Apie 240 mln. litų – prognozuojama, kad tiek Lietuva gali gauti pajamų iš medicinos turizmo po gero dešimtmečio. Ekspertai patikslina, kad tokį tikslą pasiektume tik pasirinkę geriausius pasaulio pavyzdžius, vienydamiesi ir gerindami šalies įvaizdį.
Dauguma privačių medicinos klinikų Lietuvoje jau gana seniai sulaukė užsienio pacientų ir emigrantų dėmesio. Kol šalies gyventojams privačių gydytojų paslaugos ne visuomet įkandamos, dalis tokių gydymo įstaigų norėdamos dirbti pelningai investuoja populiarindamos savo paslaugas užsienyje.
Vis dėlto jeigu Lietuvą lygintume su kitomis pasaulio valstybėmis, anot medicinos verslo atstovų, mūsų šalyje medicinos eksportas kol kas išgyvena gimimo stadiją, nes bendra Lietuvos medicinos turizmo skatinimo strategija nėra įgyvendinama. Pasaulyje medicinos turizmas pripažįstamas viena progresyviausių turizmo rūšių. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad metinė jo rinkos apyvarta sudaro daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių (apie 159 mlrd. litų) ir tai dar ne pabaiga: prognozuojama, jog rinka kasmet augs apie 35 proc.
Masina emigrantai
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas plastinės chirurgijos centro „Grožio chirurgija“ direktorius Jonas Staikūnas pasakoja, kad įmonė jau kelerius metus intensyviai dirba pritraukdama užsienio pacientų iš Danijos bei Airijos. Šiuo metu 60 proc. klinikos klientų sudaro atvykėliai iš svetur.
Centro direktorius tvirtina, kad tokią strategiją pasirinko tikslingai ir mato perspektyvų: „Kadangi plastinės chirurgijos paslaugos nėra kompensuojamos nė vienoje šalyje, čia gerai veikia laisvos rinkos dėsniai. Taip pat teiksime odontologijos paslaugas – matome didelį potencialą. Dienos chirurgija populiarėja tarp emigrantų, nes Lietuvoje šios paslaugos gerokai pigesnės.“
Būtent kaina ir aukštas aptarnavimo kultūros bei kokybės santykis šiuo metu, visų kalbinamų ekspertų nuomone, yra pagrindinis Lietuvos pranašumas plečiant medicinos turizmo rinką. Tačiau J. Staikūnas pabrėžia, kad stebuklai neįvyksta akimirksniu: „Norint dirbti su pacientais iš užsienio reikia suprasti tos šalies mentalitetą, o svetur įgyti reputaciją yra sudėtinga. Be to, reikia perprasti užsienio šalių teisinius aspektus, reikalavimus. Kita vertus, konkurencijos beveik nėra, nes mūsų kainos kitokios. Tačiau operacijas atliekame tik Lietuvoje, nes keistųsi kainodara.“
Privatus blogis
Kaip didžiausias kliūtis plėsti medicinos turizmo rinką Lietuvoje J. Staikūnas įvardija prastą mūsų šalies įvaizdį užsienyje ir menką valstybės interesą.
„Kol bus formuojama nuomonė, kad privati medicina yra blogis, kol Seimo nariai kalbės tik apie planinę ekonomiką ir rems tik valstybines įstaigas, nieko gero čia ir nebus. Mūsų viena įstaigėlė visai Lietuvai yra nulis“, – apibendrina „Grožio chirurgijos“ direktorius.
Septynerius metus mynęs įvairių ministerijų slenksčius privačių medicinos įstaigų bei medicinos turizmo asociacijų interesams atstovaujantis Laimutis Paškevičius pasakoja dėmesio sulaukęs iš Ūkio ministerijos. Jau parengta medicinos turizmo plėtros ir paslaugų eksporto galimybių analizė, o šiemet ministerija inicijuos medicinos eksporto klasterizaciją, paremtą viešojo ir privataus sektoriaus partneryste.
„Ministerija nusiteikusi investuoti į šį projektą, nes grąža bus dviguba. Klasterizacijoje dalyvausiančios medicinos įstaigos turės sertifikuotis, tuomet bus skiriama lėšų rinkodaros priemonėms, – trumpai apibūdina L. Paškevičius. – Reikia suprasti, kad pasaulio mes nenustebinsime, bet turime formuoti Lietuvos – saugios ir patrauklios šalies – įvaizdį, akcentuoti optimalios kainos bei kokybės santykį ir reklamuoti, kaip tos paslaugos bus teikiamos.“
Pelnytųsi visi
Jis aiškina, kad medicinos turizmas galimybių užsidirbti atveria ne tik klinikoms, bet ir kitoms sveikatos, SPA, reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms, apgyvendinimo bei transporto sektoriams: „Niekas dėl vienos plombos į Lietuvą nevažiuos. Skaičiuojama, kad pavyzdžiui, britai medicinos turizmą renkasi, kai sąskaita gali sudaryti apie 1 tūkst. svarų (apie 4,2 tūkst. litų) arba jei ilgai reikia laukti eilėse.“
Anot L. Paškevičiaus, didesnius medicinos turistų srautus paskatins ir po metų įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) direktyva, pagal kurią ES piliečiai galės gydytis bet kurios šalies medicinos įstaigoje, o išlaidos bus dengiamos iš valstybinio arba privataus jo turimo sveikatos draudimo.
„Tačiau susiduriame su rizika, kad Lietuvos pacientai gali išvažiuoti į užsienį gydytis privačiose klinikose, nes mūsų šalyje tokios paslaugos nekompensuojamos. Taigi vietoj pacientų importo turėsime eksportą. Šią problemą reikia spręsti“, – sako ekspertas.
Prognozuojama, kad Lietuva galėtų tapti patraukli įvairių ligų diagnostika ir gydymu. Odontologijos paslaugos, plastinė chirurgija, kelio ir klubo sąnarių keitimo, širdies operacijos, nevaisingumo gydymas, diagnostikos tyrimai yra aukšto lygio, o kainos prieinamos.
Anksčiau skelbtais Ūkio ministerijos skaičiavimais, Lietuvos turizmo sektorius pernai augo 20 proc., o kurortuose apsistojančių turistų skaičius sudaro ketvirtadalį visų turistų (apie 400 tūkst.). Pernai iš turizmo gautos ir rekordinės pajamos – 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Daugiausia turistų atkeliauja iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Ispanijos, Izraelio, kitų šalių. Tačiau dar nedidelė jų dalis atvyksta gydytis ar sveikatą stiprinti.
Reikia vienytis
Polikliniką, ligoninę ir šeimos kliniką valdančios „Kardiolitos“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Jonutis skaičiuoja, kad trečdalis jų pacientų – atvykėliai iš užsienio, daugiausia iš NVS šalių: Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano. Jis suskumba paneigti mitą, neva pritraukiant klientų iš šių rinkų kyla keblumų dėl vizų: „Mūsų klinika buvo įsteigta prieš 15 metų kaip alternatyva Santariškėms aptarnauti būtent šių šalių pacientus, todėl turime jau suformavę savo vardą, o su konsulatais bendradarbiaujame geranoriškai, todėl problemų nekyla. Tačiau darbo įdėti reikia kasmet, nes šios rinkos labai didelės.“
Paklaustas, kaip vertina parengtą medicinos turizmo studiją, A. Jonutis tvirtina, kad einama teisinga kryptimi, tačiau svarbiausia – vienybė.
„Kaip strategijoje numatyta, taip ir mes manome, kad palankiausios ilgalaikės perspektyvos yra Vakarų Europoje. Tačiau tam reikia diegti kokybės standartus, o tai užima laiko ir nemažai kainuoja, todėl valstybė turėtų prisidėti, – sako „Kardiolitos“ direktoriaus pavaduotojas. – Tačiau prie klasterio jungtis planuojame ir nemanau, kad tarp konkurentų turėtų atsirasti trinties. Užsienyje mes nekonkuruojame, turime būti vieningi. Rinkos didelės, visiems užteks klientų, o savo šaliai privalome atstovauti bendrai.“
Komentarai:
Laura Paulauskienė, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja:
Nors šiuo metu sveikatingumo paslaugų eksportas sudaro nedidelę dalį visoje paslaugų eksporto struktūroje, tačiau neabejotinai – ši sritis turi didelių plėtros ir augimo galimybių
Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė:
Apskaičiuota, kad Lietuvoje sveikatingumo tikslais atvykęs turistas vidutiniškai per dieną išleidžia daugiau kaip 350 litų, o atostogaudamas ir poilsiaudamas – apie 210 litų per dieną
Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas:
Vakarų Europai ir JAV esame priimtini dėl kainų, Pietų šalims ir Rusijai – dėl europietiškos paslaugų kokybės ir gerų rusų kalbos įgūdžių
Faktai: medicinos turizmas
Pagal Lietuvos medicinos turizmo galimybių analizę pateikti trys galimi šio sektoriaus plėtros scenarijai: pesimistiniu atveju būtų uždirbama 146 mln. litų, realiu – 240 mln. litų, optimistiniu – apie 0,6 mlrd. litų pajamų per metus.
Analizėje siūloma į Vakarų rinką orientuoti odontologijos, sveikatos patikrinimo ir neinvazinės diegnostikos paslaugas, į Rytų – kardiologijos bei plastinės chirurgijos paslaugas. Tarp galimų eksporto paslaugų taip par nurodomos klubo ir kelio sąnario keitimo operacijos, urologinė chirurgija.
ES skaičiuojama, kad šiuo metu iki 1 proc. Sąjungos gyventojų migruoja dėl medicininių paslaugų.
Prognozuojama, kad medicininių paslaugų turizmą skatins ir kitąmet įsigaliosianti direktyva, kai užsienyje gautas medicinos paslaugas kompensuos piliečio valstybė arba privataus draudimo fondas
Evelina POVILAITYTĖ
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 16 (78) balandžio 23-29 d.), rubrikoje „Savaitės tema“.
