laimutis paškevičius

Žinią apie „Norfos mažmena“ vadovo Dainiaus Dundulio steigiamą naują medicinos centrą viešojo sektoriaus ir medikų atstovai pasitinka su nemažai nerimo. Nuogąstaujama, kad čia bus pervilioti gydytojai, kurių viešasis sektorius ir taip stokoja, o paslaugų prieinamumas nepagerės. Verslininkui gi tokios kalbos skamba keistai – juk ši problema ne vakar gimusi.

Ne tik milžiniškų eilių neapsikentę pacientai, bet ir patys medikai dirbti vis dažniau migruoja į privatų sektorių. Viešųjų įstaigų vadovai sako matantys ypač pavojingą procesą – „nusiurbus“ jų darbuotojus paslaugų apimtys gali gerokai susitraukti. Tuo metu privačių įstaigų atstovas atkerta, kad medikų „nukraujavimas“ nėra toks didelis. Tiesa, kritikos strėlės skrieja ir politikams, mat prie dabartinės situacijos privedė ilgai nespręstos problemos.

Piktnaudžiavimas ir pacientų apgaudinėjimas gydymo įstaigose pasiekė naujas aukštumas. Iš valstybės paimami pinigai už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas – tokius ir kitų gausybę pažeidimų vardija Valstybinė ligonių kasa. Akis bado ir masiškai privačiose gydymo įstaigose imamos priemokas už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Medikų asociacijos teigia, kad sveikatos sistemos krachas – jau netoli. Kone didžiausią susirūpinimą kelia darbo rankų trūkumas. Gydytojus ne tik aktyviai vilioja privatus sektorius, bet apskritai kone trečdalis Lietuvos medikų – pensinio amžiaus arba arti jo. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

Atvykote su siuntimu pas privačios įstaigos gydytoją dėl valstybės apmokamų paslaugų, o jis dar paprašo susimokėti papildomai? Sveikatos politikai ir valstybinės institucijos teigia, esą privačios gydymo įstaigos dalį priemokų ima neteisėtai, ir siekia tvarką pakeisti. Privatininkai gi atkerta, kad taip neva dar kartą bandoma populistiniais šūkiais prisidengti nuo tikrųjų sveikatos sistemos piktžaizdžių.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Dažnam ne svetima situacija, kai prireikus sveikatos paslaugų pas tą patį gydytoją papulti viešajame sektoriuje tenka laukti kelis mėnesius, o privačioje įstaigoje gali prieiti kad ir rytoj. Gal turint lėšų tai neatrodo didelė problema. Vis tik kai kurie politikai įspėja, kad dėl netolygumų sveikatos sektoriuje auga rizika, kad greitai valstybinė medicina gali tapti prabangos preke.

Energijos kainų šuolis ir infliacija ieškotis gelbėjimo plano privertė ir gydymo įstaigas. Nors per pandemiją ir turėjo progą pasiauginti „storesnius lašinius“, privatininkai neslepia, kad dėl to gali laukti kainų kilimas. Tiesa, primenama, kad kai kurias nemokamas paslaugas privačioje įstaigoje galima gauti greičiau.

Jau trečiadienį privačios sveikatos priežiūros įstaigos savo pacientams suleis pirmąsias vakcinos nuo koronaviruso dozes. Tiesa, už vakcinas kol kas pacientai nemokės, taip turėtų būti tiesiog paspartinamas vakcinacijos procesas Vilniuje, tačiau jau kalbama ir apie datą, kada vakciną gauti galėtume už pinigus. Spėjama, kad vakcina, perkant ją privačiai, turėtų kainuoti gerokai daugiau nei valstybės parūpinta.

Aršios kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Kaip rašė naujienų portalas balsas.lt, antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Sveikatos apsaugos ministerija diskriminuoja privačias medicinos įstaigas, nusprendė Konkurencijos taryba. Tačiau tokią išvadą ministerija apskundė teismui. Dėl susidariusios būklės rinkoje kalbiname Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovą Laimutį Paškevičių.

„Dažnai jaučiu vidinę šizofreniją, – sako Medicinos ir diagnostikos centro vadovas Laimutis Paškevičius. – Viename smegenų pusrutulyje esu verslininkas, kitame – hipokratas.“ Atviras ir tiesus pokalbis apie medicinos verslą Lietuvoje – to ne visada gali tikėtis. Ligoninės kvapas pasąmonėje asocijuojasi tik su nemaloniais dalykais. Čia jo nėra. Ir galbūt vienintelis dalykas, iš kurio supranti esantis klinikoje, – sniego baltumo chalatais apsirengęs personalas.

Apie 240 mln. litų – prognozuojama, kad tiek Lietuva gali gauti pajamų iš medicinos turizmo po gero dešimtmečio. Ekspertai patikslina, kad tokį tikslą pasiektume tik pasirinkę geriausius pasaulio pavyzdžius, vienydamiesi ir gerindami šalies įvaizdį. Dauguma privačių medicinos klinikų Lietuvoje jau gana seniai sulaukė užsienio pacientų ir emigrantų dėmesio.

Europos Komisija (EK) parengė direktyvą, kuria vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai, nusprendę, kad kitoje šalyje sveikatos apsaugos sistema yra geresnės kokybės, galės laisviau rinktis gydymo paslaugas užsienyje. Tuo tarpu Lietuvai tai gresia beveik visos sveikatos sistemos įstatymų bazės keitimu, rašo „Respublika“. Skaičiai įgaus kitokią prasmę Šiuo metu Europos šalių gyventojams svečiose šalyse nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Valstybinių poliklinikų teikiamomis paslaugomis nepatenkinti ar eilėse laukti nenorintys pacientai nuo šiol galės drąsiau varstyti privačių gydymo įstaigų duris, pasakoja „Lietuvos rytas“.Už privačių poliklinikų ir gydyklų paslaugas gyventojai mokės mažiau, kadangi dalis kainos bus dengiama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.Bus kompensuojamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugų kainos, todėl pacientams liks sumokėti gydymo įstaigos nustatytą priemoką.

Vykdant sveikatos priežiūros reformą, iš esmės keičiasi ir slaugos specialistų vaidmuo. Vietoj gydytojo parankinės, maloniai vadintos medicinos sesele, asmens sveikatos priežiūros sistemoje atsiranda slaugos specialistai, turintys savo konkrečiai apibrėžtas pareigas ir atsakomybę. Gydytojo funkcija - nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą, o toliau jau - slaugytojo kompetencija.