanka. O viršijus limitus jau tenka primokėti papildomai. Tuo metu neturintiems jokio paslaugų plano jau reikia mokėti mokesčius bankui už kiekvieną išgrynintą eurą.

Vokietis, laimėjęs net 120 milijonų eurų „Eurojackpot“ loterijoje, nustebino visus savo elgesiu ir neįprastai ramia reakcija – jis nesivargino atsiimti laimėjimo net dvi savaites. Paprastai tokio dydžio prizas būtų daugelio svajonė, tačiau šis laimingasis, kurio vardas neskelbiamas, nusprendė neskubėti, rašoma mirror.co.uk. Pasak loterijos atstovo spaudai, vyras paaiškino, kad pirmiausia nori „atsikvėpti ir suvokti, kokia nauja realybė laukia“, prieš priimdamas bet kokius skubotus sprendimus.

Kaune iš buto pagrobta grynųjų bei aukso dirbinių už 25,8 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Anot pranešimo, penktadienį apie 17 val. į Kauno apskrities policiją kreipėsi vyras (gimęs 1971 metais), kuris pareiškė, kad tą pačią dieną, nuo 8.55 val. iki 17.16 val. Kaune, Pramonės prospekte, nenustatyti asmenys, išdaužę buto langą ir patekę į vidų, pagrobė aukso dirbinius bei grynuosius pinigus. Turtinis nuostolis siekia 25,8 tūkst. eurų. Dėl įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Vaikų kišenpinigiams tėvai skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo naujausia apklausa. Anot jos, mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ar taupo didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams. Banko „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 5–6 metų vaikai dažniausiai gauna iki 5 eurų per mėnesį, 7–10 metų – apie 16–30 eurų, o 11–15 metų paaugliai – 31–50 eurų.

Kiek tėvai vaikams duoda kišenpinigių ir kokia pinigų suma yra adekvati? Finansų analitikai skaičiuoja, kad tėvai vaikams kišenpinigiams skiria nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. Pinigus atžaloms suaugusieji dažniausiai pradeda duoti vos šie sulaukia šešerių metų. Tačiau psichologai pastebi, kad reiktų atkreipti dėmesį, kam vaikai leidžia pinigus ir ar jiems tėvai tinkamai paaiškina jų vertę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia įspėjimą apie vis dažnėjančius sukčiavimo atvejus, kai nusikaltėliai skambina prisistatydami įvairių institucijų darbuotojais. Pareigūnai ragina gyventojus būti itin atidžiais ir niekada neatskleisti savo asmeninės ar banko informacijos telefonu, ypač kai skambutis sulaukiamas iš nepažįstamo numerio ar kai kalbama rusų kalba.

„Apmaudu, kad net šventa vieta nėra šventa… viskas kainuoja“, – tokiais žodžiais į redakciją kreipėsi kėdainietė, nustebusi, kad už sūnaus Pirmąją Komuniją Šv. Juozapo parapijoje jai buvo nurodyta susimokėti konkrečią 60 eurų sumą. Moteris kelia klausimus, kurie kyla daugeliui tėvų: kodėl nustatytas konkretus įkainis, ką daryti daugiavaikėms šeimoms ir ar finansai gali tapti kliūtimi vaikui priimti šventą Sakramentą? Situaciją aiškina Kėdainių Šv.

Finansų ministerija Zarasų ir Biržų savivaldybių projektams perkolins 4,4 mln. eurų  iš Europos investicijų banko (EIB) gautos 300 mln. eurų paskolos.Tokiam ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Anot ministerijos, Zarasų savivaldybei bus suteikta 1 756 585,36 euro paskola. Numatoma, kad už šias lėšas savivaldybės įmonė „Zarasų būstas“ pastatys naujus nuotekų valymo įrenginius bei įrengs 9,8 km nuotekų surinkimo tinklus ir 2,83 km vandens tiekimo tinklus.

Estijos vyriausybė trečiadienį patvirtino 2026 metų valstybės biudžetą, kurio bendra apimtis siekia 20,9 mlrd. eurų. Biudžeto pajamos siekia maždaug 18,6 mlrd. eurų, o išlaidos – 19,5 mlrd. eurų. Investicijoms numatyta 1,3 mlrd. eurų, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.  Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sudaro 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir neviršija dėl sparčiai augančių gynybos išlaidų Europos Sąjungos (ES) leidžiamos išimties.

Bankai, kredito unijos ir kitos mokėjimo įstaigos nuo spalio 9 dienos prieš pervesdami lėšas privalės tikrinti, ar gyventojai bei įmonės lėšas perveda tikrajam sąskaitos savininkui.

Valstybės nuolat susiduria su iššūkiu – kaip subalansuoti biudžetą ir rasti papildomų lėšų viešosioms paslaugoms, socialinėms išmokoms ar skoloms padengti. Ekonomikai svyruojant, o išlaidoms augant, valdžios dažnai ieško naujų šaltinių pajamoms padidinti. Dažniausiai tokių paieškų rezultatas – nauji ar pakoreguoti mokesčiai. Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos – apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų.

VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas, veikiančias prie VDI teritorinių skyrių (DGK), kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dažniausiai kreiptasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų 2025 m. I pusmetį gauta 7 724 (2024 m. I pusmetį – 7 360), ir tai sudarė apie 72,5 proc. (2024 m. I pusmetį – 75 proc.) visų per 2025 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankai valdo daugybės klientų lėšas, todėl pasitikėjimas jų veikla yra vienas svarbiausių finansinės sistemos pamatų. Vis dėlto gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai kyla abejonių dėl bankų veiklos skaidrumo, tinkamos pinigų apskaitos ar paslaugų teikimo. Tokiais atvejais ypač svarbu žinoti savo teises. Nepaisant to, kad finansų sektorius Lietuvoje yra griežtai prižiūrimas, pasitaiko atvejų, kai klientai neišvengia nemalonių patirčių.

Seimo kanceliarija už 2 tūkst. eurų nupirko masažinį krėslą. Iš pradžių aiškinta, kad pernelyg sunkiai dirba Kanceliarijos darbuotojai, dabar teigiama, kad krėslas skirtas visiems. Tačiau dauguma TV3 žinių kalbintų parlamentarų apie galimybę Seime pasimasažuoti net nežino. Vieni sveikina tokią idėją, kiti peikia ir sako, kad Seime reikia sunkiai dirbti, o ne foteliuose masažuotis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šiemet skyrė papildomus 4,46 mln. eurų, kurie kaip finansinė paskata bus skiriami pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Ministerijos duomenimis, dėl nepakankamo priemonės finansavimo šių metų sausio 1 dieną paramos laukė apie 1,7 tūkst. jaunų šeimų. Vis tik skyrus papildomą finansavimą, visų, laukiančių finansinės paskatos nuo 2023 metų, prašymai bus išnagrinėti dar šiemet.

 Investicijos į magnio sulfato, vadinamosios karčiosios druskos, gamyklą „Epsoma“ nepasiteisino, bendrovei iškelta bankroto byla, o vadovas atleistas, skelbia „Verslo žinios“.  Kauno apygardos teismas bankrotą „Epsomai“ iškėlė rugsėjo 3 d., tačiau jis dar neįsiteisėjo, o bendrovės patalpų aukcionas prasidės rugsėjo 23 d. Aukcione bus parduodamas vienas nedalomas turtinis kompleksas – technologinis įrenginių komplektas, skirtas magnio sulfato gamybai nuo žaliavų paruošimo ik...

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kiek pagerino Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc. Balandį prognozuota, kad šalies ekonomika augs 2,8 procento. Kitąmet numatomas dar spartesnis BVP augimas  – 3,4 proc.