pinigai

Žmonės visuomet susigalvoja įvairiausių veiklų, kaip užsidirbti ar kaip tuos pinigus išleisti. Viena iš tokių, apie kurią retai nori kalbėti tiek tokias paslaugas ar prekes teikiantys, tiek už jas mokantys, yra ne tik erotinių vaizdelių, bet ir savo dėvėtų intymių drabužių pardavinėjimas. Sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių Lietuvoje tokia veikla užsiima ar domisi, kadangi ji nėra apibrėžta, o dažnai būna konfidenciali ir slapta, nors ir legali.

Žaidimai telefone – populiarus vaikų ir jaunimo užsiėmimas, tačiau jie gali tapti brangia klaida. Ryšių reguliavimo tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ perspėja, kad žaidžiant tokiose platformose kaip „Roblox“, kyla rizika užsikrėsti kenkėjišku virusu, siunčiančiu brangias SMS žinutes į užsienio šalis. Tai gali lemti staigų sąskaitų išaugimą šimtais eurų. Dėl šios priežasties yra svarbu suprasti, kaip apsaugoti savo telefoną ir finansus.

Turbūt ne vienas susimąstė apie tai, kam yra skirti taškai ir įpjovos ant debebto ir kredito kortelių. Šie požymiai – jokia naujiena. Jie skirti padėti žmonėms, turintiems regėjimo negalią, kad naudojimasis debeto ir kredito kortelėmis taptų paprastesnis. Jei per pastaruosius kelerius metus turėjote naują debeto ar kredito kortelę, galbūt pastebėjote keletą jos dizaino pakeitimų.

Lietuvos pramonės ir kitų sektorių įmonėms 2024-2025 metais trūksta 5 mlrd. eurų arba 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės lėšų investicijoms, rodo finansų įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atliktas tyrimas. ILTE prognozuoja, kad minėtu laikotarpiu ir toliau augs įmonių išorinio finansavimo poreikis. „Iš viso per praėjusius metus įmonėms pritrūko apie 5 mlrd. eurų arba tai yra 6 proc. Lietuvos BVP.

Daugiau nei 20 milijardų eurų – tokią sumą lietuviai turi sutaupę savo banko sąskaitose. Nors skaičius atrodo įspūdingai, ekonomistai pabrėžia – iki finansinio raštingumo mums dar toli. Nemaža dalis gyventojų, nepaisant rizikų, vis dar kaupia krūvas grynųjų namuose. Kita vertus, nors bandome taupyti, apklausos rodo, kad netikėtai praradę pajamas išgyventi tris mėnesius galėtų vos trečdalis tautiečių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Technologijoms vis tobulėjant, o darbo laikui vis trumpėjant baiminamasi, kas bus, kai ims sparčiai mažėti darbo vietų ir vis daugiau darbų atliks robotai. Dėl to pasaulyje vis daugėja eksperimentų, tiriančių universaliąsias bazines pajamas (UBP). T. y. pajamas, kurios gyventojams būtų mokamos be jokių išlygų, nepriklausomai nuo amžiaus ar darbo. Apie tai, kad visiems žmonėms kada nors ateityje galėtų būti garantuotas pragyvenimas, buvo kalbėta dar 16 amžiuje.

Šiauliuose iš moters banko sąskaitos pasisavinta 1,5 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Pasak pareigūnų, 1958 metais gimusi moteris lapkričio 14 dieną socialiniuose tinkluose rado netikrą banko skelbimą apie galimybę laimėti 225 eurus. Asmuo aktyvavo pridėtą nuorodą, suvedė savo asmens bei bankininkystės prisijungimo duomenis, kuriais pasinaudojus buvo pasisavinta 1,5 tūkst. eurų suma. Pranešimą apie įvykį pareigūnai gavo penktadienį.

Iš vyro apgaulės būdu išvilioti 13,2 tūkst. eurų: paskambino dukra apsimetusi moteris. Kaip praneša Policijos departamentas, penktadienį, apie 13 val., į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį Policijos komisariatą kreipėsi 1942 m. gimęs vyras ir pranešė, kad lapkričio 20 d. apie 20 val. Elektrėnuose, būnant namuose, jam paskambino dukra prisistačiusi moteris. Pastaroji, vyro teigimu, pasakė, kad pateko į eismo įvykį per kurį nukentėjo ir jai reikia 30 tūkst. eurų.

Daugiau nei 60 milijonų eurų – tiek užstato pinigų susigrąžino Lietuvos gyventojai, per dešimt šių metų mėnesių nugabenę gėrimų pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, skaičiuojama, kad kiekvieną šių metų mėnesį Lietuvoje grąžinta vidutiniškai po 60,6 mln. pakuočių ir per mėnesį gyventojai vidutiniškai susigrąžina daugiau kaip 6 mln. eurų.

Rytoj, Lapkričio 19 d. – ypatinga diena. Švęsime tarptautinę vyrų dieną, todėl yra puiki proga atkreipti dėmesį į mūsų gyvenimo vyrus, juos pradžiuginti ir parodyti, kad vertiname jų buvimą šalia. Kad nustebintumėte mylimąjį, bičiulį, brolį ar tėtį, visai nebūtina išleisti daug pinigų. Originali dovana ir dėmesys paliks neišdildomą įspūdį, o jūsų piniginė liks nenuskriausta. „Dovanos – viena iš meilės kalbų, tačiau tikrai prasminga dovana kyla iš supratimo apie mylimo žmogaus jausmus.

Ar norėtumėte kiekvieną mėnesį gauti 1 tūkst. eurų, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus, išsilavinimo ar darbo, ir visada būti ramūs, kad, kas benutiktų, tie pinigai jus pasieks? Kai kuriems tai – realybė, kitiems – utopija, tačiau specialistai neneigia, kad ateityje tai gali būti neišvengiama.

Vakar visą Lietuvą apskriejo penkerių metų Smiltės istorija apie kovą su itin reta onkologine liga – augliu ant optinės akių nervo kryžmės, dėl kurio Lietuvoje gydymas neįmanomas. Po daugybės operacijų, skirtų smegenų skysčio nutekėjimui gerinti, šeima rado vienintelę viltį – gydymą Vokietijos Universitetinėje Charite klinikoje Berlyne. Reikėjo surinkti 93 500 eurų už dvi operacijas, tyrimus ir intensyvios pagalbos slaugą, tačiau įvyko stebuklas – visą sumą pavyko surinkti vos per parą laiko.

Lietuvos gyventojai pastaruoju metu galėjo susidurti su kibernetine grėsme, kuri veda žmones į lošimų svetaines. Per šį mėnesį net tris kartus išaugo kenkėjiškų domenų skaičius. Anot Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, užsukus į užkrėstą puslapį galima netekti asmeninių duomenų ir nukentėti finansiškai.  Kenkėjiški domenai (angl.

Visai neseniai šalį apskriejo žinia apie lietuvį, loterijoje laimėjusį istoriškai didžiausią sumą Baltijos šalyse – 81 mln. eurų. Nors apie tokią sėkmę svajoja kone kiekvienas, daugelis neįvertina tinkamo finansinio raštingumo pasirengimo svarbos. Kodėl laimėtojai dažnai iš karto išleidžia visus gautus pinigus, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Rekordinę sumą – daugiau nei 700 tūkstančių eurų – sukčiams pavyko išvilioti iš kauniečio, kuris kelis mėnesius siuntė pinigus neegzistuojančiai investicijų įmonei. Sukčiai, pasinaudodami ne tik įvairiomis technologijomis, bet ir žmonių patiklumu, pažadėjo tautiečiui greitus pinigus, tačiau galiausiai paliko jį be nieko. Ir tokių atvejų daugybė: šiomis dienomis iš vilniečio sukčiai išviliojo 110 tūkst., iš marijampoliečio – 50 tūkst., įtikindami juos investuoti į internetinę platformą.

Šiauliuose, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Vilniuje sukčiai iš žmonių išviliojo apie 64 tūkst. eurų, pranešė policija. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis (AVPK), spalio 29 d., apie 11 val. 17 min., moteriai (gim. 1962 m.) paskambino „Google“ darbuotojais prisistatę asmenys ir apgaulės būdu iš jos banko sąskaitos pasisavino pinigus. Nuostolis – 14 426 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Ne paslaptis, kad loterijas laimėję asmenys ima ir pakeičia savo gyvenimus neatpažįstamai. Jie pradedi pirkti prabangius automobilius, namus ir ryžtasi keliauti į tolimiausius pasaulio kraštus. Taip pat šie žmonės ima koreguoti savo išvaizdą ir gulasi po skalpeliu ant operacinio stalo.

Naujausiame Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos 2019–2022 metais vertinime (NRV) išskirti verslo sektoriai, kurių veikloje nustatytas bendras labai didelis ar didelis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygis.

Biržuose gyvenančio 36-erių Armando Bliekos gyvenimas prieš daugiau nei trejus metus apsivertė aukštyn kojomis – vyras prarado regėjimą. Kaip pats prisimena, dar kažkiek matė, tačiau vieną rytą atsikėlęs suprato, kad jo akys pasitinka tik tamsą. Vis dėlto vyras nepraranda vilties ir tikisi geriausio – kad vieną dieną vėl galės matyti dienos šviesą, nors tam ir reikalinga didelė pinigų suma.

„Ieškojome būdo, kaip galima uždirbti daug nedirbant“, – pasakojo investuotoja Alina Kraujutienė, kurios šeima šiuo metu valdo 20 butų Vilniaus centre. Finansinę nepriklausomybę įgijusi pašnekovė atvira – pasyvios pajamos tapo jos šeimos keliu siekiant gyventi svajonių gyvenimą. Pokalbio metu Alina pasakojo, kad kartu su vyru į nekilnojamąjį turtą (NT) pradėjo investuoti būdami jau beveik 40-ies. Jos teigimu, šeima visada gyveno pasiturinčiai ir pinigų trūkumo nejautė.

Ne paslaptis, kad keičiantis vestuvių tendencijoms, keičiasi ir ypatingai progai skiriami biudžetai. Nors  vieni gali sau leisti išleisti krūvą pinigų vestuvėms, kitiems tenka paieškoti būdų, kaip gauti lėšų norimai šventei surengti. Dėl to vis dažniau pasigirsta kalbų apie paskolos ėmimą vestuvėms.

Sukčių strategijos tobulėja, o senas metodas, kai sūnus skambina mamai ir prašo pinigų, įgijo naują formą. Netolimoje ateityje galite sulaukti skambučio, kuriame girdėsite identišką savo artimojo balsą. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, išbandė naują balso sintezės technologiją ir dalijasi patarimais, kaip atpažinti balso klastotę, jei jums skambintų sukčiai. Patikrino artimųjų budrumą Balso sintezė – tai nauja, tačiau plačiai taikoma technologija.

Prieš 9 metus 22 metų jaunuolis, avarijoje pražudęs Nerijaus tėvą, įstūmė jo šeimą į tragišką padėtį, iš kurios vis dar nepavyksta išlipti. Nerijus įsitikinęs, kad vyras vengia atsakomybės ir moka per mažai už padarytą neturtinę žalą, kad šeima galėtų išgyventi. Tuo tarpu advokatas Remigijus Rinkevičius pataria, ko griebtis tokiais atvejais. Situaciją pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmų atstovybė.

Pasirodo, kad loterijos numeriai, kuriuos išrenkate, gali turėti rimtos įtakos jūsų galimybėms laimėti. Dėl to loterijų naudojamas taktikas išmananti moteris pasidalijo informacija, ką turėtumėte daryti, kad maksimaliai padidintumėte savo šansus laimėti. Ji rekomendavo pakeisti savo strategiją, rašoma mirror.co.uk.  Patarimai, norintiems laimėti loterijoje Moteris sakė: „Venkite skaičių, susijusių su datomis, pavyzdžiui, gimtadieniu ar jubiliejumi.

Daugelis iš mūsų svajoja laimėti loterijoje, tačiau istorija parodė, kad ne viskas yra rožėmis klota. Nors daugelis loterijos laimėtojų išlošė, kiti prisipažino, kad laimėtas pagrindinis prizas sugriovė jų gyvenimą ir tapo didžiausiu košmaru. Kai kurie laimingieji džiaugiasi tapę milijonieriais, o kiti sako, kad norėtų grįžti į senąjį gyvenimą.

Net ir naudojantis tokiomis kasdienėmis paslaugomis, kaip pinigų išgryninimas ar jų įnešimas, reikia likti budriems, kadangi galite suklysti ne tik jūs, bet ir bankomatas. Pvz., uteniškė Santa socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad, jai dedant į bankomatą 5 tūkst. eurų, šis užskaitė tik 4 tūkst. eurų. Ji teiravosi, ką tokiu atveju daryti ir kaip įrodyti, kad tikrai įdėjo tūkstančiu eurų daugiau, kurių sąskaitoje nėra iki šiol.

Sostinėje veikiantiems aukšto meistriškumo sporto klubams per trejus metus Vilnius paskirstė daugiau kaip 16 mln. eurų. Kaip trečiadienį skelbia savivaldybė, 5,5 mln. eurų kasmet siekiančią paramą 2025–2027 metais gaus aštuoni moterų ir 12 vyrų sporto klubų. Iš pastarųjų didžiausias bendras finansavimas skirtas krepšinio klubui „Vilniaus Rytas“ (5,9 mln. eurų), futbolo klubui „Žalgiris“ (4,3 mln. eurų) ir Vilniaus rankinio centrui (810 tūkst.

Per naktį multimilijonieriumi tapo vyras, Kėdainiuose nusipirkęs laimingą loterijos bilietą. 81 milijono eurų laimėjimas – didžiausias viso Baltijos regiono istorijoje. Nors žmonės mėgsta pasvajoti, ką su tokia suma veiktų ir mano, kad tada dingtų visi gyvenimo rūpesčiai, ekonomistė paaiškino, kad dažnu atveju nelaimingas žmogus dėl laimėjimo laimingesniu netampa.  Kėdainiuose mėnesio pradžioje įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas vyrui iš Kėdainių laimėjo beveik 81 mln.

Panevėžyje sukčiai išviliojo beveik 75 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento, Panevėžio policija gavo pranešimą, kad praėjusią savaitę Panevėžyje įmonės buhalterei paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę „Google“ ir „Swedbank“ banko darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 74 tūkst. 939,82 euro. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pastabumas – naudingas bruožas, kartais net finansiškai. Štai vilnietė Dalia, apsipirkinėdama savitarnos kasose, pastebėjo, jog joje gali įsigyti mėgstamų nutrinamų loterijos bilietų. Vienas jų jai atnešė 20 000 Eur. Ėjo vaikui giros Laimingą momentinės loterijos „Sėkmės 7“ bilietą už 2 Eur vilnietė pirko Šeškinės g. 32 įsikūrusioje „Iki“. O į parduotuvę moteris išsiruošė sūnaus prašymu. „Jis šiek tiek sirguliavo – dabar juk pats ligų sezonas. Na ir užsinorėjo giros.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

Vaikų gimtadieniai – tai džiaugsmo ir šventės akimirka tiek jiems patiems, tiek jų tėvams ir artimiesiems. Tačiau dovanos pasirinkimas gali tapti tikru galvosūkiu. Vieni renkasi žaislus, kiti – knygas ar edukacinius žaidimus, tačiau vis dažniau populiarėja ir piniginės dovanos.

Klaipėdoje apgaule iš vyro išvilioti 5,8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos policija, šeštadienį gautas 1940 metais gimusio vyro pareiškimas, kad tą pačią dieną apie 16 val. Klaipėdoje, Žardininkų gatvėje, bute, į laidinį telefoną paskambino vyras, prisistatęs savivaldybės atstovu. Jis teigė, kad reikia patikrinti namuose turimus pinigus, nes jie gali būti padirbti. Po 40 minučių į pareiškėjo namus atėjo nepažįstamas vyras, paėmė apie 5,8 tūkst. eurų ir pasišalino. Pradėtas vagystės tyrimas.

56 metų Troy'us Deneau iš Dorčesterio apygardos, Merilando valstijos, vasario 1 d. nusipirko loterijos bilietą vietinėje parduotuvėje ir buvo priblokštas laimėjimo dydžio. Jis laimėjo 3,98 mln. svarų sterlingų (4,62 mln. eurų), tačiau, nepaisant šio didelio laimėjimo, Troy'us nusprendė likti dirbti toje pačioje įmonėje, kurioje dirba jau 30 metų, rašo mirror.co.uk.

Artėjančioje kadencijoje vienos partijos ketina didžiausias pajamas apmokestinti progresiniais skirtingo dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifais, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maistui, o kitos išvis nesiimti jokių mokestinių pakeitimų, arba tai daryti tik įvertinus jų poveikį ekonomikai.  Naujienų agentūra BNS pristato antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams.

„Youtube“ platformoje virš 70 tūkstančių stebėtojų auditorija besipuikuojantis ūkininkas Petras Šiaučiūnas neslepia pykčio ant „Sodros“, neva ji nuskaičiavo iš ūkininko banko sąskaitos beveik 3,5 tūkstančio eurų be jokio įspėjimo. Tačiau „Sodra“ tikina apie pinigų nuskaitymus įspėjanti.  Naujienų portalui tv3.lt ūkininkas pasakojo, kad bankų sąskaitose turėtais pinigais naudotis negali, mat „Sodra“ jas užblokavo.

Utenoje iš motociklą įsigyti norėjusio nepilnamečio išvilioti 2,8 tūkst. eurų, pranešė policija. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, birželio 10 d., apie 11. 20 val., būdamas namuose, Utenoje, nepilnametis (gim. 2008 m.) internetiniame tinklapyje radęs pervežimo įmonę, už motociklo pirkimą ir pristatymą iš užsienio pervedė į nurodytą sąskaitą 2800 eurų, tačiau įmonė motociklo nepristatė ir pinigų negrąžino.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Parduotuvės savitarnos kasoje radę kito pirkėjo paliktą grąžą ar bankomate pamirštus išgrynintus pinigus, nedžiūgaukite. Pasidavę pagundai kišenę papildyti svetimu turtu, galite sulaukti policijos dėmesio. Į laikraščio „Rinkos aikštė“ redakciją paskambino savo istorija pasidalinti panorusi skaitytoja Virga. Senjorė, apsipirkinėdama viename iš Kėdainių prekybos centrų, tapo garbingo poelgio liudininke.

Parduotuvės savitarnos kasoje radę kito pirkėjo paliktą grąžą ar bankomate pamirštus išgrynintus pinigus, nedžiūgaukite. Pasidavę pagundai kišenę papildyti svetimu turtu, galite sulaukti policijos dėmesio. Į laikraščio „Rinkos aikštė“ redakciją paskambino savo istorija pasidalinti panorusi skaitytoja Virga. Senjorė, apsipirkinėdama viename iš Kėdainių prekybos centrų, tapo garbingo poelgio liudininke.

Kišenpinigiai yra viena iš priemonių, padedančių ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir atsakingą požiūrį į pinigus. Tačiau tėvams dažnai kyla klausimas – kiek pinigų skirti vaikui, kad jie būtų naudojami tinkamai ir atitiktų jo poreikius? Vaikų finansinio raštingumo ugdymas yra svarbus nuo pat mažens, o tėvų vaidmuo šioje srityje yra esminis veiksnys.

Nesutarimų tarp nuomojamų būstų šeimininkų ir jų klientų pasitaiko gana dažnai. Pvz., kai liepiama susimokėti daugiau, nei tartasi, kai svečiai yra slapta filmuojami ar kilus nesutarimams tiesiog išvaromi. Specialistai vardija, ką tokiais atvejais reikia turėti, kad pavyktų atgauti pinigus.

Sukčiai sostinėje apgaulės būdu iš įmonės išviliojo beveik 60 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį 16.40 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi bendrovės atstovas, kuris pareiškė, kad rugpjūčio 5-ąją apie 13.14 val. Vilniuje į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita, į kurią apgaulės būdu įmonė atliko 59 457 eurų mokėjimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pamesti, prarasti ar atgauti sugadintą savo bagažą – tai viena dažniausiai pasitaikančių keliautojų baimių. Prarastas bagažas gali iš tiesų apkartinti bet kokią kelionę, tad atvykstančių keleivių aptarnavimo agentas Daniel Veromej dalijasi praktiniais patarimais, kaip elgtis keleiviams, jei jų bagažas buvo sugadintas ar pradingo kelionės metu.

Apsipirkimas internetu jau seniai tapo daugelio kasdienybe – sutaupyti pinigai, laikas bei didesnis pasirinkimas vilioja vis daugiau žmonių. Tačiau, jei produkto reikia laukti ilgiau, pirkėjai linkę rinktis fizines parduotuves, taip užsitikrindami, kad reikiami pirkiniai juos pasieks laiku. Svarbu žinoti, kad apsiperkant internetu prekių krepšelis gali atkeliauti jau sekančią dieną, jei žinote keletą gudrybių.

Apsiperkant internetu neretai kyla rizika, kad prekės netiks, bus nekokybiškos arba pirkėjo apskritai nepasieks. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pardavėjas užsakytų prekių nusprendžia tiesiog neišsiųsti – esą suklydo jas parduodamas per pigiai. Klaipėdietis Rokas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad užsisakė prekių iš vienos lietuviškos el. parduotuvės, kurios pavadinimo dėl esamos situacijos atskleisti nenorėjo.

Rugsėjo pradžioje stipriai sunegalavus neseniai gimusios Viktorijos dukros sveikatai, ji kreipėsi į Lietuvos žmones prašydama pagalbos. Tačiau pasipylė skundai, kad žmonių gerumu moteris pasinaudojo.

Vasaros metu daugelis mėgsta leisti laiką sodybose, jose tvarkytis ir poilsiauti. Ne išimtis ir 35-erių Povilo Rutkausko šeima, kuri visai neseniai atsinaujino 70 metų skaičiuojančią sodybą Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje. Vyras pokalbio metu papasakojo, kas jį paskatino įsigyti sodybą ir kiek išleido vidinei sodybos restauracijai. Sužavėjo namo aura Paprašytas papasakoti apie sodybos istoriją, Povilas pasakojo, jog ji šiuo metu skaičiuoja jau 70-uosius metus.

Iš lietuvių sukčiai vilioja milijonus: apgaulės būdų tik daugėja, o sukčiams pasitelkus dirbtinį intelektą žmonės nebeatskiri, kur melas, o kur tiesa. Kibernetikos ekspertas aiškina, kad situacija išties sudėtinga, mat reikalų turime su didžiulio masto nusikalstamomis organizacijomis. O Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad per šių metų antrą ketvirtį gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai jau viršijo 4 mln. eurų.

Pasak eksperto, jei savo piniginėje turite išskirtinę vieno penso monetą, galite gauti milijonus ir niekas nežino, kiek tokių retų monetų galėjo patekti į apyvartą. Piniginėje gulinti vieno penso moneta gali būti verta milijonų eurų, tačiau yra vienas bet – vertinga tik vienais konkrečiais metais išleista moneta.