Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas. Banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pristatė, kad nuo 2009 m. iki 2019 m. finansinė padėtis pagerėjo, o gyventojai, palyginti su 2009 m., turi daugiau atliekamų pinigų, kurie lieka padengus būtinąsias išlaidas, todėl gyventojai gali leisti daugiau įvairiems gyvenimo malonumams: laisvalaikio pramogoms, drabužiams, hobiams.
„Per šį dešimtmetį įvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus – gyventojai mano, kad jų finansinė padėtis pagerėjo. Taip pat išaugo ir gyventojų optimizmas dėl ateities. 10 proc. apklaustųjų, tai yra, 4 proc. daugiau nei prieš 10 metų mano, kad per trejus artimiausius metus laisvų pinigų kiekis jų biudžete padidės“, – sakė J. Cvilikienė.
Ji pabrėžė, kad sumažėjo gyventojų išlaidos žalingiems įpročiams, daugėjo gyventojų galimybė keliauti, daugiau skirti sportui, gyvenimo būdas tapo sveikesnis.
Nors vis daugiau gyventojų, save priskiria aukštesnei klasei, jie gali skirti daugiau pinigų savo malonumams, visgi vyrauja įsitikinimas, kad, palyginti su 2009 m., galima įsigyti mažiau..
Apklausa parodė, kad gyventojų nuomone asmeninės jų pajamos paaugo vidutiniškai 67 proc., o kainos – 151 proc.
„Tai akivaizdžiai parodo, koks gajus yra įsitikinimas, jog kainos šalyse augo nekontroliuojamu greičiu, nors to statistikos skaičiais negalima pagrįsti“, – teigė Finansų instituto vadovė.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojai dėl pajamų augimo yra beveik teisūs – per 10 metų atlyginimai augo 77 proc., pensijos 60 proc. Visgi, bankas suskaičiavo, kad kainos augo apie 20 proc. – tai yra 7 kartus mažiau, nei nurodė apklaustieji.
Svarbiausios makroekonomikos tendencijos
Per dešimtmetį Lietuvoje buvo galima stebėti keletą svarbių makroekonomikos tendencijų. Dalis svarbių ekonominių rodiklių Lietuvoje nuo 2009 m. pagerėjo ar net pasiekė rekordus.
Vertinamuoju laikotarpiu rekordine tapo eksporto prekių paslaugų dalis skaičiuojant nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva pralenkė Estiją ir šiuo rodikliu yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų. Prekių ir paslaugų eksportas sudaro daugiau nei 80 proc. ir tai viena pagrindinių priežasčių, dėl ko nuo 2009 m. Lietuvoje vyko spartus ekonomikos augimas.
Itin sparčiai augo aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas – per dešimtmetį jis padidėjo beveik trigubai.
Dar didesnis progresas stebint paslaugų eksporto pokyčius. Informacinių ryšių technologijų ir kitų verslo paslaugų eksportas per dešimtmetį išaugo 6 kartus.
„Labai įspūdingai atrodo Lietuvos paslaugų eksportas BVP struktūroje, kuris per dešimtmetį padvigubėjo – buvo apie 10 proc. BVP, o dabar jau virš 20 proc. Tai yra ekonomikos brandos ženklas“, – sakė N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomika šį dešimtmetį išvengė perkaitimo elementų, kurie buvo itin pastebimi praėjusį dešimtmetį: nekilnojamojo turto (NT) , vartojimo burbulai, užsienio prekybos deficitas.
„Šiuo metu nė vienas rodiklis nerodo, nesignalizuoja apie perkaistančią ekonomiką. Pavyzdžiui, būsto perkamumo indeksas yra rekordinėse aukštumose visuose Lietuvos miestuose. Tai reiškia, kad niekada nebuvo taip lengva nusipirkti būstą. Indeksas parodo, kad būstas nėra pervertintas ir namų ūkiui reikia mažiau negu 30 proc. mėnesinių pajamų tam, kad įsigytų vidutinį būstą“, – teigė ekonomistas.
Sparčiai augant gyventojų poreikiui importuoti vartojimo ir investicines prekes, dar sparčiau išaugo galimybės eksportuoti prekes į užsienį.
„Mes ilgą laiką nebuvome matę tokio reiškinio, kaip užsienio prekybos perteklius, kuomet Lietuva eksportuoja daugiau prekių ir paslaugų negu importuoja energetikos išteklių, vartojimo prekių, investicinių prekių. Dabar turime 3 proc. BVP viršijantį užsienio prekybos perteklių“, – apie eksportą kalbėjo N. Mačiulis.
Įmonių indėliai per dešimtmetį išaugo beveik trigubai – nuo 2,5 mlrd. iki 6 mlrd, o gyventojų indėliai – dvigubai – nuo 7 mlrd. iki 14 mlrd. eurų. Paskolų portfelis išliko stabilus.
Pasak N. Mačiulio, įdomu tai, kad Lietuvos ir gyventojai, ir įmonės turi vieną mažiausių finansinių svertų ES – skolos ir pajamų santykis yra vienas iš mažiausių ES. Pavyzdžiui, gyventojų skolos ir pajamų santykis siekia tik 30 proc., kai Euro zonos vidurkis yra apie 80 proc., Estijoje – 70 proc.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojai dėl pajamų augimo yra beveik teisūs – per 10 metų atlyginimai augo 77 proc. N. Mačiulis teigia, kad dalis augimo buvo susijusi su sparčių minimalaus atlyginimo didėjimu, kuris išaugo daugiau nei 100 proc. Pensijos didėjo panašiu tempu ir šiuo metu yra 60 proc. didesnės nei 2009 m.
Pensijų augimą lemia atlyginimų ir užimtumo tendencijos. Šiuo metu Lietuvoje užimtumo lygis nuo 2009 m. yra padidėjęs 10 proc. punktų (buvo užimti 62 proc. gyvenotjų) ir yra didesnis nei ES vidurkis, taip pat labai artimas Skandinavijos šalims.
„Praėjusį dešimtmetį turėjo problemą kai didelė dalis gyventojų nedirbo ir neieškojo darbo. Dėl įvairiausių priežasčių: dalis dirbo šešėlyje, kiti tenkinosi socialinėmis išmokomis, tai dabar galima matyti tą transformaciją, kuomet darbo jėgos aktyvumo lygis – tie gyventojai, kurie dirba arba ieško darbo – augo itin sparčiai.“
Dabar darbo rinkoje nuo 2009 m. daug aktyvesnis tapo jaunimas, taip pat vyresnio, pensinio amžiaus gyventojai – 1 iš 10 nepasitraukia iš darbo rinkos sulaukus pensinio amžiaus. N. Mačiulis mano, kad panašios tendencijos bus matomos ir ateinantį dešimtmetį.
„Swedbank“ paskaičiavo, kad žvelgiant į visą prekių ir paslaugų krepšelį, kainos vidutiniškai augo apie 20 proc. – 7 kartus mažiau, nei nurodė apklaustieji.
Vidutinė infliacija yra beveik 1 tūkst. prekių ir paslaugų. N. Mačiulis teigia, kad gyventojai puikiai pastebi, kad kai kurios paslaugos ir prekės pabrangsta dvigubai ar trigubai ir ignoruoja tai, kas atpigo.
„Mes galime matyti, kai kurios kasdieninio vartojimo prekės išties pabrango, pavyzdžiui, žuvis – 40 proc., pienas ir jo produktai – daugiau nei 40 proc., daugelis paslaugų brango trečdaliu, bet tai yra vidutinė kaina ir mes turbūt rasime paslaugų, kurios Vilniuje per dešimtmetį pabrango dvigubai ar trigubai, bet mes žiūrime visos Lietuvos vidurkį“, – sakė ekonomistas.
Technologijos palengvina gyventojų gyvenimą
Tyrimo duomenys parodė, kad 37 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad dabar finansus tvarkyti yra lengviau nei prieš 10 metų. Tokią nuomonę dažniau įvardijo aukščiausio ir vidurinio išsilavinimo bei didžiausių pajamų atstovai.
„Finansų tvarkymą palengvina įvairios technologinės priemonės. Didesnioji dalis – 60 proc. gyventojų sako, kad technologiniai finansų planavimo įrankiai racionaliau planuoti savo pinigus arba padeda žaismingai išmokti tai daryti patiems“, - sakė J. Cvilikienė.
Visgi panaši tendencija matoma ir vartojimo tendencijose: mažmeninės prekybos vartojimas išaugo 50 proc., tačiau tuo pačiu metu prekyba internetu išaugo 14 kartų.
„Akivaizdu, kad vis didesnei gyventojų daliai vis daugiau prekių ir paslaugų nusipirkti internetu yra paprasčiau. Tikėtina, kad ši tendencija ateityje tęsis“, - pabrėžė N. Mačiulis.
